Kultinis renginys „Balkanaktis“ kovo 31 d. įvyks Kaune, „O kodėl ne?“ erdvėje, o balandžio 1-ąją balkaniškas traukinys judės į sostinės „Opera Social House“. Pašėlusi kompanija „Baltic Balkan“ čia planuoja ilgai lauktas balkanokotekas. Ta proga į Lietuvą atvyksta žanro žvaigždė iš Paryžiaus – DJ Tagada.
„Baltic Bakan“ žada, kad naujojo sezono atidarymas ir pirmieji „Balkanakčiai“ šiais metais vyks pilnu formatu – su vietiniais herojais, pačiais „Baltic Balkan“ ir ypatingu svečiu iš užsienio.
„Labai intensyviai dirbame prie savo naujojo albumo, netrukus pasirodys antras singlas „Bazaar“. Pirmasis – „Bum Pam“ tapo tarptautiniu balkaniškos muzikos hitu. Labai stengiamės, kad mūsų pirmoji ilgai grojanti plokštelė vinilo pavidalu klausytojus pasiektų dar šį rudenį, – sako grupės nariai. – Na, o šių metų „Balkanakčių“ sezono atidarymui pirmą kartą į Lietuvą atvežame tikrą BalkanBeats pažibą – Dj Tagada! Savo karjerą pradėjęs dar 2006-aisiais, šis paryžietis atstovauja pagrindinei BalkanBeats scenai kartu su šio judėjimo pradininku Robertu Soko. DJ Tagada yra visiškai unikalus savo kuriamu elektro balkan, pagarsėjęs beprotiškomis kolaboracijomis ir muzikiniais projektais, kuriuos įgyvendino su R. Soko, Rona Hartner, Mihai Pirvanu ir kitais.“
DJ Tagada, kurio pilnas vardas – Ignace‘as Joseph‘as Corso, pasirodymai buvo pavadinti „balkaniška orgazmo muzika“, nes aikštelėje jis sukuria nepaaiškinamą euforiją ir akivaizdu, kad žino, kaip išjudinti net frigidišką publiką.
„Kokia mano paslaptis? Improvizacija. Leidžiu atmosferai ir nuotaikai susikurti natūraliai. Aš žinau, kad moterys šokių aikštelėje visada pasirodys pirmos – jos yra mano centrinis dėmesio taškas. Visada jaučiu, kad tarnauju publikai ir muzikai“, – sako DJ Tagada.
Gana egzotiška, kad elektroniką ir Balkanų muziką taip aistringai miksuoja atlikėjas ir kompozitorius, gyvenantis Prancūzijos širdyje. Bet DJ Tagada sako, kad taip diktuoja ne jo paryžietiškas adresas, o protėvių kraujas.
„Mano močiutė iš tėvo pusės kilusi iš Rumunijos, o mamos protėviai buvo atvykę iš Turkijos, Egipto, kelios jų kartos kūrėsi pietų Italijoje, – pasakoja DJ Tagada. – Mano vaikystę gaubė originali tradicinė muzika, vėliau tai paverčiau savo darbu. Esu lyg klajojantis žydas, turintis čigoniškos beprotybės ir vertinantis klajoklišką laisvę. Mane stipriai įkvėpė Tony Gatlifas ir Goranas Bregovičius, esu prisiekęs rumunų muzikos ir serbų pučiamųjų orkestrų gerbėjas. Prie įkvėpimo šaltinių priskirčiau ir graikišką ar turkišką muziką. O urban elektronika yra tai, kas lydėjo mano maištą. Jei trumpai – BalkanBeats yra mano gyvenimo būdas ir mano Tėvynė.“
Nuo 2006-ųjų jo muzika skambėjo pačiose įvairiausiose vietose nuo koncertų salių ir festivalių iki sekso prekių parduotuvių, ledo čiuožyklų ar laivų. „Pačiais maloniausiais prisiminimais dalinuosi su savo draugu Robertu Soko – BalkanBeats judėjimo įkūrėju. Turėjome galimybę uždegti šokių aikšteles net Managvoje, Tokijuje ar Naujojoje Kaledonijoje, – vardija DJ Tagada. – Nė viena vieta nėra specialiai pritaikyta mūsų muzikos žanrui, bet mes jį lengvai pritaikome bet kuriai vietai.“
Jis dar nežino, ko laukti Lietuvoje ir nenumano, kas per „Balkanakčius“ išgers daugiau tekilos – jis ar lietuviai „Baltic Balkan“? „Bet ei, bičiuliai – aš išlenkiu 3 „šotus“ tekilos per 30 sekundžių, – juokiasi DJ Tagada. – Tiesą sakant, kai vykstu į kelionę, niekada negalvoju į priekį, kas ten bus: leidžiuosi pagaunamas ir nunešamas vietinės atmosferos ir netikėtumų. Bet vidinis jausmas kužda, kad „Baltic Balkan“ man ruošia išskirtinį sutikimą, atitinkantį jų aukščiausios klasės reputaciją, o Lietuvos žmonės paliks žymę mano širdyje visam gyvenimui, jei tik, žinoma, paleis mane namo.“
„Balkanakčiai” yra gerai žinomi siautulingi vakarėliai, kuriuose nebūna nuobodžiaujančių: žmonės šokių aikštelėje stebėtinai greitai atsipalaiduoja ir šoka net tie, kurie įprastai to nedaro.
Kodėl visgi klausantis balkaniškų ritmų lengva šokti taip, tarsi tai būtų paskutinis kartas? „Tai yra pasąmoningas kolektyvinis laisvės troškimas, nelieka sienų tarp vyrų ir moterų, – įsitikinęs DJ Tagada. – Tai ir fizinė muzika: žmonės įsisuka į horą (rumuniškų liaudies šokių ratelį) ir palaipsniui įvyksta bendras transas. Tai – muzika, kuri gydo sielą ir kurios dėka susikūrė daug porų bei gimė kūdikių nuo tada, kai ją groju! Publika turi suvokti, kad tas, kuris nėra išprotėjęs, nėra normalus. Mano beprotybė man šnabžda, kad Lietuvoje būtų smagu susitikti su undinėmis ir piratais. Mes drauge sukelsime šokių aikštelės revoliuciją su mišriais pučiamųjų ir Karibų čigonų ritmais, pašėlusiais smuikais ir stipriais urban smūgiais! Pažadinkime orgazmuzikalizmo deivę. Hopa!“
Komentarai