[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]
Vasario pabaigoje redakciją pasiekė laiškas iš Ukrainos: “Esame Gravitsapa (avant-garde/noise/improvised/drone/ambient/experimental) iš Lvivo. Savo jėgomis išleisime naują albumą pavadinimu “Concert №1 “23/23″ (For chamber duo with looper and Polivox)”, kurio pagrindinė idėja – sąmonės evoliucija karo metu.” Karo metinių proga išleistas “koncertas” mums pasirodė įdomus, anot vieno šaltinio, susikirtimas tarp Lee Ranaldo ir Wolf Eyes, todėl susisiekėme su vienu Gravitsapa narių Saša Jabovskiu aka Jabo Kritsky. Kaip tik mūsų susirašinėjimo metu rusų paleistos raketos pasiekė ir Lvivą, tačiau Saša tik patvirtino, kad buvo surengtos galingos atakos neįprastose teritorijose, o jis miegojo nepaisant oro pavojaus sirenų gausmo. Deja, tai jau tapo šios šalies kasdienybe.
Per 16 metų ukrainiečių muzikantai su Gravitsapa (pavadinimas paimtas iš sovietinio filmo “Kin-Dza-Dza!” satyriškai vaizduojančio post-apokaliptinę anti-utopiją; gravitsapa buvo vadinama tam tikra erdvėlaivio detalė, būtina tarpgalaktinėms kelionėms) nuėjo ilgą kūrybinį kelią nuo krikščioniško alternatyvaus roko per eksperimentinį math-roką ir post-metalą iki sunkiai apibūdinamos avangardo formos, kurioje persipina pogrindinė ir akademinė kryptys. Pirmoji santūriai akademinei aplinkai siūlo nežabotą laukinį primityvizmą ir, atvirkščiai, pogrindį papildo konceptualizmas ir avangardinės kompozicijos. Muziką duetas naudoja kaip priemonę vesti klausytoją link pakitusios sąmonės būsenos.
Kur dabar esi ir koks oras už lango?
Šiuo metu esu savo namuose Lvive, Ukrainoje, kur ir gimiau.
Ore juntami neišvengiami pokyčiai, taip pat ir lėtinis išsekimas.
Vakarų Ukrainoje sąlyginai ramu, tačiau karo žiežirbos vistiek jus pasiekia. Papasakok, kaip, skambant oro pavojaus sirenoms, vyksta kultūrinis gyvenimas Lvive?
Koncertai vyksta gana dažnai ir bet kokiam skoniui. Kiekviename koncerte renkamos lėšos skirtos Ukrainos kariuomenei paremti. Ištisus metus nuolat gyventi karo sąlygomis labai vargina, žmonėms reikia moralinės pauzės ir prasiblaškymo. Tai ypač pasakytina apie karius, grįžtančius namo atostogų – jiems labiau reikia taikios civilinės atmosferos, o ne gedulo.
Labiausiai mane palietęs koncertas vyko ne pogrindinėje koncertų salėje, bet Operos teatre, kur skambėjo B. Liatošynskio 2-oji simfonija. Jis buvo avangardinis ukrainiečių kompozitorius, kurio kūriniai buvo smarkiai cenzūruojami sovietų valdžios. Koncerte skambėjo originali simfonijos versija (be jokių cenzūros pakeitimų). Žiūrovams skirtos vietos buvo tik balkone. Ant kiekvienos parterio kėdės buvo padėta po gėlę – simbolį žuvusiujų, galėjusių dalyvauti koncerte, jei nebūtų karo.
Anksčiau sakydavo „Kai ginklai žvanga, mūzos tyli“, o šiais laikais, kai menas laikomas ginklu, atrodo kitaip. Kokia buvo tavo pozicija prieš kelerius metus ir ar ji pasikeitė per pastaruosius metus?
Jei būčiau fronte, neturėčiau galimybės rašyti muzikos. Bet čia, saugioje aplinkoje, mano kova sublimuojama į kūrybiškumą. Tik todėl, kad kiti gina šalį, turiu galimybę kurti.
Tegul tyli mūsų priešų mūzos. Menas gali pakelti moralę, o tai labai svarbu karo metu. Kita vertus, karai vyksta visuose lygiuose, įskaitant ekonominį ir informacinį. Todėl meną, kaip kovos metodą, ignoruoti būtų neefektyvu. Bet paminėsiu, kad man muzika yra sąvoka, peržengianti techninius dalykus, kuriuos galime valdyti (kaip ir taikomosios dailės atveju).
Kalbant apie tavo klausimą dėl mano pozicijos, ji pasikeitė tik tuo, kad šiais laikais, kai pasaulinė visuomenė aktyviai skatina toleranciją ir įtrauktį, kaip ukrainietis jaučiu moralinę teisę skelbti, kad Rusija ir jos žmonės yra serganti ir pavojinga šalis, kuriai būtinas sveikų šalių gydymas ir reguliavimas.
Ypač pastaruosius šimtą metų šiuos žmones uzurpavo valdovai, primetę ideologijas, privedusias juos į nusivylimą ir beviltiškumą. O dabar turime tautą, norinčią įtvirtinti savo viršenybę prieš kitus ir kiekviename matančią priešiškus konkurentus.
Tarasas, kartu su tavimi grojęs 6 metus, žuvo Mariupolio mūšyje. Sakei, dabar tavo pareiga gyventi sąmoningai. Ką šiuo atveju reiškia sąmoningai?
Kalbėdamas telefonu su žmona, Tarasas prisipažino, kad yra pasirengęs paaukoti gyvybę už šalį. Ir dabar jis miręs, o aš gyvas. Jaučiu, kad už mano gyvenimą sumokėta didžiulė kaina (ir ne tik mano tėvų).
Manau, kiekvienas mūsų savaip supranta, ką reiškia „gerai praleista diena“ arba „būti geresne savo versija“. Tai ir turėjau omenyje kalbėdamas apie sąmoningą gyvenimą.
Karo metinių proga, 2023 m. vasario 23 d., išleidote įrašą „Concert No.1 ‘23.23’ (For chamber duo with looper and Polivox)“. Pagrindinė albumo idėja – sąmonės evoliucija karo metu. Ar galite papasakoti, kokius pokyčius patyrėte?
Mes nedalyvaujame kovose, todėl šiame albume nerasite tiesioginių nuorodų į karą. Šis albumas atspindi mūsų vidines patirtis ir tai, kaip formuojamės kaip individai karo metu.
Pirmasis kūrinys “Hemostasis” yra apie gydomąją saulės galią, leidžiančią mums išgyventi šį sunkų laiką. Antrasis (“Oculi Mortis”) – apie susidūrimą su mirtimi, po kurio išgyvenęs žmogus nebebus toks, koks buvo. Trečiasis (“Vox Evolutionis”) yra apie dabar skambantį Evoliucijos balsą: “Keisk arba mirk”. Tai laikas, kada esame priversti keistis dabartinės realybės akivaizdoje. Ketvirtasis kūrinys “Plebs Electa” pasakoja apie jėgų, skirtų įveikti karo spaudimą ir pakilti į aukštesnį lygį, radimą.
Kalbant grubiai, be subtilios filosofijos, šioje situacijoje arba visiškai palūžtame, arba randame jėgų prisitaikyti ir klestėti.
Pradėjote kaip krikščioniška alternatyvaus roko grupė kažkada apie 2005-uosius. Skaičiau, kad jūsų naujojo “Plebs Electa” kūrinio leitmotyvas galėtų būti Naujojo Testamento eilutė. Ką galvoji apie krikščionybę šiandien? Ar esame ant pasaulio pabaigos slenksčio?
Manau, sunaikinti šį pelėsį (skaityk: “žmoniją”) nebus taip paprasta (juokiasi).
Mano tėvai iki šiol yra krikščionys, todėl nusprendžiau nepasisakyti prieš šią religiją. Tačiau šiandieninę krikščionybę laikau mirusia, panašiai kaip judaizmas buvo Jėzaus laikais. Skirtumas tas, kad nėra naujo mesijo, galinčio suteikti mums šviežią, aktualią pasaulėžiūrą, pilną žmogaus vystymosi sistemą ir naują ateities kryptį. Krikščionybė greičiausiai taps tokiu pačiu mitu kaip ir graikų dievai.
Ji bus pakeista sistemomis, galinčiomis atlaikyti mokslinį patikrinimą. Manau, kai mokslas pradės intensyviai tyrinėti žmonijos dvasinį paveldą, mūsų akyse gims tikrai globali nauja “religija”, suteiksianti mums vystymosi vektorių keliems šimtmečiams į priekį.
Kalbant apie kūrinį “Plebs Electa”, pats pavadinimas kiek prieštaringas. Minėtoje Biblijos citatoje sakoma, kad būsimieji apaštalai įtariai vertino Mesijo kilmę iš Galilėjos: “Ar gali iš Galilėjos išeiti kas nors gero?” Taigi, mano klausimas, ar iš Ukrainos gali ateiti kas nors gero.
Šiuo metu ukrainiečiai jaučia padidėjusį dėmesį ir tai, jog šie įvykiai reikšmingi visai žmonijai, o ukrainiečiai yra pagrindiniai šios istorijos veikėjai. Tačiau šio kūrinio nepavadinau “Populi Electa” (išrinktieji žmonės), vietoj to, pabrėždamas proto-apaštalų užduotą klausimą, pavartojau žodį „plebs“ (tai reiškia – žemesnės klasės).
Tais pirmaisiais grupės gyvavimo metais pagrindines jos temas būtų galima apibūdinti trimis žodžiais: mistika, sci-fi ir absurdas. Tuo metu grupė judėjo link Šostakovičiaus roko ir neo-neošamanizmo. Koks galėtų būti šiandieninės Gravitsapos apibūdinimas ir kur link judate? Kažką girdėjau apie filmo garso takelį…
Kaip dabar matome, planai dėl Šostakovičiaus ir šamanizmo nepasitvirtino, tačiau kai kurie dalykai išsipildė. Pradėjome groti daugiau akademinės muzikos ir garsų, galinčių sukelti sąmonės pakitimus.
Su grupės draugu dar labiau nutolome nuo meinstrymo ir supratome, kad peržengėme to, kas paprastai vadinama muzika, ribas. Mums trūksta viso to, su kuo dirbame, terminologijos ir susisteminimo, kad galėtume tarpusavyje bendrauti viena kalba (nors meno prasme vienas kitą puikiai suprantame). Reikia nurimti, susisteminti visą šią naują medžiagą ir galbūt tada nuspręsime žengti pirmyn į nežinomą meno sritį.
Šiuo metu tyrinėjame improvizacinės muzikos aspektus ir vystome įėjimo į būsenas sistemą, palengvinančią improvizacijos procesą. Kalbant apie mūsų planus, turime aistrą nepriklausomam kinui ir norėtume pradėti kurti muziką filmams, juolab, kad dabartinė mūsų kūryba dažnai naudojama kaip foninė muzika.
Grįžtant prie mokslo ir religijos temos, apie kurią kalbėjau anksčiau, norėčiau sukurti albumą, suteikiantį klausytojui religinės patirties iš mokslinės ar net ateistinės perspektyvos. Be to, studijuojame hipnotizuojančios muzikos aspektus ir būsimuose albumuose planuojame tęsti meditacinę temą su pasikartojančiais modeliais.
Bėgant metams Gravitsapa įveikė vingiuotą kelią nuo alternatyvaus roko, eksperimentinio matematinio roko, postmetalo iki unikalios avangardinės formos, kurią sunku klasifikuoti. Kaip atsitiko, kad pasirinkote ne itin populiarią ir sudėtingą garso pusę?
Labai greitai supratome, kad mūsų nedomina tapimas roko žvaigždėmis. Naujų muzikinių formų kūrimo procesas suteikė gerokai daugiau pasitenkinimo. Galėjome visa tai daryti tik dėl savęs, kaip meno terapiją, bet kadangi esame socialūs padarai, kartais norime pasidalinti savo kūrybos rezultatais su kitais. Laimei, yra žmonių, mūsų muzikoje girdinčių kultūrinę vertę. Iki šiol niekas negalėjo pateikti išsamaus apibrėžimo, kas yra muzika.
Šia neapibrėžta veikla užsiimame jau daugelį metų. Tarsi tamsioje patalpoje surenkame konstrukcinį komplektą iš elementų, kurių nematome. O tai, ką sugalvojame, mums teikia malonumą. Visi šie muzikiniai ieškojimai yra globalesnių ieškojimų projekcija: kas mes esame, kokia gyvenimo prasmė ir mus supantis pasaulis.
Pastaraisiais metais Ukrainos menas išgyvena “auksinę valandą” – sulaukia daug daugiau dėmesio nei įprastai. Žinoma, neužtenka būti tik ukrainiečiu, turinys vis tiek išlieka svarbiausiu. Ar, tavo nuomone, išnaudojama ši galimybė?
Iš tiesų daugelis menininkų šiuo metu yra aktyvūs. Daugelis ukrainiečių supranta, kad turime ką pasakyti pasauliui ir išreikšti tai savo menine kalba. Mums tai momentas, kai mene gali gimti kažkas naujo. Tikiuosi, šis karas “išdroš” aukštesnio lygio darbus.
Kas toliau?
Manau, ateis žvėris su implantuotais dantų antgaliais, 3,14 galvos ant liemens ir 137 chromosomomis ir pasakys: “Esu visagalis šeimininkas, kas mane nugalės, gaus atvirą mano pasąmonės kodą”. Ir niekas nenorės su juo konkuruoti, nes visi bus emociškai perdegę. Nepaisant to, sveikas ir stabilus miegas suteiks mums pranašumą. Su vienu pusrutuliu visi pabusime vienu procentu daugiau, o su kitu miegosime vienu procentu daugiau.
Jei klausi apie įvykius mūsų šalyje, manau, mūsų dar laukia ilgas kelias iki laimingos pabaigos.
Jei klausi apie mūsų muziką, kurį laiką judėsime ta pačia kryptimi, kol įvaldysime šias kūrybines teritorijas ir judėsime į priekį. Tegyvuoja tyrinėtojai!
Internete:
[ ENGLISH VERSION ]
Where are you and what’s the weather (Ore means On Air in Lithuanian)?
I am currently at my home in Lviv, Ukraine, where I was born.
There is a sense of inevitable change in the air, as well as chronic exhaustion.
West of Ukraine is relatively quiet, but sparks of war reach you anyway. Can you tell us, how cultural life is going in Lviv under air alarms?
Concerts take place quite often and cater to any taste. The funds collected from each concert go to support the Ukrainian army. Being in a state of war continuously for a whole year is very exhausting, people need a moral break and distraction. This is especially true for the soldiers who come home on leave and require a peaceful civilian atmosphere, rather than a mournful one.
The concert that touched me the most was not in an underground concert hall, but in the Opera Theater, where the 2nd Symphony by Liatoshynsky was played. He was an avant-garde Ukrainian composer whose works were heavily censored by the Soviet authorities. The original version of the symphony was played at the concert (without any edits from the authorities). The seats for the audience were only on the balcony. A flower was placed on every chair in the parterre as a symbol of those who died and could have attended the concert if they had not been killed in the war.
It used to be said “When the cannons are heard, the muses are silent”, but it seems different nowadays, when art is considered a weapon. What was your position a few years ago and did it change during the last year?
If I were at the front, I wouldn’t have the possibility for writing music. But here, in safety, my struggle has been sublimated into creativity. Only because others are defending the country, I have the opportunity to create.
Let the muses of our enemies be silent. Art can raise morale, which is crucial in times of war.
On the other hand, wars are fought on all levels, including economic and informational. Therefore, it would be ineffective to ignore art as a method of struggle. But I will mention that for me, music is a concept that goes beyond the technical things we can control (as in the case of applied arts).
Regarding your question about my position, it has only changed in that during times when global society actively promotes tolerance and inclusivity, as a Ukrainian I feel a moral right to declare that Russia and its people are a sick and dangerous country that requires treatment and regulation by healthy countries.
Especially in the last hundred years, these people have been usurped by rulers who have imposed ideologies that have led them to disappointment and hopelessness. And what we have now is a nation that wants to assert itself over others and sees everyone as hostile competitors.
Taras, who used to play together with you for 6 years, died in the battle of Mariupol. You said, now it is your responsibility to live consciously. What do you mean by consciously?
In phone conversations with his wife, Taras admitted that he was ready to give his life for the country. And now he’s dead, while I’m alive. Now I feel that a high price has been paid for my life (and not just by my parents).
I think each of us has our own understanding of what a “well-lived day” or “being a better version of ourselves” means. In general, this is what I had in mind when talking about conscious living.
On February 23, 2023, you’d released a record „Concert No1 ‘23.23’ (For chamber duo with looper and Polivox)“. The main idea of the album is the evolution of consciousness during the war. Can you tell us what shifts you’ve experienced?
We are not involved in combat, so you won’t find any direct references to war in this album. This album reflects our inner experiences and how we are shaping ourselves as individuals during times of war.
The first track, Hemostasis, is about the healing power of the sun, which enables us to get through this difficult time. The second track (Oculi Mortis) is about the encounter with death, after which the surviving person will no longer be the same. The third track (Vox Evolutionis) is about the voice of Evolution that is now sounding: “Change or die”. It is a time when we are obligated to change in relation to the current reality. The fourth track, Plebs Electa, is about finding the strength to overcome the pressures of war and rise to a higher level.
Speaking roughly, without delicate philosophy, in this situation we either break down completely or find the strength to adapt and thrive.
You started as a Christian alternative rock band sometime around 2005. I’ve read the leitmotif of your new Plebs Electa track can be a verse from the New Testament. What are your thoughts about Christianity today? Are we on the threshold of doomsday?
I think it won’t be so easy to destroy this mold (read: “humanity”) :).
My parents remain Christians, so I have decided not to speak out against this religion.
However, I consider today’s Christianity to be dead, just like Judaism was during the time of Jesus. The difference is that there is no new messiah who can provide us with a fresh, relevant worldview, a complete system of human development, and a new direction for the future. Christianity will most likely become just as much a myth as the Greek gods.
It will be replaced by systems that can withstand scientific scrutiny. I think when science begins intensively exploring all of humanity’s spiritual heritage, then we will see the birth of a truly global new “religion” that will give us a vector of development for several centuries.
When talking about the track “Plebs Electa”, the name itself is somewhat controversial.
In the mentioned Bible quote, it is said that future apostles were suspicious of the Galilean origin of the Messiah: “Can anything good come out of Galilee?” And so, my question is whether anything good can come from Ukraine.
Currently, the Ukrainian people feel increased attention towards themselves and feel that these events are significant for all of humanity and that they, the Ukrainians, are the main characters in this story. But I did not name this track “Populi Electa” (chosen people), instead using the word “Plebs” (meaning lower classes) to emphasize the question asked by the proto-apostles.
In those virgin years of the band, major theme could be described in three words: mysticism, sci-fi and absurdness. At that stage the band was moving towards Shostakovich-rock and neo-neoshamanism. What could be the description of today’s Gravitsapa and where are you moving now? I’ve heard something about movie soundtrack…
As we can now see, the plans for Shostakovich and Shamanism did not materialize, but some things did come true. We began to play more academic music and music that can induce a change in consciousness.
My bandmate and I have drifted even further from the mainstream and realized that we have gone far beyond what can usually be called music)). We lack the terminology and systematization of all that we work with in order to communicate among ourselves in one language (although we understand each other very well in terms of art). We need to settle down here, systematize all this new material we are dealing with, and perhaps then we will decide to move forward into the unknown realm of art.
We are currently exploring the aspects of improvisational music and developing a system for entering states that facilitate the improvisation process. In terms of our plans, we have a passion for independent cinema and would like to venture into composing music for films, especially since our current music is often used as background music.
Regarding the topic of science and religion that I touched upon in the previous section, I would like to create an album that provides the listener with a religious experience from a scientific or even atheist perspective. Furthermore, we are studying the aspects of hypnotic music, and we plan to continue the meditative theme with repeated patterns in our future albums.
Over the years Gravitsapa has gone through a winding path from alternative rock through experimental math-rock and post-metal to a unique avant-garde form which is difficult to classify. How did it happen that you chose not-so-popular complex side of sound?
Very quickly, we understood that being rock stars wasn’t what interested us. The process of creating new musical forms brought us more satisfaction. We could have been doing all of this just for ourselves, as art therapy, but since we’re social creatures, we sometimes want to share our results with others. Fortunately, there are people who see cultural value in our music.
So far, no one has been able to give a comprehensive definition of what music is.
This undefined activity is what we’ve been doing for many years. It’s like we’re assembling a construction set in a dark room from elements that we can’t see. And what we come up with gives us pleasure. All these musical pursuits are a projection of more global quests: who we are, what is the meaning of life and the world that surrounds us.
During the last year Ukrainian art experiences a ‘golden hour’ – it gets much more attention than usual. Of course, it’s not enough to be an Ukrainian only and content is still the most important. Does it take advantage of this opportunity in your opinion?
Indeed, many artists are currently active. Many Ukrainians realize that we have something to say to the world and to express it in our own artistic language. For us, this is a moment when something new can be born in art. I hope that this war will carve out works of a higher level.
What’s next?
I think that a beast with implanted dental tips, 3.14 heads on its torso, and 137 chromosomes will come and say, “I am a boss of this level, whoever defeats me will receive the open code of my subconscious.” And no one will want to compete with him because everyone will be emotionally burnt out. Nevertheless, healthy and stable sleep will give us an advantage. We will all wake up one percent more with one hemisphere while we sleep one percent more with the other.
If you’re talking about events in our country, I think we still have a long way to go before reaching a happy end.
If you’re talking about our music, we’ll be moving in the same direction for some time until we master these creative territories and move forward. Long live explorers!
Komentarai