Prieš kelias savaites redakciją pasiekė laiškas: “Balandžio 29 d. Rokiškyje atidarysime naują venue, siekiame paskleisti žinią ir papasakoti visiems apie savo užmojus. Į atidarymo šokius pasirodyti atvyksta Sharif Laffrey, Ernestas Sadau, Ira Hoisa ir mūsų vietinis – Tadas Vashk. Erdvė unikali, atoki, šalia stovi brutalūs kalkių rezervuarai.” Rokiškyje?! Naujas venue?! Mus domina bet koks panašus judesys regionuose. Šis pokalbis turėjo pasirodyti gerokai anksčiau nei renginio dieną, bet, kaip renginio išvakarėse sakė mūsų pašnekovas, vienas “Alchemikų” vedlių, Dovydas Trumpa: “Jausmas tarsi ant žarijų, gaila, kad paroje tik 24 h…”
Jei šiandien ir nepavyks pasiekti Rokiškio, siūlome susipažinti su promouterių “Alchemikai” veikla ir galbūt kažkada prisijungti prie jų paslaptingos kelionės po elektroninės muzikos pasaulį.
Ko paklausom pokalbio metu?
Turim tradiciją – pasiruošimo artėjančiam renginiui metu, kasdien bent kartą prasukam šį miksą. Puiki selekcija, turinti savitą vasariško sentimento prieskonį. Panašu, jog viršutinėje grojaraščio lentynoje išliks visam sezonui. 😊
Papasakok iš kur kaip ir kodėl atsirado „Alchemikai“?
Gimėm, augom Rokiškyje, čia ir likom. Jau ketvirti metai sukamės savo gimtinėje. Retkarčiais „iššoka“ pagrojimų kituose rajonuose, bet pagrindas čia – namuose. “Alchemikai” yra draugų rate gimusi mintis, šiandien virtusi bendruomene/šeima, kurią vienija meilė muzikai. Siekiame išryškinti regiono kultūrinę vertę organizuodami šokius šalia (ar viduje) kultūrinio paveldo objektų. Tikime, jog tokiu būdu organizuojami vakarėliai sukuria pridėtinę vertę regionui. Pradėjom chaotiškai – darėm kaip išmanėm, klydom, abejojom, krypties neturėjom, šokom ten, kur įsileido – tiesiog, gyvenom ir per daug į priekį neplanavom. Šiandien situacija kita – įsikūrinėjame savo erdvę, kryptis formuojasi sparčiai, komanda pagausėjusi ir ambicinga.
Kaip suprantu, savo veiklą operuojate iš… Rokiškio. Daugumai šis miestas turbūt siejasi nebent su „Rokiškio sūrio“ produkcija. Alternatyvi kultūra regionuose visada sunkiai skinasi kelią. Iš kur semiatės įkvėpimo ir motyvacijos?
Dar turim psichiatrinę (Rokiškio psichiatrijos ligoninė – Ore.lt past.) 😊 . Mūsų kraštas jaukus, žmonės labai nuoširdūs ir super svetingi, dviveidystė čia – retas reiškinys. Tai pastebi ir atlikėjai, atvykstantys pas mus groti. Motyvuojame vieni kitus, o pačius įkvepia žmonės, skiriantys savo laiką, pasitikintys ir atvykstantys į mūsų renginius. Žaviausia, kai sulaukiame svečių iš kitų rajonų, regionų ar net kontinentų. Klausom daug muzikos, grojam patys, mėgstam ekspedicijas – kelyje sutinkam nemažai įdomių ir perspektyvių žmonių. Intriguojantis tas muzikos pasaulis.
Jūsų aprašyme minima paslaptinga kelionė po elektroninės muzikos pasaulį. Kas šioje kelionėje jums patinka labiausiai?
Labiausiai – kūrybinis procesas. Rezultatas – tarsi vyšnia ant torto.
O kas labiausiai patinka/nepatinka šiuolaikinėje Lietuvos elektroninės muzikos scenoje?
Patinka visuma ir tuo pačiu – daug ko nemėgstam. Savotiškos svarstyklės. Mėgstam muziką, žmones ir nuotykius. Nemėgstam dviveidžių ir melagių, mes už nuoširdumą ir tiesą.
Esate surengę jau virš 10-ies įvairių renginių. Kuris jų ir kodėl jums patiems įstrigęs labiausiai?
Bendrai – jau virš trisdešimties, dauguma jų buvo privatūs, neviešinti. Stipriausiai įstrigęs – “Įkvėpimas”. Viduryje Rokiškio aerodromo pievos statėm uždarą “koliziejų” iš šieno ritinių. „Sunkiausias“ organizuotas renginys, nes vieno šieno ritinio svoris – maždaug pusė tonos, o jų prireikė virš šimto. Šis renginys vis dar yra tarsi mūsų vizitinė kortelė. Dėka minkštų paviršių, garsas “koliziejaus” viduje skambėjo kaip studijoje. Planuojame tęsti šią mintį, bet kol kas apie tai dar kalbame atsargiai.
Balandžio pabaigoje planuojate renginį „Demo“ paslaptingoje lokacijoje Rokiškyje. Papasakok daugiau apie vietą, kurios ieškojote tris metus? Kokias veiklas ten planuojate?
Lokacija brutali, joje stovi jau senai apleisti bokštai pilni kalkių. Aplink – miškas, o šalia eina bėgiai. Kartais prarieda traukinukas, gabenantis birių krovinių siuntas į netoliese esančią grūdų saugyklą. Vietiniai šią aplinką gerai žino, anksčiau tai būdavo pamėgta vieta jaunimo susibūrimams, tačiau retas pastebėjo, kad visai čia pat bokštų stūkso jaukus angarėlis, virsiantis erdve, vienijančia kultūrą, meną ir muziką. Balandžio 29 d. keliam atitvarą ir kviečiam į naujuosius mūsų namus. Bus daug muzikos, šokių ir netikėtumų, o kas ateityje – kol kas paslaptyje.
Kaip suprantu, čia planuojate nuolat veikiančią renginių erdvę. Praėjusio amžiaus pabaigoje netoliese esančioje Utenoje sėkmingai veikė klubas „Tornadas“, vilniečiai savaitgaliais važiuodavo tūsintis į Uteną. Manote, Rokiškis jau pribrendo tokiai vietai? Palyginus su ’90s gyventojų skaičius čia sumažėjo beveik dvigubai…
Asmeniškai apie “Tornadą” girdėti neteko, tikim, kad ten buvo smagūs vakarėliai. Pastebim, kad šiais laikais miestiečiai vis dažniau renkasi leisti laiką už miesto ribų. Siekiame sukurti galimybę ištrūkti iš urbanistinio ūžesio, renginių prasme nenusileidžiant kokybe miestui. Esam jauni, neturim ko prarasti, prisiimam riziką ant savo pečių, dirbam daug, svajojam kasdien ir svarbiausia – tikim tuo, ką darom. Gyventojų skaičius mažėja, bet su kiekvienu renginiu sulaukiam vis daugiau palaikymo iš kitų rajonų. Pamažu, neskubant erdvę užauginsim.
Šiuo metu privačioje „Alchemikų“ grupėje yra virš 400 narių. „Demo“ galės dalyvauti tik šios grupės nariai. Kodėl taikote tokius apribojimus?
Šiandien jau turim 541 narį, skaičius auga – priimam tai kaip įvertinimą. Šiuo formatu atliekam pirminį face control, tokiu būdu suburdami tik bendraminčius melomanus. Privatūs renginiai, skirti mažesniam, tiksliniam kiekiui žmonių. Orientuojamės į kokybę, ne kiekį. Debiutiniame “Alchemikai Private” renginyje surinkome 140 žmonių. Tai pranoko lūkesčius. Tikimės, juos pranokti su kaupu ir šįkart.
Vieno jūsų renginio info radau tokį perspėjimą: „Propaguojame saviraišką vertiname tikrąsias Jūsų versijas, tačiau treningai ar kita konfliktinė apranga yra nepriimtina.“ Šiais laikais treningas treningui nelygu ir ką reiškia „konfliktinė apranga“?
Šio renginio metu (“Memento”) buvo minimas mūsų gimtadienis. Tokiu būdu siekėm įnešti žiupsnelį subtilumo prieskonio. Renginys atviras ir nemokamas, pjaunamas tortas, sukuriam produktą, o mainais iš svečių prašom tik santūrumo ir pagarbos artimui, šokančiam šalia.
Bent jau anksčiau regionuose fizinis smurtas būdavo gana įprastas reiškinys, paskui „aktyviausieji“ išvažiavo į uk’us ir norgę ir, atrodo, tapo ramiau. Kokia iš tikrųjų situacija šiandien? Ar dažnai tenka „išprašyti neadekvačiai besielgiančius renginio dalyvius be papildomo paaiškinimo“ ?
Pas mus ramu, jau ketvirti metai, o fizinių konfliktų neturėjom. Mūsų krašto žmonės linkę šokti, o ne „šokinėti“ vieni ant kitų. Yra tekę keletą grupelių apgręžti ar vieną kitą gudruolį, mėginantį prasmukti, diplomatiškai išvaryti. Artėjant „DEMO“ įgijom naują faną, kuris net neprašytas sukūrė genialų vizualinį šedevrą. Deja, autorius kol kas nežinomas, bet jam atsiradus – turėsim pasiūlymą kooperuotis. Žmogus turi puikų skonį ir akį.
Švęsdami „Alchemikų“ 3 metų gimtadienį rašėte: „Supratome, kas mus sieja, išsigryninome sielas, pametėme kaukes ir tapome tikrosiomis savo versijomis.“ Gali plačiau pakomentuoti, kokias čakras atvėrė ši „alcheminė“ keionė ir kodėl ją verta tęsti?
Išmokom ne tik klausytis, bet ir girdėti. O dar svarbiau – kalbėti. Išsivystė dialogai, visi pažinom, ką reiškia iniciatyva, supratom, kaip svarbu yra saugoti save ir savo artimą. Kartu su komanda nusprendėme tęsti kelionę, kuri jau buvo pakibusi ant plauko – „Ups and downs“ anksčiau ar vėliau, be išimčių. Mes čia ir mes kuriam toliau. Kuriam sau ir Jums, realizuojam save ir toliau formuojam palankią terpę realizuoti save kitiems, einantiems iš vien.
Internete:
Komentarai