Proginė 15-oji Talino muzikos savaitė šiemet vyko neįprastu laiku ir suteikė galimybę pamatyti (pa)vasarinį miestą. Galbūt kažkiek nukentėjo atlikėjai, nes daug publikos smagiai leido laiką lauke prie koncertinių erdvių ir neskubėjo vidun. Kita vertus, atlikėjai showcase renginiuose dažniausiai kenčia: ribotas pasirodymo laikas, netinkamas laikas, netinkama vieta, o “profesionalai” geria ir net neateina paklausyt. Nepaisant to, Estijos sostinėje šiemet grojo beveik 190 vardų iš daugiau nei 40-ies šalių, daugiau nei pusė jų – moterys arba queer atstovai. Pridėkime dar beveik 1500 muzikos industrijos profesionalų ir savaitgalį TMW apsilankė daugiau nei 18 tūkstančių žmonių.
Iš Lietuvos šiemet dalyvavo 5 vardai: Afrodelic, Arklio Galia, El Chico Fuendre, Lapkričio Dvidešimtosios Orkestras ir Rūta Mur. Tiesa, LT slash DE buvo pažymėta Katya Kóv, grojusi “Kweer AF” programoje, bet jos lietuviškų šaknų išsiaiškinti nepavyko.
Susidomėjimą ir lengvą nuostabą tarp LT delegatų sukėlė mažai girdėtas El Chico Fuendre pavadinimas. Patys jie sako, kad groja: leftfield, krautrock, disco ir a drop of techno. Elektroninės muzikos trio susikūrė prieš kelis metus 2020-aisiais ir jau išleido 4 albumus. TMW organizatoriai juo pavadino šiuolaikine psichodeline ganytojiška elektronine muzika. Taline El Chico grojo bendroje mūsų melomanams gerai pažįstamo latviško festivalio “Skanu Mežs” ir jų jaunesnio estiško kolegos “Üle Heli” programoje. Kartais turi nukeliauti 600 km, kad sužinotum apie negirdėta lietuvišką vardą. Legendinis “Von Krahl”, kur jie grojo, buvo nuošalyje nuo visų linksmybių sukūrio Telliskivi rajone, todėl publikos ten buvo kiek mažiau. El Chico pasirodė gerai, bet norėtųsi juos išgirsti ne turguje, o “normaliame” koncerte.
Bet viskas prasidėjo nuo šaltibarščių spalvos paviljono Talino fabijoniškėse šalia Laagna greitkelio, kuriame C.Nolan prieš kelis metus filmavo gaudynių scenas savo epiniam filmui “Tenet”. Čia šalia pažįstamų sovietinių daugiaaukščių įsiterpė taip vadinamas “Lasnamäe Pavilion”. Daugkartinio panaudojimo paviljoną sukūrė “Salto Architects”. Ši iniciatyva bando spręsti miesto urbanistinio planavimo fragmentacijos ir atskirties klausimus. Nors šis rajonas atrodo nutolęs nuo miesto, tai yra tankiausiai gyvenama teritorija visoje Estijoje. Pašalintas ir paskutinis barjeras – parodos čia nemokamos. Čia buvo šaunamas organinis sidras jubiliejinio TMW proga. Taip pat buvo galima apžiūrėti ir netrukus atidaromą parodą, surinktą open call principu. Vienas įdomesnių eksponatų – kasmet save fotografavusio kultūristo fotogalerija.
Pirmasis vakaras praleistas mėgstamiausioje Talino muzikinėje vietoje “Sveta baar”, kur vyko showcase “What’s New”: MC Myasnoi – šiuo metu Reikjavike besibazuojančių rusių projektas, multiinstrumentalistas iš Čekijos badfocus, art pop duetas iš Škotijos Post Coal Prom Queen, eksperimentinė elektronikė Kitty Florentine iš Estijos ir jos kolegė Evaya iš Portugalijos.
Konferencinę dalį atidarė Estijos kultūros ministrė, Europos komisijos kultūros vadovas ir, žinoma, TMW širdžių prezidentė Helen Sildna. Pro langus tvieskiant saulei sunkoka pritraukti publiką klausyti kalbų, bet įdomių temų netrūko: “Digital Innovation and A.I. – how will future shape music industry” arba “Bookings done by artists: play more shows! How to book DIY gigs”, arba Shain Shapiro knygos “This Must Be the Place: How Music Can Make Your City Better”, nekalbant jau apie pokalbį su Radiohead gitaristu Ed O’Brien. Gaila, nepavyko apsilankyti tradicinėje klausymosi sesijoje, kur ekspertai vertina atsitiktinai ištrauktus renginio atlikėjus.
Koncertai TMW sugrupuoti tam tikromis “temomis” – atlikėjus pristato įvairūs festivaliai, leiblai, radijo stotys ir panašiai. Tarkim, V.Diawaros Afrodelic grojo jiems labai tinkančioje “Africa Now!” programoje. Joje be muzikos buvo pristatomas ir šio kontinento maistas, gėrimai, rankdarbiai, knygos. Kaip jau minėta, El Chico Fuendre grojo dviejų eksperimetinės muzikos festivalių showcase. Be kitų, čia grojo ir garso sienas statę latviai Grab, kur groja viena Tesa narių.
Taip jau susidėliojo, kad įdomiausia pasirodė programa pavadinta “United by Noise” ir spėk, kur ji vyko. Žinoma, “Svetoje”. Italoprancūzų duetas Putan Club grojo salėje tarp žmonių. Išmėtę savo spalvingus ir kokybiškai atspaustus flajerius, jie vis dėlto buvo labiau akiai nei ausiai. Nors savo nuoširdumu, žinoma, papirko. Estai Shelton San pagrojo triukšmingo amphetaminereptile roko, slovakai užpylė melodingo emo 52 Hertz Whale, vietiniai sunkiasvoriai veteranai Zahir irgi pridėjo savo triukšmo, o vakarą užbaigė japonų pora, gyvenanti Tbilisyje, o į Taliną savo sudėtyje atsivežę du ukrainiečius. Heavenphetamine wasabi stiliaus psichodelinis krautrokas tapo vienu TMW23 atradimų. Įdomu, kur jie nukeliaus toliau.
Prieš kelias savaites Liublijanoje matyti Zahir paaukojami vardan prieš… beveik 15 metų “Satta Outside” Klaipėdos jachtklube matytus suomius the Valkyrians. Nedideliame jaukiame bariuke jie sukelia linksmus ska/rocksteady šokius. Įdomu, jog šiemet TMW jautėsi tam tikras ska atgimimas, nes ankstesniais metais šis žanras tiesiog neegzistavo, o šiemet dar buvo ska elementus su kitais stiliais maišantys olandai Bazookas ir iš Kanados atkeliavę Dumai Dunai. 4-oji ska banga artėja?
“The Age of Glocal – are we all different or the same?”, “Future Radio, getting smarter every day”, “Navigating unfavourable contracts: insights from music industry experts”, “In Place of War presents: Music as a tool for positive social change” ir kitos temos buvo aptariamos paskutinę konferencijos dieną, o po jų mūsų laukė ekskursiją po naujausią miesto muzikos erdvę.
Paavli kultūros fabrikas nuo Telliskivi šurmulio nutolęs vos per kelis kilometrus, tačiau Talino mąstais tai jau gana toli. Įsikūrusi šalia geležinkelio bėgių buvusiame žuvies fabrike ši vieta dar kvepia dažais. Išskyrus koncertų salę, daugelis kitų iniciatyvų kol kas yra tik šios vietos iniciatorių galvose. Turint omeny, kad prieš tai tos pačios galvos išsuko vieną geriausių miesto vietų “Sveta baar”, iš Paavli tikrai galima tikėtis kažko įdomaus. Įdomu, jog savo role model šios galvos mato mūsų “Loftą”, o pradėjus kraipyti galvas, sakė, jūs nevertinat to, ką turit. Ateityje šalia renginių salės turėtų atsirasti kelios terasos, bendruomeninis šiltnamis ir daržas, kavinė, vaikų žaidimų aikštelė, rampos ekstremalams. Planuose – vos ne visą parą veikiantis bendruomenės centras. Beje, Paavli pagalbiniu darbininku įdarbintas milijonierius – buvęs šio žuvies fabriko savininkas, žinantis čia kiekvieną laidą ir vamzdį. Vien tai, kad backstage čia yra… sauna, padės pritraukti daugelį atlikėjų. TMW metu čia vyko metalo ir kitų aštresnių garsų programa.
Toliau laukė pokalbis su etatiniu TMW lankytoju, muzikantu ir rašytoju John Robb. Pastaruoju metu daug jo tekstų atsiranda portale “Louder Than Bombs”. Šįkart jis pristatinėjo naujausią savo knygą “The Art Of Darkness – The History Of Goth”. Pasak jo, nė viena leidykla nenorėjo jos išleisti, nes per mažai rašoma apie grupes ir per daug apie kontekstą: aprangą, ritualus, klubus ir panašiai. Todėl autorius išleido knygą pats ir šiuo metu jau skaičiuoja virš 18 tūkst. egz. pardavimus.
Antrasis pašnekovas – slovėnų grupės Laibach mastermind Ivan Novak pristatė Teodor Lorenčič fotografijų monografiją “LAIBACH 40 Years of Eternity”. Buvo prisiminta, kaip šis kolektyvas sugriovė Jugoslaviją, bet savo koncertais apsuptame Sarajeve padėjo “įkurti” Bosniją. Šiek tiek teisino Šiaurės Korėjos diktatūrą, teisinosi, kad ne visai korektiškai išsireiškė ir todėl buvo atšauktas jų pasirodymas Kyjive ir truputį pagalvojęs, pripažino, kad karo metu Maskvoje vis dėlto nekoncertuotų. Savotiškas tas Laibach pasirinktas provokacija dėl provokacijos kelias, bet paklausyti buvo labai įdomu.
Už kampo bariuke jau linksminosi iš Rygos atvažiavusi Arklio Galia. Bandant klausytis nelietuviškomis ausimis, t.y. nesuprantant kalbos, susidarė gana keistas įspūdis. Nes jei Arklio Galią priimsi rimtu veidu, tai gal nuklysti visai ne į tą pusę, kur gali pasirodyti, kad jie groja kažką, kas nelabai gaunasi. Nepaisant to, publika buvo nusiteikusi geranoriškai ir po kelių valandų čia pat grojęs Lapkričio Dvidešimtosios Orkestras jautėsi žymiai geriau nei pustuščiame “Depo” Rygoje vakara prieš tai. Grupės pavadinimas keliems delegatams buvo sakomas kaip anekdotas – tokio įsiminti neįmanoma.
Prieš tai apsilankėme nuo pirmo savo TMW mylimą estą Mart Avi. Jis grojo keistų garsų leiblo “Porridge Bullet” programoje dar vienoje naujoje vietoje “Uus Laine”. Kad ir koks mažas būtų Talinas, kasmet išmesta vieną kitą naują erdvę naktinio gyvenimo. Šis baras balansuoja kičo paribiais ir labai tiko Mart kūrybai. Šalia esantis talinietiškas “fantomas” pavadinimu “Kauplus Asia” jau paruoštas nugriovimui.
Pakeliui prasukę pro “Svetą”, kur vyko “kweer” naktis, nukeliavome į oficialiai atrodantį klubą “Vaba Lava”, kur “Raadio 2” programoje pasirodė Ruta Mur. Tarp publikos jau buvo juntamas lengvas apsvaigimas ir TMW23 pabaigos nuojauta. Kalbos, kalbos, kalbos. Taline švinta anksčiau, todėl apie 3 val. nakties, horizontas jau nusidažo rausvai. Kas dar turi jėgų, keliauja dasimušti į pagrindinę miesto šokių instituciją klubą “Hall”.
Komentarai