Rytoj prie jūros prasideda jubiliejinis 10-asis elektroninės šokių muzikos festivalis “Ant Bangos”. Savo laiku užkurtas vilniečių klubo “Opium”, jis ilgainiui tapo svarbiausiu savo žanro renginiu regione ir kasmet užplūsta Nidą tūkstančiais reiverių. Virš 30-ies didžėjų visą savaitgalį miksuos Baltijos ošimą su savo ritmais. Vienas jų – mūsų pašnekovas, electroninės šokių muzikos legenda Helmut Josef Geier aka DJ Hell iš Vokietijos
“Ore” pirmą kartą apie jį rašėme prieš daugiau nei 20 metų, o pradėjo DJ Hell dar anksčiau. Daugiau nei 40 metų jis šokdina žmones visame pasaulyje ir vis dar yra ant bangos. Neseniai Hell išleido keletą naujų elektrifikuojančių kūrinių, tokių kaip “Planet Earth” arba “They Drew Their Plans Against Us”. Juose užfiksuota išskirtinio Hell skambesio esmė ir novatoriškas požiūris į muzikos kūrimą. Žinomas dėl savo ribas plečiančios kūrybos, kurioje susilieja techno, electro ir kiti elektroniniai žanrai, Hell vėl pateikia užburiančią garso patirtį, peržengiančią šokių muzikos scenos ribas.
Nuo vasaros pradžios Hell keliauja su „Gigolo Electroclash“ turu. Liepos antroje pusėje Hell grįžta į Lietuvą, kad šokių aikštelėje papasakotų naują istoriją. Jo vizitas Nidoje numatytas tarp Kijevo ir Vaserburgo. Tai bus toli gražu ne pirmas „Deejay Gigolo“ apsilankymas šioje pasaulio dalyje, tačiau tai bus pirmas kartas, kada jo gerbėjai galės pajusti DJ Hell magiją tiesiog Baltijos jūros pakrantėje. Per “Ant Bangos” 10-metį tikrai kils bangų.
Viliotojas ir provokatorius Hell yra viena labiausiai gerbiamų ir įtakingiausių figūrų elektroninės muzikos istorijoje. Aktyvus klubinėje kultūroje nuo septintojo dešimtmečio pabaigos, jis dalyvavo ir puoselėjo pogrindžio šokių judėjimus nuo house ir techno iki electroclash.
Hell kaip prodiuseris išgarsėjo tokiais kūriniais kaip “My Definition of House Music” ir pirmuoju savo albumu “Geteert & Gefedert”. Turtingą jo diskografiją puošia tokie projektai kaip 1998 m. “Munich Mchine”, 2003 m. “NY Muscle”, 2009 m. “Teufelswerk”, 2017 m. “Zukunftsmusik” ar 2020 m. “House Music Box (Past Present No Future)”.
Jis taip pat yra leiblo „International Deejay Gigolo Records“, electro, house, tech-house ir techno, įkūrėjas ir savininkas. Jo kataloge galima rasti tokių garsių veikėjų kaip Jeff Mills, Dave Clarke, Tiga, Fischerspooner, Sven Väth, Miss Kittin, Anthony Rother ar Laurent Garnier. Hell svariai prisidėjo prie devintojo dešimtmečio atgimimo Vokietijos ir tarptautinėse klubų scenose ir yra laikomas pagrindiniu electroclash žanro veikėju.
Hell yra besikuriančio Šiuolaikinės elektroninės muzikos muziejaus (MOMEM) Frankfurte prie Maino kuratorius.
Visų pirma, kodėl DJ Hell, p. Helmutai Jozefai Gejeri?
Tiesiog puikiai tinka.
Beveik prieš 10 metų, prieš atvykdamas groti į Vilnių, žadėjai elektroninės muzikos istorijos pamoką, sumaišytą su ateities tendencijomis + daug meilės + linksmybių + prakaito. Ką papasakosi “Ant Bangos” publiki?
Šiais laikais viskas spontaniškiau – nusprendžiu, kai jau žengiu į sceną. Tačiau žinutė vis tiek ta pati: klausydamiesi house muzikos jauskitės savimi ir jauskitės laisvai, užmegzkite ryšį su visais aplinkiniais žmonėmis. Būkite įkvėpti.
Ar prisimeni ką nors iš savo kelionių į Lietuvą? Jau buvai čia 3 ar 4 kartus.
Daug gerų prisiminimų ir puikių žmonių aplink, visada buvau šiltai sutiktas.
Kodėl nusprendei į “Gigolo Electroclash Tour” plakatą šalia savęs pridėti D. Bowie ir Morrissey atvaizdus?
Jie puikiai tiko koncepcijai
Prieš Nidą grojai Kijeve. Miestą nuolat apšaudo Rusijos armija. Kai kurie tavo gerbėjai stebisi tuo, kad groji karo zonoje. Kodėl, tavo nuomone, svarbu važiuoti ten reivinti?
“Femen” (radikali feministinė aktyvistų grupė – DK) buvo ir bus stipri jėga iš Ukrainos. Aš ją palaikau nuo 2009 m. – kartu surengėme daugybę pasirodymų bei protestų Kijeve. Noriu pamatyti, kas vyksta šioje karo zonoje, pasikalbėti su žmonėmis ir susidaryti savo vaizdą. Aš visada palaikiau Ukrainos žmones ir dabar jie turėtų būti priimti į Europos bendruomenę. Muzikos, ypač techno, aktyvistai visada buvo labai politiški, siųsdavo žinutes ir bendraudavo su pasauliu. Pogrindžio pasipriešinimas šį judėjimą pradėjo dar devintojo dešimtmečio pabaigoje.
40 metų elektroninėje muzikoje… Kaip pavyko išgyventi ir kas palaiko judėjimą?
Mano gyvenimas skirtas elektroninei šokių muzikai ir klubinei kultūrai įvairiais būdais. Daugelis naujų projektų nebaigti. Kyla klausimas: kodėl turėčiau sustoti, daryti ką nors kita arba išeiti į pensiją? Po 40 metų mokymosi ir ribų peržengimo, išmokome daug pamokų ir vis dar platiname žinutes visame pasaulyje arba tiesiog kovojame už gerą muziką.
Tavo karjeroje buvo daugybė rezidencijų, kuri iš jų išsiskiria jūsų atmintyje?
4 rezidencijos išsiskiria ir visada labai džiaugiuosi galėdamas ten vėl pagroti:
1. “Tanzlokal Größenwahn” Miunchene
2. “Parkcafe” klubas Miunchene
3. “We Love Space” Ibisoje
4. “Amnesia – Cocoon on Monday” Ibisoje
Kalbėdamas apie savo pirmuosius žingsnius elektroninėje muzikoje, sakei: „Nebuvo jokių komercinių siekių; viskas buvo apie eksperimentavimą“. Šiais laikais tikrai per daug komercijos ir per mažai eksperimentavimo. Kaip dėl to jautiesi?
Visiškai sutinku, bet, kita vertus, visada buvo ir didelė pasaulinė pogrindžio avangardinės eksperimentinės muzikos bendruomenė.
Šiandien galiu pasakyti AI “grok kaip DJ Hell” arba dar tiksliau “grok kaip DJ Hell My Definition of House Music” ir štai – važiuojam. Ką tu manai apie tai?
Norėčiau išgirsti tą AI setą. Daugelis didžiųjų didžėjų groja tik savo muziką arba paruošia setlistą prieš pasirodymą. Taigi šiam darbui sukurčiau skirtingas kategorijas: laptopų didžėjai arba vinilo didžėjai arba USB didžėjai arba didžėjai, palaikantys savo pasaulį, arba didžėjai kopijuojantys kitus didžėjus.
1999 m. Arnold Schwarzenegger padavė į teismą tavo leiblą “International Deejay Gigolos” dėl jo nuotraukos naudojimo logotipe. Turėjote išimti iš apyvartos visus įrašus su šiuo logotipu ir sumokėti 150 000 eurų baudą. Neseniai buvo išleistas „Netflix“ serialas „Arnold“. Ką manai apie jį?
Arnoldas buvo ikona naujajame kultūrizmo pasaulyje, o mums jis buvo puikus žigolo įvaizdžio ir skambesio atspindys. Buvo imtasi teisinių veiksmų prieš įrašų kompaniją ir mane, ir, galų gale, turėjau sumokėti daug pinigų už tai, kad neatsiklausiau leidimo naudoti jo atvaizdą įrašų kompanijos logotipe.
Bandžiau žiūrėti “Arnold”, bet išjungiau po 30 minučių, nes, manau, jame per daug to, kaip jis mato savo praeitį, atrodo, kad jis pats ir režisavo šį serialą. Viskas labai struktūrizuota ir manipuliuojama, nėra jokios nematytos praeities medžiagos. Aš mieliau žiūrėčiau dokumentiką apie kultūrizmą ir Arnoldą “Mr. Olympia Bodybuilding”.
Būti aktoriumi ir futbolininku – dvi neišsipildžiusios tavo svajonės. Esi Miuncheno “FC Bayern” gerbėjas, oficialus Vokietijos nacionalinės komandos didžėjus ir DFB 2024 m. Europos futbolo čempionato ambasadorius. Sklido gandai, kad netgi turi profesionalaus trenerio licenciją. Kas futbole tau įdomiausia?
Pats žaidžiau daug metų ir tiesiog myliu žaidimą. Šiuo metu nepalaikau jokios konkrečios komandos, nes dabar kiekvieną dieną gali žiūrėti visas rungtynes iš visų Europos lygų.
Kalbant apie svajones… Sukūrei keletą garso takelių, įskaitant ir filmui “Yung”. Ar vis dar norėtum išbandyti save kaip aktorių?
Aš jau vaidinau įvairiuose filmuose, bet jie visi buvo labai maži, nepriklausomi. Taip pat sukūriau naują garso takelį trumpam filmui iš Londono. Filmas apie mano gyvenimą vis dar vyksta ir bus išleistas kuo greičiau.
Kokia būtų jūsų, kaip šiuolaikinio visuotinės muzikos bažnyčios kunigo, pagrindinė žinia?
Prieš 20 metų buvo žigolo megabažnyčia ir aš galvoju viską užkurti iš naujo.
Internete:
Komentarai