Prieš nepilną mėnesį mažai girdėta grupė TAS paleido savo pirmą pilną albumą “Punktas”. Maždaug tuo pačiu metu McLoud’ai pakvietė juos apšildyti savo koncertą “Downtown Forest Hostel” kieme. Tirštai užpildžiusi kiemą spalvinga jauna publika parodė, kad jai nebeužtenka vakarykščių herojų ir ji nori sunkesnių gitarų nei įprasta iš esmės minkštoje ir pūkuotoje lietuviškoje “alternatyvoje”. Ten pat groję Palėpė ką tik laimėjo “Novus” inkubatoriuje, o TAS kaip reikiant suvėlė susirinkusią masę. “AliExpress Nirvana” vadinami muzikantai anksčiau yra išleidę EP “Porcelianas”, tačiau įrašinėjant “Punktą” pasikeitė grupės sudėtis ir jie žengė žingsnį į priekį.
Prieš metus Kirtimų kultūros centras, pristatydamas TAS koncertą, rašė: “Mes kelis sykius padėjom nukeliauti į “Eurorock” (google it) Lietuvos grupėms. Buvo Timid Kooky ir dar kažkas buvo. Šiemet iškeliavo grupė TAS. Po kelių dienų mus pasiekė žinia, kad jie PADARĖ KAŽKĄ DESTRUKTYVAUS TARPMIESTINIU TARPTAUTINIU TARPMERINIU LYGMENIU ir dabar mums teks susimokėti. Žodžiu, sugriovė, praktiškai “Eurorock”. Sunerimom, jie prapuolę, neatsiliepia, labai neaišku viskas. Sako mums, kad aparatūra suniokota, viešbutis irgi… Kokiu tai būdu atrandam, kad vieno iš muzikantų tėtis yra mums pažįstamas, skambinam jam, sakom, gal sūnų rastumėt. Jis randa. Tada paaiškėja, kad sūnus nieko nežino, tada paaiškėja, kad ten ne tik lietuviai, bet ir olandai viską niokojo. Tada paaiškėja kad gal ir neniokojo. Tada pareina “Mes atsiprašom.” Tada mums pasako, kad to mums žinomo tėčio sūnus yra nuostabiausias “euroroko” muzikantas ir jam dabar keliai atviri praktiškai į kosmosą.”
Ko paklausom pokalbio metu?
Davai McTomučio
Kas TAS?
Domis, Zyga ir Titas
Pirmas jūsų postas FB yra 2019-ųjų „Red Rose Radio“ anonsas, kuriame tarp „jaunos ir pradedančios lietuviškos rockiaros“ paminėtas jūsų pavadinimas. Iš kur kaip ir kodėl atsirado TAS?
TAS atsirado iš mano kambario ir trijų akordų, galimai primenančių Rachmaninovo Cis-moll preliudo įžangą. GALIMAI.
Kažkur skaičiau, kad grupėje groja „trys išsilavinę maištaujantys žmonės“. Kaip lavinatės ir prieš ką maištaujate?
Šitaip kažkada save apibūdinom juoko formoj, bet būna lavinamės žiūrėdami Gustavo enciklopediją ir savaitės riffą. Dėl maišto, tai nežinau. Klausimas, kiek iš tiesų maištaujam, o kiek tiesiog elgiamės, kaip norim, nesukdami sau dėl to per daug galvos. Jei tai kažkam atrodo kaip paaugliškas dėmesio trūkumas, oh well, whatever, nevermind :)
Beje, kaip jums atrodo ta lietuviška rockiara? Girdėjau, turite jai priekaištų? Pvz., kažkuo Domantas iš Abudu neįtiko…
Sakyti “Aš DomanTAS STARRRRRRRRRkauskas” kažkodėl mūsų kompanijoje tapo memu, nereikia taip sureikšminti girtų blevyzgų. O kalbant apie lietuvišką meinstryminio roko sceną, manau, jog ji yra labai minkšta ir per graži, jog išvis galėtų būti vadinama “roku”. Mūsų rate ją vadiname tiesiog “šūdrokiu” ar “poprokiu” (linkėjimai Gruodžiui). Visuomet sutinku, jog skonis yra subjektyvu, tačiau kartais tiesiog sunku suprasti, kodėl viena ar kita grupė yra dievinama ir vadinama Lietuvos metų rokeriais, kai groja tiesiog banalų indie su šiek tiek daugiau ūžesio. Kaip ten bebūtų, džiugina tai, jog šiuo metu grunge bei punk muzikos stiliai išgyvena renesansą ir atsiranda vis daugiau žmonių tai palaikančių.
Tuo pačiu sakote, kad Lietuvos scenoje atsiranda kažkas naujo ir labai kieto. Galima plačiau?
Išties atrodo, kad kažkas keičiasi, atsiranda vis daugiau jaunų grupių, jos formuoja naują sceną. Žinau, kad rūsiuose knibždėte knibžda įvairiausios geros muzikos, bet šiuo metu mūsų favoritai yra PALĖPĖ, P404, SIPAS, CON.TXT, MANACLES ir LOROPARQUETTE. Šios grupės, mano nuomone, daro tai, ką nori ir nelenda masėms į šikną.
Pernai (kažkodėl) vieninteliai iš Lietuvos grojot „Punx Picnic Riga“ Latvijoje. Kaip ten viskas atrodė ir koks jūsų santykis su pankais?
Į Rygą važiavom autobusu, kuriame buvo nemokamos kakavos aparatas, kelionės pradžia jau buvo vainikuota diabetu. Gyvenom 8 kvadratų kambary penkiese ir kiekvieną dieną iki pikniko keliaudavom tramvajais. Užlindus už automobilių savartyno sutikdavom daug atsipalaidavusių žmonių, klausančių muzikos ir geriančių aliuką. Dienos metu viskas būdavo gana ramu, naktį prasidėdavo daugiau šurmulio. Didžiausią įspūdį paliko scena, kuri buvo pastatyta beveik namely medy ir mošai, kuriuose ir pats buvau pora kartų išjungtas. Daugiau tai kaip ir viskas po senovei. Su pankais sutarėm gerai, nors šiais laikais tiksliai ir nebežinau, kas yra pankai. Šitas terminas tapo per daug romantizuojamas ir dažnai pastebiu, jog žmonės bando būti neformalais, nes tipo kietai. Visados galvojau, jog pankrokas tai – laisvė, bet jei jautiesi laisvas dirbamas ofise ir turėdamas gražią šeimą bei stabilų gyvenimą, tai gal irgi esi pankas??
Papasakokit, kas iš tikrųjų nutiko “Eurorock’o” seminare Vokietijoje. Kaip priklauso, išmetėt televizorių pro viešbučio langą?
Kas įvyksta “Eurorock’e”, tas lieka “Eurorock’e”, tos savaitės atsiminimus nešimės į kapus.
Šalia TAS pavadinimo nuolat kabinama „grunge“ etiketė. Kuo jums įdomus šis 90s stilius? Ką iš legendinių grungerių labiausiai norėtumėt apšildyt?
Dažnai mūsų muzika lyginama su devyniasdešimtųjų roko scena ir patys su tuo pilnai sutinkame, visi buvom ir esam jos įtakoti. Sugrojus pirmuosius koncertus buvom vadinami “Lietuviška Nirvana” arba “AliExpress Nirvana”, dėl šių epitetų labai nesigėdijom. “Talentai skolinasi, genijai vagia”, frazė, kurią nekart esu girdėjęs iš muzikantų lūpų, bandančių save pateisinti dėl pernelyg visiems aiškių inspiracijų. Šiomis dienomis, pasikeitus grupės sąstatui, iš kurio, deja, likau paskutinis, mūsų muzika pasunkėjo. Tam įtakos galimai turėjo ir į grupę atėję muzikantai, būgnininkas groja dvigubu pedalu, bosistas – penkiastygiu bosu. Turėdamas visas galimybes rašyti sunkesnę muziką, tikrai tam nesipriešinau ir grupė suskambo naujomis spalvomis. Kol kas planuojame ne už kalnų įrašyti durną, greitą EP pasiilsėjimui ir užsiimti nauju albumu. O dėl apšildymo, tai žinoma, kaip kitaip jeigu ne legendinę simpsonų grupę SADGASM.
Pagrindinis grunge gitaros pedalas buvo Boss DS-2 distortion. Ką naudojat jūs?
Didelį muffą, laiko patikrintas fuzzas, su kuriuo koja kojon ne vieną pievą apmyžom. Tačiau, kaip minėjau, planuojame šiek tiek keisti skambesį, tad gal ir pedalą reikės pakeist, nežinau, pagyvensim paklausysim.
Ką tik paleidote savo pirmą pilnavertį albumą „Punktas“. Ar čia tik „Punk + Tas“, ar kažkas daugiau?
Iš pradžių norėjom pavadinti “LIFTAS”, tada “PASKUTINĖ VAKARIENĖ”, tada “PASKUTINĖ PUSRYTIENĖ”, tada kažkuo dar ten, pamiršau jau. Mąstyti pavadinimus vargina, ką padarysi. Viską išgelbėjo prie įėjimo į rūsį pakabinta lentelė su užrašu “Šilumos punktas”. “O PUNK TAS, PUNKKK TASSS, bajeris, tinka”.
Youtube albumas yra su prierašu: „Neturiu dabar laiko paaiškint, kaip čia tas albas įvyko, krč klausykit be konteksto.“ Dabar laiko yra, galima būtų truputį konteksto?
Rašant albumo dainas, nesistengiau daug mąstyti apie kažkokias grandiozines idėjas ar koncepcijas. Pagrindinis mano tikslas buvo tiesiog parašyti geros muzikos, kuri būtų energinga, smagi groti mums patiems ir trauktų klausytojo ausį. Gerai, galbūt ir galima sakyti, jog šiek tiek atsižvelgiau į dabartinę Lietuvos šūdrokio scena. Norėjome į visą šį burbulą įmesti purvinesnį ir greitesnį albumą. Po pirmosios įrašų sesijos, turėdami visų kūrinių pagrindą, buvom patenkinti tik šešiomis dainomis iš dvylikos, tačiau po ilgų pykčių ir kivirčų, supratom, jog grupėj tryse būti nebegalim. Šis sprendimas buvo ir juokingas, ir šiek tiek kvailas, nes tai įvyko vidury albumo įrašų. Atėjus naujam, stipresniam būgnininkui bei bosistui, galintiems atlikti visas partijas žymiai kokybiškiau, reikėjo nuspręsti, ką daryti su buvusiais įrašais. Senos grupės gabalai turėjo savotiško šarmo, jie neskambėjo labai tvarkingai ar be galo profesionaliai, tačiau buvo smagūs klausyti. Vis tiek, senasis sąstatas buvo didelė mūsų grupės istorijos dalis ir jį kažkaip įamžinti norėjosi. Po šokių tokių apmąstymu, nusprendėme palikti pusę albumo tokio, koks jis yra, o kitą pusę įrašyti su naujais nariais. Antrosios sesijos įrašai išties skambėjo žymiai stipriau ir tvirčiau. Šį momentą grupėje, kalbėdamas iš savos varpinės, galiu įvardinti kaip šiokį tokį virsmą iš kvailo durniavimo į rimtesnį kvailą durniavimą.
Pastaruoju metu grojat daug koncertų visoje Lietuvoje. Kuris jų iki šiol labiausiai įsiminė?
Rokiškyje, bare “Rieda karieta” buvo smagus vakaras. Prieš koncertą visi sėdėjom ir žiūrėjom kašį, nes tą vakarą žaidė rytas su žalgiriu, daug kartų pramušėm į kriaušę, daug, labai daug, darėm kulversčius, valgėm žalias bulves, pagėrėm aliuko ir pagrojom.
Internete:
Komentarai