Naujų garsų platforma „Method, Sound and Silence“

[ parengta bendradarbiaujant su kultūros kompleksu Sodas 2123 ]

Praėjusį pavasarį kultūros kompleksas „Sodas 2123“ paskelbė atvirą kvietimą, skirtą visiems pradedantiems eksperimentinės elektronikos, elektroakustinės muzikos bei garso meno kūrėjams. Būtent tai tapo garso kūrėjų eksperimentams bei muzikinių idėjų raiškai skirtos platformos „Method, Sound and Silence“ pradžia.

Projekto pavadinimą „Method, Sound And Silence“ inspiravo Calebo Gattegno kalbos mokymo metodika „The Silent Way“. Pagal ją mokytojas klasėje būna kiek įmanoma tylus, o studentai skatinami kuo daugiau kalbėti. Projekto dalyviai taip pat skatinami dalyvauti kuo aktyviau, o kuratoriai ir mentoriai palaiko horizontalią bendravimo formą: vyksta diskusijų formos paskaitos ir atviri neįpareigojantys koncertai.

Nykstančios ribos tarp įvairių meno formų skatina ieškoti naujų terminų, kuriais būtų galima apibūdinti kūrybinę veiklą apimančius medijų menus ir įvairius garsinius eksperimentus, nebetelpančius arba net nebandančius tilpti į „muzikos“ apibūdinimą. Tokius bandymus iš pradžių bandyta vadinti „tiriamąja muzika“ ar „garso skulptūra“, tačiau apie 1980-uosius įsigalėjo „garso meno“ sąvoka. Dažnai diskutuojama, kokiai sričiai priklauso garso menas – vizualiojo meno ar eksperimentinės muzikos. O gal abiem, tačiau jame galima rasti daug kitų krypčių elementų: konceptualiojo meno, minimalizmo, įvietinto meno, garso poezijos, elektroakustinės muzikos, avangardinės poezijos, garso scenografijos ir kitų. Dar neįvardinto kaip garso meno žanro pavyzdžius kūrė dadaistai, siurrealistai, situacionistai, Fluxus atstovai ir kiti. Latvijoje rengiamo festivalio „Skanu Mežs“ organizatoriai savo renginio turinį apibūdina kaip „nuotykingą muziką“ („adventurous music“). Galbūt ši platforma sutelks šiuolaikinio garso meno ir eksperimentinės muzikos kūrėjus bei taps savotišku nuotykingų garsų katalizatoriumi.

„Method, Sound and Silence“ pradžios idėjos

„Norime sukurti platformą, skirtą kūrėjams, jų eksperimentams, neformaliai edukacijai, o kartu – betarpiškam santykiui su klausytojais“, – sako projekto kuratorius Benas Trakimas. Pats Benas, kaip didžėjus žinomas Híldå pseudonimu, yra vienas iš muzikos renginių organizatorių ir įrašų leidybos kompanijos „Isla to Isla“ įkūrėjų. Pasak jo, pradinė mintis kilo natūraliai, bendraujant su Vitalija Jasaite ir kitais „Sodo 2123“ kolegomis. Pats būdamas eksperimentinės muzikos mylėtoju, Benas suprato, kad Lietuvoje nėra koncentruotos bendros erdvės tokiems garsams, o „Sodas 2123“ tam puikiai tiktų, nes šį kompleksą administruoja Lietuvos tarpdisciplininio meno sąjunga.

„Muzikoje, ypač eksperimentinėje, yra daug žaismingumo, kurti muziką yra tarsi žaisti, – sako B. Trakimas. – Galbūt esi architektas, o tavo hobis – namuose kurti garsus visokiais aparatais. Norisi tokiam žmogui suteikti galimybę „pažaisti“ viešai.“

Benui pritaria kita projekto organizatorė, grupių „shishi“ ir „Superkoloritas“ narė Giedrė Nalivaikaitė: „Tikiuosi, tokių žmonių, kurie „krapšto“ ir „taupo“, yra labai daug. Turime bent keletą konkursų, skirtų labiau įprastai muzikai. Vis dėlto, juose yra įvairių nerašytų taisyklių ir rėmų. Jeigu į juos nepataikai, dažnai net neaplikuoji, nes atrodo, kad tai – ne tau. Norėtume pasiekti tuos, kurie galbūt net nepagalvojo, kad galėtų atlikti savo muziką gyvai arba niekaip nepabaigia kūrinių. Mums pasirodė svarbu suteikti ne progą varžytis, o galimybę mokytis ir dalintis informacija. Nerinkome vieno laimėtojo, o pagrindinis prizas buvo pabūti kartu ir patirti garsą. Manau, tai iškart panaikino baimę ir krūvį, kuriuos sukelia įprasti konkursai.“

„Sakyčiau, tai – smalsuoliams skirtas projektas. Koncertų aplink ir taip daug, bet ši serija išskirtinė tuo, kad joje muzikos ne vien klausomasi, bet ir kalbamasi apie ją, – sako G. Nalivaikaitė. – Nustebau, kokia laisva atmosfera buvo visuose renginiuose – žiūrovai kėlė klausimus ir drąsiai diskutavo jiems aktualiomis temomis, smalsiai klausėsi naujų vardų ir neskubėjo skirstytis namo. Tai matant, nekyla abejonių, kad yra poreikis šiame lauke kurti bendruomenę, kurioje vyktų štai tokia neformali edukacija ir diskusija.“

„Method, Sound and Silence“ atradimai

Iš daugiau nei 50 paraiškų organizatoriai atrinko aštuonis kūrėjus. Tai buvo Ugnė Makselytė, BRTQ, Andrijus Gumeniukas, duetas „jux rev“, Elena Laurinavičiūtė, Natas Kunas, Paula Bagotyriūtė bei su trio „Jedzelski“ pasirodęs Boguszas Tworekas. Būtent jų garsines idėjas buvo galima išgirsti gyvai „Method, Sound and Silence“ renginiuose, kuriuose dalyvavo ir atrankos komisijos nariai: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, kompozitorius ir elektroninės muzikos atlikėjas Vladas Dieninis, kultūros vadybininkė, renginių organizatorė, Lietuvos muzikos ir informacijos centro direktorė Radvilė Buivydienė, eksperimentinio garso ir performanso menininkas bei kompozitorius Armantas Gečiauskas, „LRT Opus“ radijo laidų vedėja Inga Ramoškaitė ir projekto organizatoriai B. Trakimas bei G. Nalivaikaitė. Pastaruosius nustebino didelis paraiškų kiekis, dar kartą įrodantis, kad eksperimentinės elektroakustinės muzikos nišoje yra daug kuriančių žmonių.

„Labai svarbu buvo dalyvių „naujokiškumas“. Kitaip nei įprastuose konkursuose, už išleistus albumus ar nuveiktus darbus balų nepridėjome, – pasakoja G. Nalivaikaitė. – Reiktų pridurti, kad žodžio „konkursas“ nuo pat pradžių su visa komanda vengėme ir stengėmės jo neakcentuoti, bet neradome kuo pakeisti. Norėjosi šiuo atviru kvietimu suteikti erdvės tiems, kurie mažiau matomi, o galbūt dar niekada negrojo gyvai. Iš 8 atrinktų dalyvių ne vienas publikai grojo pirmą kartą. Naujumas, kitoniškumas, originalumas buvo vieni iš pagrindinių kriterijų ir, pažvelgus į atlikėjų selekciją, panašu, kad pavyko atrasti „perliukų“, kurių požiūris į garsą labai įvairus.

Vienas tokių pavyzdžių – muzikos technologijas KTU studijuojanti Ugnė Makselytė. Ją dalyvauti „Method, Sound and Silence“ atrankoje labiausiai motyvavo noras susipažinti su bendraminčiais, iš kurių galėtų pasimokyti, įsikvėpti, ir galbūt pavyktų sukurti ką nors gražaus. Pseudonimu „Davai Begam“ savo kūrybą internete publikuojanti kaunietė neformaliai mokosi klasikinio dainavimo, gilinasi į šokių muzikos subtilybes ir įrašinėja aplinkos garsus. Pasak Ugnės, šiuo metu ji domisi akustine ekologija ir ieško įvairiausių būdų aplinkos garsovaizdžius ,,aprengti“ muzikinėmis priemonėmis. Įvairūs aplinkos garsai ir jų kontekstai kūrėjai suteikia įkvėpimo ir vedžioja po visokiausius koncepcinius labirintus.

Kitas dalyvis Kipras Dominas, prisistatęs BRTQ vardu, prisipažįsta, kad kaip eksperimentinės elektronikos solo atlikėjas dar yra labai „žalias“. Vis tik Kipras muzikinėje scenoje dalyvauja jau beveik 15 metų. Pradėjęs nuo pankroko grupės „The Sold Outs“ Panevėžyje, pastaraisiais metais šis muzikantas groja gitara populiariame ansamblyje „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“, taip pat darbuojasi savo įkurtoje muzikos įrašų studijoje „Jūsų Grindys Mūsų Lubos“. Matyt, pertraukose tarp įrašų sesijų ir gimsta garso eksperimentai, kuriuos BRTQ vadina tiesiog „outputz“. Tiesa, Kipras nėra toks jau „žalias“ – šiemet jis pasirodė viename didžiausių „keistos“ muzikos festivalių Lietuvoje „Braille Sattelite“.

Originalūs naujokų eksperimentai

Andrijus Gumeniukas, internete žinomas kaip Midcirkley, turbūt nebūtų atsiliepęs į „Method, Sound and Silence“ kvietimą, jei ne karas Ukrainoje. Būtent dėl šios priežasties atlikėjas, vokalistas ir muzikos prodiuseris atsidūrė Lietuvoje. Renginyje Andrijus pristatė kūrinius iš savo Interaktyvaus Auditorijos Muzikos projekto – meninio pasirodymo, kuriame auditorija dalyvauja sukurdama unikalų muzikinį kūrinį. A. Gumeniukas veikia kaip kompozitorius, derindamas ir transformuodamas auditorijos sugeneruotas muzikines idėjas, kurios tampa unikaliu kūriniu. Taip klausytojams suteikiama unikali patirtis, pranokstanti įprasto meninio pasirodymų ribas, ir galimybė novatoriškai bendrauti su muzika ir tarpusavyje.

Savotišką bendravimą su skaitmeniniu pasauliu siūlo Manto Šarausko bei Mato Šablauskio duetas „jux rev“, pasirodymo ekrane metu besidalinantis skaitmeniniu kodu, generuojančiu muziką.

Ir jeigu šių kompozitorių kūryba nuneša į šaltą sci-fi pasaulį, valdomą kompiuterių, kita dalyvė Elena Laurinavičiūtė įrodo, kad galima kurti kliaujantis ir kur kas tradiciškesnėmis priemonėmis – ji siekia sukurti dialogą tarp molio fiziškumo ir garso neapčiuopiamumo. Vilniaus dailės akademijos magistrantė kuria eksperimentinius aerofoninius muzikos instrumentus iš keramikos, skleidžiančius ūžiančius ir švilpiančius garsus. Jais menininkė formuoja erdvės oro virpesių peizažus. Kaip ir „jux rev“ atveju, Elenos kūriniuose svarbi ne tik garsinė, bet ir vizualioji pusė.

Savo požiūrį į garsą pateikė ir Donatas Vaitkūnas, pasirinkęs pseudonimą Natas Kunas. Elektroninę muziką ir filmų takelius kuriantis jaunas kompozitorius jau planuoja ir savo albumą. Natas daugiausia gilinasi į sintezatorius, garso dizainą ir jo manipuliaciją, jam artimas melodiškumas, besivystančios natų sekos bei jų tarpusavio santykiai.

Paula Bagotyriūtė – dar viena eksperimentinės muzikos naujokė. Ilgai grojusi fortepijonu, ji panoro išbandyti šį instrumentą panaudoti nestandartiškai. Smalsumas atvedė prie unikalių garsinių eksperimentų. Paulos kūrybos inspiracija – elektroninė muzika. Vienos stygos eksperimentinėje improvizacijoje ji pabandė perteikti fortepijono ,,elektroninio“ skambesio galimybes akustiškai. Taip P. Bagotyriūtė norėjo sulaužyti stereotipą, kad fortepijonas tarsi savaime „skamba gerai“, nes turi platų garsų spektrą. Viena styga viduriniajame registre atvėrė erdvų elektronikos skambesių pasaulį.

Su trio „Jedzelski“ pasirodęs Boguszas Tworekas gimė Varšuvoje, tačiau nuo 2022-ųjų gyvena Vilniuje ir groja Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre kontrabosu. Baigęs Poznanės muzikos akademiją, jis bendradarbiavo su jaunais kompozitoriais, tačiau niekada neturėjo galimybės kurti savo muzikos. B. Tworekas nori sutelkti dėmesį į tylos, paslėptos tarp garsų, aspektą. Dalyvaudamas konkurse, muzikantas tikėjosi, kad ši platforma suteiks žinių ir įrankių išreikšti save per garso meną.

Kaip minėta, „Method, Sound and Silence“ pasirodė ne tik atrinkti naujieji garso kūrėjai, bet ir jau pripažinti šio lauko veikėjai: Simonas Nekrošius, Pijus Džiugas Meižis, Adomas Palekas ir Rytis Koreniukas su projektu „gimė-mirė“. Vėliau vykusioje dar vienoje platformos sesijoje grojo eksperimentatorių lauke žinomas pianistas Filippos Raskovicius.

Kitos „Method, Sound and Silence“ įdomybės

Renginių metu vyko ir įdomios paskaitos. Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Radvilė Buivydienė pristatė muzikos eksporto aktualijas. Kasečių parduotuvės „Tapekiosk“ įkūrėjas Armantas Gečiauskas, žinomas kaip garso performanso meistras Arma Agharta, pristatė šią nostalgišką muzikos laikmeną: „Kasetės yra ne tik praktiška fizinė muzikos laikmena. Šis formatas, kuriam šiemet sukanka 60 metų, turi savo magišką filosofiją. Kalbėdamas apie kasečių istoriją, asmeninę patirtį, „Tapekiosk“ atsiradimą ir leidybą, dalį šios magijos perteikiau ir susirinkusiems klausytojams“. Radijo stoties „LRT Opus“ laidų vedėja Inga Ramoškaitė pasakojo, kaip užmegzti ryšį su laidų vedėjais, ką daryti ir ko nedaryti ieškant kelių į radijo eterį. Apie muzikos ir jos kūrėjų ateitį diskutuoti kvietė Vladas Dieninis.

Savo veiklą pradėjęs nuo šiuolaikinės akademinės ir elektroakustinės muzikos, festivalis „Jauna muzika“ šiandien pristato itin platų muzikos spektrą, neretai besiveržiantį už ribos, kur garsas nebėra būtina muzikos sąlyga, tyrinėja naujus muzikinius genotipus ir stimuliuoja auditorijos vestibuliarinį vidinės ausies jautrumą. Projektas „Method, Sound and Silence“ galėtų tapti savotiška žaidimų aikštele, kurioje būtų vystomos būsimos „Jaunos muzikos“ trajektorijos. Dar viena veiklos kryptis galėtų būti metiniai platformos leidiniai, kuriuose būtų surinkti įdomiausi laikmečio pavyzdžiai. Žinoma, būtų logiška, jeigu iš „Sodo 2123“ transliuojančiame „Rasų radijuje“ atsirastų ir speciali „Method, Sound and Silence“ laida.

Platformos „Method, Sound and Silence“ kuratorius B. Trakimas kol kas tokių didelių ambicijų neturi, tačiau tikisi šiuos renginius organizuoti ir kitąmet. Jo tikslas – sukurti namus šiai muzikos paribių ir užribių krypčiai: „Labai norėtųsi nepamesti minties, tęsti bendruomeniškumą, vienas kito palaikymą ir gyvo pokalbio malonumą“.