Užbaigta „Kopos“ kronikų serija, iš gyventojų perspektyvos perpasakota Senovės Romos istorija ir naujienos iš lietuvių autorių. Tokias knygas 2024-aisiais žada šiemet dvidešimtmetį švenčianti leidykla „Kitos knygos“.
Naujienos iš lietuvių autorių
Tradiciškai per Vilniaus knygų mugę vasario pabaigoje stengiamasi pristatyti naujus lietuvių autorių kūrinius. Leidykla „Kitos knygos“ pristatys dvi negrožinės literatūros knygas. Lyčių studijų mokslų daktarė, istorikė Rasa Navickaitė parašė knygą apie archeologę Mariją Gimbutienę – anglų kalba leidinys pasirodė prestižinėje akademinėje leidykloje „Routledge“. Knyga „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“ apžvelgia ne tik M. Gimbutienės idėjas, bet ir jos profesinę biografiją.
Dar viena biografiška knyga – tai menininko Dariaus Žiūros „Diseris“. Fikcijos paraštėse kuriamoje dokumentikoje susitinka kūrybos virtuvė, subjektyvios patirtys, legalumo paribiai, aktualių kultūrinių idėjų analizė, psichedelika. Tai spalvingas autobiografinis romanas, atspindintis menininko ir visuomenės būsenas dešimtajame dešimtmetyje, dutūkstantiniais ir šių dienų tikrovėje.
Antroje metų pusėje pasirodys Ievos Dumbrytės romanas „Negrįžtantys“. I. Dumbrytės debiutinė fantasmagorija „Šaltienos bistro“ 2021 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto buvo pripažinta kūrybiškiausia metų knyga. Naujas autorės romanas atsisuka į kaimo gyvenimą – nors jis vaizduojamas natūralistiškai, bet jame gausu ir magijos. Autorė kalba apie žmones, kurie gimsta šiame pasaulyje, bet tarsi nepriklauso jam, lyg būtų iš kitur, ir žada naują požiūrį į kanoninę lietuvių literatūros temą – kaimo gyvenimą.
Negrožinės literatūros titanai
Neuromokslininko Roberto M. Sapolsky lietuviškai išleistose knygose tyrinėjamas žmonių elgesys („Elgesys“, 2022) ir streso tema („Kodėl zebrai neserga opalige“, 2023), o naujausioje knygoje „Nulemta“ mokslininkas dėmesį kreipia į žmogaus laisvos valios problemą. Ar žmonės tikrai patys priima sprendimus, o gal visgi daug kas nulemta gamtos ir evoliucijos? Provokuojančią knygą lietuviškai skaityti bus galima šių metų rudenį.
Britų istorikė Mary Beard savo fundamentalioje knygoje apie Senovės Romą „SPQR“ žvelgia ne tik į senatorių ir imperatorių politiką, bet ir į mažiau pėdsakų palikusių žmonių – vergų, paprastų miestiečių, tarp jų ir moterų – gyvenimą.
Filosofė, teoretikė, socialinės psichologijos atstovė Shoshana Zuboff knygoje „Priežiūros kapitalizmo amžius“ kritiškai žvelgia į skaitmeninių verslo imperijų, tokių kaip „Google“ ir „Facebook“, įsigalėjimą. Autorė kritikuoja ne pačią kapitalizmo sistemą, o tai, kaip ji išsikreipė suteikdama skaitmeniniams verslams nežabotą galią daryti įtaką mūsų gyvenimui, mums patiems to net nesuvokiant.
Mokslinė fantastika
Lietuvoje yra daugybė Franko Herberto „Kopos“ kronikų fanų. Kovą kino teatruose pasirodys antroji režisieriaus Denis’o Villeneuve’o ekranizacijos dalis. Daug dėmesio sulaukęs filmas vaizduoja pirmos F. Herberto knygos įvykius. Visa serija sudaryta iš šešių knygų, iš kurių trys jau išleistos lietuviškai. 2024-aisiais planuojama išleisti likusias tris ir užbaigti seriją.
Mokslinės fantastikos fanai sulauks ir daugiau svarbių žanro knygų vertimų. Planuojamos išleisti Ursulos LeGuin utopija apie susikalbėjimą „Kairė tamsos ranka“, Roberto A. Heinleino „Nepažįstamasis svetimoje žemėje“ – apie žmogų, užaugusį Marse ir atvykusį į Žemę; šiuolaikinės fantastikos autorės N. K. Jemisin „Penktasis sezonas“ – apie milžinišką žemyną, vadinamą Ramybe, kuriame užgęsta saulė ir tenka pasukti galvą, kaip išgyventi naktį.
Komentarai