Gegužės 23 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atidaroma grupinė menininkių Emmos Bang, Karolinos Janulevičiūtės, Monikos Janulevičiūtės ir Ulijonos Odišarijos paroda „Keteros“. Kvėpuodama klimato krizės paveikto kraštovaizdžio oru, paroda „Keteros“ siekia paminti autorystės ir izoliuoto meno pasaulio sąvokas. Tai aktyvus godumo, laiko supratimo ir santykių tyrimas. Juo taip pat siekiama permąstyti kas ir kodėl laikoma liaudies menu, menkaverčiais rankdarbiais, niekais ir kiču.
Pasak parodos autorių, yra svarbu sukurti pokyčiams atvirą erdvę, o ne statišką meninę instaliaciją, tad esminis „Keterų“ siekis – atverti meno žanro, galerinių erdvių ir kūrinio sienas. Daugiasluoksnės paralelinės struktūros galerijoje iškyla kaip scenografija, muzikinis kūrinys, pažinimo erdvė ir stengiasi nepasiduoti įgenamos į nuosavybės ir meno kūrinio rėmus. Čia dėmesys skiriamas dulkėms, medžiams, voratinkliams, pelėms ir „nežmogiškiesiems kitiems“ – tvaraus ir darnaus bendruomeniškumo ir bendros kūrybos įkvėpėjams.
Dieną po oficialaus parodos atidarymo, gegužės 24 d., vyks neformalus susibūrimas – „Tarpelio“ atvėrimas, kurio metu menininkės kvies užsukti arbatos ir pasidalinti nuoskaudomis, gandais, viltimis ir skundais, kuriuos niekam nematant užrašę popieriuje lankytojai galės palikti paslaptims skirtame plyšyje. „Tarpelis“ kaups raštelius visos parodos metu a r iki kol juos išnešios pelės.
Viešąja programa menininkės klausia kokių balsų negirdime kultūrinėse erdvėse ir kaip šiuolaikinis menas gali padėti fantazuoti apie bendruomenės pokyčius mikro ir makro masteliais. Programa, kurią sudaro dvi filmų peržiūros (gegužės 28 d. nuo 19 val. ir birželio 11 d. nuo 19 va;.) ir muzikinės dirbtuvės vaikams „Pelių choras“ (gegužės 29 d., birželio 5, 12 ir 19 d.) bus siekiama plėsti meno kūrėjo supratimą ir kviesti nesijausti svetimiems meno erdvėse.
„Pelių choro“ dirbtuvių metu vaikai ir menininkės bendrų ieškojimų ir neformalios kūrybos būdais sieks išplėsti muzikos supratimą, konstruos savadarbius instrumentus, atras jų skleidžiamus garsus ir kurs daineles parodos uždarymo performansui.
„Garso dirbtuvių su vaikais siekis – atviros ir neformalios kūrybos džiaugsmas ir bendrumas, ir iš to kylantis naujas pastabumas ir atvirumas sau ir aplinkiniams, ypač nežmogiškiesiems, pasakoja parodos autorės, – Norisi įsiklausyti į aplinką, pažadinti individualią ir kolektyvinę vaizduotę ir įžiebti nesuvaržytos ir spontaniškos kūrybos potencialą kasdienybėje. Inicijuojame dirbtuves kaip eksperimentą su viltimi, kad instrumentų gamyba iš rastų kasdienės aplinkos daiktų ir muzikavimas jais įkvėps smalsumą, išplės garso ir muzikos supratimą ir suteiks laisvę saviraiškai be rezultatų, lūkesčių ir susikaustymo.“
Filmų programa apgaubs dvi viena kitą papildančias pasakojimo linijas. Gegužės 28 d. vyksiančioje peržiūroje „Dienoraščiai 1“ dienoraštine forma bus nagrinėjami trapūs tarpasmeniniai ryšiai, draugystė, utopiniai projektai bei globalių socialinių ir ekonominių krizių padariniai. Birželio 11 d. peržiūroje „Dienoraščiai 2“ dokumentiniai portretai padės atsekti istorinius panašumus tarp okupuotų tautų Vidurio Rytuose ir Šiaurės Amerikoje bei įžeminti juos kasdienybėje.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Nordic Culture Point Mobility Fund. Paroda veiks iki birželio 29 dienos.
Komentarai