Prieš metus kalbėjomės su Dovydu iš Rokiškio šokių muzikos “alchemikų” tūso. Tuo metu jie buvusioje pramoninėje zonoje atidarinėjo savo klubą, o dabar pristato festivalį “Slėnis” buvusioje dvarvietėje. Kaip pasakoja Dovydas: “Pirmoji naktis – visiškai analoginė, antros dienos ryte budinsim Slėnį su multiinstrumentalistu R.C.G. , o dieną kalbėsim apie tai, kas svarbu ir pradėsim šokti gerokai anksčiau nei įprasta. Tikiu, daugelį suintriguos, nes visgi labai toli nuo kultūros židinių esam nutolę, bet kokybe stengiamės nenusileisti miestams.” Beje, “Slėnio” showcase numatomas Vilniuje šį savaitgalį – kaip sako organizatoriai, “atsivežam į Bernardinus žiupsnį “Slėnio” filosofijos ir dalį neišrašytos istorijos.”
Kalbėjomės prieš metus, tuo metu atidarinėjote savo naują erdvę „Demo“. Buvo nuostabu girdėti, jog tai vyksta Rokiškyje, kai tuo tarpu, tarkim, net Kaune ne visi klubai išsilaiko… Minėjai, kad „buvo visko – žiauriai faino ir šiek liūdnoko, bet pulsuojam…“ Nubrėžk trajektoriją nuo žemiausio iki aukščiausio momento.
Vieni ilgiausių metų, ko gero todėl, kad pokytis lydėjo pokytį, o ir nuveikta labai daug… Erdvės atidarymo renginys, kartu su Sharif Laffrey, Ernestu Sadau, Ira Hoisa ir kitais, vadinosi būtent “Demo”, o pati erdvė vis dar be pavadinimo – bręsta. Visai nemažai spėjom čia prikurti per tuos vingiuotus metus. 16 renginių, iš kurių 3 privatūs, audio seminaras, aukcionas/fundraiseris Ukrainai ir visa, kas lieka – vakarėliai. Labai ilgi ir smagūs šokiai. Kaunas turi “Lizdą”, Vilnius – “Opiumą”, o Rokiškis – “Alchemikus”. Įsitvirtinom gimtinėj, esam mėgstami ir stengiamės išlikti autentiškais, ištikimais sau. Aišku, buvo visko – abejonių, kvailionių ir hedonizmo. Ir visa tai, vienu metu. Bet išgyvenom ir kas svarbiausia – labai daug iš to išmokom. Toliau jau judam užtikrintai ir rezgam ateinančio “sezono” planus. Tikrai smagu ir džiugina, kad vis atsiranda norinčių kolaboruotis, visad buvom ir būsim atviri idėjoms. Keletą jų su skirtingais iniciatoriais jau ir realizavom – džiugu, nes labai sėkmingai. Žemiausias vektorius tarp eilučių, o aukščiausias, tai tiesioji brandos link. Supratom/perkandom šitos painios vakarėlių kultūros formulę ir nusibrėžėm ribas bei rodykles prasmingo tikslo link.
Po mūsų pirmuoju pokalbiu yra komentaras: „Ratas live, Dj mdma :D narkomanų būrelis. Juokinga. Esu už tai, kad regionuose skambėtų gera ir kokybiška el. Muzika, bet…deja, vis tik tai tik narkotinių medžiagų vartojimo susibūrimo vietos, ne daugiaiu.“ Ką atsakytum šiam žmogui?
Palinkėčiau laimės ir sveikatos.
Per tą laiką „Alchemikų“ grupė nuo ~500 sekėjų artėja link 3000. Minėjai, kad tai – tam tikras įvertinimas, tačiau pridėjai, jog orientuojatės į kokybę, ne kiekį. Kaip sekasi išlaikyti balansą?
500 turėjome privačioje grupėje “Alchemikai Private”. Išbandinėjom/eksperimentavom su mums nauja vakarėlių koncepcija – tikėjom, jog įdomu, kai į vakarėlį pakliūti šiek tiek sunkiau nei įprastai. Gal klydom, gal ne, bet finale nusprendėm grįžti prie ištakų ir vakarėlius kurti visiems. Visad buvom orientuoti į kokybę, bet malonu matyti ir kiekį. Balansas natūralus – matydami, jog žmogus ne ten pataikė, informuojam, jog šis klubas ar renginys ne Tau. Sekėjai ir palaikytojai auga kartu su įdirbiu. Džiaugiamės ir sistemingai kuriame toliau. Bent po vieną renginį į mėnesį erdvėje ar miške. Kartais gaunam kvietimus groti ir kitų organizatorių vakarėliuose – tai irgi džiugina.
Praėjusių metų pabaigoje pabandėte pašokdinti ir Vilnių. Kaip sekėsi?
Čia daug lūkesčių tikrai neturėjom, todėl labai apsidžiaugėm sulaukę masės rokiškėnų ir kitų, dar nematytų šokėjų – vykęs ir pavykęs vakarėlis. Atsivežėm iš Rokiškio garsiuosius “Funktion-one”, savo vakarėlių filosofiją ir dūkom iki paryčių. Patenkinti mes, patenkinti ir partneriai. Labai maloniai “susivalgė” šokiai Bernardinuose, tad birželio 15 d. grįžtam čia antram dubliui džiaugsmo.
Ateinanti vasara pažymėta kelių didelių festivalių netektimi, tačiau nusimato bent keli maži open air’ai. Į tokių gretas stoja ir jūsų „Slėnis“, kurį organizuojate trečią kartą. Kaip manai, kodėl, iš šono atrodytų tokie sėkmingi projektai kaip „Devilstone“ ar „Braille Sattelite“ nusprendė pasitraukti/padaryti pertrauką? Ar tai – didelių (LT mastais) festivalių tuštėjimo metas?
Kai šlovės nebeužtenka, idėjinis noras su metais blėsta, energija senka, komandos kinta ar skirstosi, pasaulis brangsta – uždirbti nebesiseka. Manau, kad viena pagrindinių priežasčių, tai minusas piniginėje. Paprasčiausiai nebepasisotina organizatoriai tik lankytojų skleidžama šiluma, didėjančiu “laikų” skaičiumi, apkabinimu ar žodiniu įvertinimu, juk norisi ir finansinio rezultato, ypač kai tiek daug valandų ir širdies yra skiriama kūrybiniam procesui. Čia kalbu ir spekuliuoju apie didžiuosius, bet manau, kad ir mažiesiems aktualu. Bent jau savo rate pastebiu, kad yra dairomasi egzotiškų festivalių užsienyje – visiškai neištyrinėti klodai, kaip pavyzdys: slovėniškas pop-up’as “Butik” tarp Alpių. Tikrai įdomu būtų išsibandyti tokius nišinius įvykius. Tokia avantiūra išbandyta – vasara užskaityta, likę trylika vasaros savaitgalių jau kitaip prioretizuojami. Kas į mišką pasiduot, kas su šeima pas mamą į Norvegiją, o kas tiesiog ramiai prie griliaus su draugais. Tada va ir išlenda tokie mažieji jaukūs intrigantai kaip “No Concerns”, “The Imaginarium” ar mes su “Alchemikų Slėniu”, kur nieko neįpareigojam, kruopščią muzikinę programą pasiūlom ir tikrai inksto parduoti už bilietą neprašom. Pavyks – džiaugsimės, pavyks mažiau – kitiemet pasistengsim labiau, bet tikrai nebankrutuosim, o didiesiems jau kiti reikalai, jei pavyko prastai.
Sako, trečias kartas nemeluoja. Apie ką nemeluos trečiasis „Slėnis“?
Jei trečias sumeluos – ketvirtas garantuos. :)
Neprisivirėm sau lūkesčių, kad dabar tai jau nurausim stogą Lietuvai. Darom viską savo jėgoms ir ruošiam saugų, jaukų, garantuotą ir kokybišką festivalį kultūriškai ir istoriškai reikšmingose Ignotiškio dvaro prerijose, šimtamečių pagoniškų medžių apsupty. Jei tau patinka neperspausti, estetiškai pamatuoti, pavyzdingu garsu užmaitinti, menu apjuosti, skoninga muzikine programa užpildyti ir staigmenomis aplipdyti vasaros festivaliai – “Alchemikų Slėnis” tau patiks. Proga ne tik festivalį atrasti, bet ir naują kraštą pažinti. Rokiškis turtingas savo istorija, gamta ir kultūra. Gausu čia didžių lankytinų objektų, o žmonės čia – aukštaičiai – nuostabiai svetingi. Tokie jau mes esam ir tuo didžiuojamės.
Renginys vyks šalia Rokiškio esančiame Ignotiškio dvaro kieme. Kadaise čia buvo grafų Tyzenhauzų medžioklės dvaras. Papasakok daugiau apie šią vietą, kodėl būtent čia vyks „Slėnis“?
Dvaro aprašymuose radome masonų naudotus simbolius. Tai 4 stichijos – ugnis, vanduo, žemė, oras. Na dar ir Sfinksai, kurie yra tarsi buvęs Ignotiškio dvaro simbolis, taip pat masonerijos simbolizme dažnai naudojamas paslapties simbolis. Visa ši mistiška simbolika šiuose rūmuose buvo ne šiaip sau. Yra žinoma, kad Ignotas Tyzenhauzas priklausė masonų ložei „Uolusis lietuvis“ ir gali būti, kad čia kadaise vykdavo slapti masonų ložės susitikimai.
Jau trečius metus Ignotiškio dvare jaučiamės kaip namuose ir organizuojame “slaptus” elektroninius susitikimus. O ir pati lokacija savy mena daug istorijos – mūsų krašto kultūrinis paveldas, atitinkantis mūsų vertybes. O nuostabi gamta ir glaudūs plotai renginiui suteikia dar daugiau žavesio. Mūsų tikslas – 200 žmonių. Tai yra saugi riba jaukumui ir slaptumui užtikrinti. :)
Minėjai, kad „čia netraukia ryšys – gamta tiesiog jo neįsileidžia“. Nemanai, kad tai gali tapti kliūtimi šiuolaikiniams reiveriams, kuriuos apims nerimas po pirmo pusvalandžio be interneto?
Ryšys toks, kaip ir priklauso slėniui – papėdėje prastas, o užlipus ant kalno jau pasiekiamas. Visgi, gili gamta čia pas mus. Šiemet festivalio žemėlapyje pažymėsime geriausio mob. ryšio zonas, tad tikrai neprapulsit :)
Kaip manai, kuo jūsų renginys skirsis nuo panašių susibūrimų Lietuvoje? Kodėl žmonės turėtų važiuoti būtent čia?
Kviečiame ištrūkti iš miesto ir patikėti vieną iš keturiolikos vasaros savaitgalių mums. Esame nepriklausomi regiono vakarėlių organizatoriai visu šimtu procentų kilę iš Rokiškio ir jau penktus metus kuriantys čia, namuose, turinčiuose vos penkis šviesoforus. Šis festivalis orientuotas į tuos, kurie ieško nuoširdumo. Tai ir yra mūsų autentiškumo ir tikrumo pamatas. Lai “Alchemikų Slėnis” šiemet Jums būna atradimas, o ilgainiui tampa tradicija. Malonūs ir savi mes esam, be dovanų ir istorijų nepaleidžiam. Pasitiksim su muzika, išlydėsim su šypsena ir lauksim grįžtant. Po praeito “Slėnio” chebra jau dairėsi kur čia kokį sklypą pas mus krašte nupirkus. :)
Pristatyk ryškiausius „Slėnio“ muzikinius akcentus? Kokiais kriterijais remdamiesi dėliojote festivalio programą?
Programą dėliojom pagal savo skonį kartu siekdami išlaikyti dinamiką. Pirmoji naktis analoginė + vienas live’as, o antroji jau visiškai skaitmeninė. Tikiu, jog kiekvienas čia atras kažką artimo sau, o ir šiaip matyti visus šiuos vardus viename katile yra automatinis kokybės garantas.
Penktadienis:
Oficialiai programą atidarys ir festivaliui plokštelėmis toną užduos Atgaiva kartu su Positiver, po jų seks Ritmogandos live pasirodymas, po Ritmogandos plokšteles į eterį gražins mūsų kraštietis Cyber’is. Perlipus vidurnaktį nersime į Vhs Library dueto muzikinę kelionę, o nakties finalinius akordus ir ryto saulę pasitiksime su Paku.
Šeštadienis:
Tarsi malonus žadintuvas rytiniai R.C.G live muzikiniai virpesiai, po jo einantis 5am podkastas su Mariumi Lucka, išskirtinai autentiškos Roudtraxx selekcijos, šviesus Local Girls įvadas į šokių atmosferą, linksmos Unės house’o baladės, Deserted Island live kruopštumo apraiškos, nenuspėjamas ir labai laukiamas Ritmogandos dj setas, kelią į olimpą skinantis Art Cue live performansas, prasmingas ir šiandienai ypatingai aktualus Moters dj setas ir mūsų mylimosios Žemynos muzikinės lauktuvės iš tolimųjų rytų, su kuriomis ir užbaigsime jau trečiąjį Alchemikų Slėnio epizodą.
Anot tavęs, „dieną kalbėsim apie tai, kas svarbu“. Kas šiandien svarbu „Alchemikams“?
Svarbu gerbti aplinką, bet lygiai taip pat svarbu gerbti ir save – mes už saikingą vartojimo kultūrą, tad nusprendėme pakalbinti Marių ir išgirsti kaip jam sekasi gyventi blaiviai. Kaip žmogus, organizavęs labai ikoniškus ir sėkmingus vakarėlius, šiandien gyvena be “kenksmingų prieskonių”. Šis pokalbis mums, einantiems vakarėlių kultūros labirintais, yra svarbus ir laukiamas. Festivalio metu taip pat budės ir “Jaunosios Bangos” savanoriai, patinka jiems pas mus, nes darbo čia mažai – žmonės “Slėnio” sąmoningi ir jaučiantys ribas.
Komentarai