Kas nenorėtų gyventi ilgai, sveikai ir laimingai, pergyventi kitus ir net patį save? Deja, dabartinė medicina per mažai dėmesio skiria ligų prevencijai, imasi gydyti tik pasireiškus simptomams ir dažnai per vėlai. Nors gyvenimas šiek tiek prailgėja, bet jo kokybė neretai tampa blogesnė, todėl nesame apsaugoti nuo kančių senatvėje.
Šią problemą iškelia ir jos sprendimą pasiūlo amerikiečių gydytojas ir ilgaamžiškumo specialistas Peteris Attia. Savo knygoje „Pergyventi save“, kurią išleido „Kitos knygos“, iš anglų kalbos vertė Elena Belskytė, autorius meta iššūkį tradicinei senėjimo sampratai ir ūmius susirgimus gydančiai medicinai. Anot P. Attios, reikia pereiti prie naujos medicinos, kuri didžiausią dėmesį kreiptų į savalaikę, protingą lėtinių ligų prevenciją ir įgalintų žmones gyventi taip, kad kiekvienas dešimtmetis būtų geresnis už ankstesnįjį.
Įpusėjęs trečiąjį dešimtmetį, gydytojas P. Attia plaukė maratonus vandenyne, jautėsi stiprus ir sveikas. Tuomet netikėtai sužinojo, kad jo sveikatos būklė nėra gera ir kad jam gresia ankstyva mirtis nuo širdies ligos. Tai jį paskatino gilintis į ilgaamžiškumą: kaip ir kodėl mirštame, kaip galime atitolinti tokias lėtines ligas, kaip vėžys ir cukrinis diabetas, nuo kurių miršta dauguma žmonių, arba net užkirsti joms kelią.
Knygoje P. Attia pasakoja, kaip jo paties patirtis ir naujausi moksliniai duomenys paskatino jį permąstyti požiūrį į sveikatos priežiūrą. Nepaisant visų laimėjimų, dabartinei medicinai nepavyko padaryti didelės pažangos kovojant su lėtinėmis ligomis. Pernelyg dažnai medicina per vėlai imasi priemonių, todėl, nors gyvenimo trukmė ir pailgėja, sveikata ir gyvenimo kokybė nepagerėja. P. Attia įsitikinęs, kad pasenusią sistemą turime pakeisti personalizuota, aktyvia ilgaamžiškumo strategija, pagal kurią veiksmų reikia imtis dabar, o ne laukti ligos.
Tai nėra „biohakingas“; tai strateginis ir mokslu pagrįstas požiūris, kaip prailginti gyvenimo trukmę kartu gerinant fizinę, pažintinę ir emocinę sveikatą. Autorius pasirinko keletą netikėtų kritikos taikinių: cholesterolio kiekio kraujyje matavimus, nepakankamą dėmesį lėtinėms kepenų ligoms, dietas, mankštos ir emocinės sveikatos nuvertinimą.
Kodėl kraujo ir cholesterolio tyrimų rezultatai per kasmetinį sveikatos patikrinimą gali būti „normalūs“, tačiau vis tiek galite būti nesveiki? Nes vidutinis rodiklis nereiškia, kad yra optimalus. Kodėl turėtumėte pamiršti dietas ir sutelkti dėmesį į mitybos biochemiją, kad pasinaudodami technologijomis ir duomenimis galėtumėte susidėlioti savo individualų mitybos modelį. Kodėl fizinės sveikatos ir ilgaamžiškumo siekimas ignoruojant emocinę sveikatą gali virsti didžiule bėda.
P. Attia (gim. 1973) baigė medicinos studijas Stanfordo universitete, dirbo chirurgu Johnso Hopkinso ligoninėje, yra pelnęs keletą prestižinių apdovanojimų, tyrinėjo melanomos imunoterapiją JAV Nacionaliniame vėžio institute. Dirba žurnalo „Aging“ redakcinėje kolegijoje. Yra įsteigęs medicinos įmonę „Early Medical“, kuri ilgaamžiškumo mokslo principus taiko praktiškai. Veda populiarią tinklalaidę „The Drive“ sveikatos, medicinos ir ilgaamžiškumo temomis.
Komentarai