Neeilinis menininkas iš Minesotos Vilniuje pasirodys lapkričio 9 d., menų fabrike „Loftas“, kur pristatys šeštąjį studijinį albumą. Jo viešnagę Lietuvoje organizuoja muzikos agentūra „sad people“.
Menininkas, filosofas, visuomenininkas. Taip būtų galima apibūdinti Johnas Mausą. Nors turi politinės filosofijos mokslų daktaro laipsnį ir dėstytojo statusą, muzikos pasaulyje išdygo jau daugiau nei prieš dvidešimt metų. Tada pradėjo bendradarbiauti ir groti su tokiais muzikos keistuoliais kaip Ariel Pink ir „Animal Collective“, kol galiausiai ėmė kurti savo skambesį, įkvėptą „Nirvanos“, Sydo Baretto, Jimo Morissono muzikos ir keistų renesanso ir baroko epochų garsų. Dabar nostalgija ir ironija yra pagrindiniai jo muzikos elementai, o melancholiškas baritonas, primenantis Ianą Curtisą iš „Joy Division“, pinasi su avangardinės, paslaptingos, sintezatoriais užpildytos pop muzikos kompozicijomis.
Visgi didžiausiu Mauso proveržiu tapo 2011-tųjų albumas „We Must Become the Pitiless Censors of Ourselves”, kurį snobiškasis muzikos leidinys „Pitchfork” įtraukė į geriausių metų albumų sąrašą ir skyrė net 8.4 balo. Šis rinkinys dabar laikomas eksperimentinės popmuzikos klasika ir amerikiečių menininkui nutiesė kelią į sėkmę bei leido įsitvirtinti eklektiškos muzikos pasaulyje.
Gyvi šio keisto veikėjo pasirodymai – ekscentriški ir įspūdingi. Vieni juos vadina kažkuo panašiu į egzorcizmą, kiti – katarsiška patirtimi su tylos, laukinių šūksnių akimirkomis, prakaitu, keista euforija ir lengvu nerimu, kuris priverčia pažvelgti giliau į savas emocijas. Kaip pats J. Mausas sako: „Pasirodymuose stengiuosi, kiek tik galiu. Jei žmonės nemato mano veido, prakaito lašelių ar pastangų, kas gali juos kaltinti, jei jie galvoja, jog esu tik kažkoks pasityčiojimas?“. Jis yra taip toli nuo tradicinės pop žvaigždės statuso, kiek tik galima įsivaizduoti.
J. Mauso dainų žodžiai nėra lengvi. Amerikietis provokuoja, liečia baimės, visuomenės ir itin kontraversiškas temas savo kūriniuose pasitelkdamas juodą humorą ir ironiją, pavyzdžiui „Cop Killer“ ar „Real Bad Job“ dainose. Jo lyrinis stilius dažnai derinamas su pasikartojančiomis frazėmis ir įtaigiu, beveik monotonišku kalbėjimu, kuri sukuria stiprų įspūdį.
Kaip „Flood“ žurnalo apžvalgininkas rašo: „Jei dar nematėte scenoje Mauso rūstybės ir tyros energijos, primygtinai rekomenduoju tai padaryti pirmai progai pasitaikius, kol šis išskirtinis, mįslingas menininkas galiausiai išeis iš salės ir dings iš jūsų ausų“. „BBC“ jį apibūdino kaip žmogų, rimtai tikintį popmuzika, kuris „<…> turi gilų norą ištirti mūsų šiuolaikinį santykį su popmuzika ir jos poveikį mūsų filosofijai ir kultūrai“.
Nors paskutinis jo albumas „Addendum“ pasaulį išvydo dar 2018-taisiais, panašu, kad nauja kūryba jau pakeliui – Vilniuje jis pristatys ne tik „Spotify“ milijonus perklausų renkančius kūrinius, bet ir naujus muzikinius, tik jam būdingus eksperimentus.
J. Mausą verta atrasti, jei patinka tokie muzikiniai projektai kaip „Bauhaus“, Ariel Pink, „Suicide“ , „Dirty Beaches“ ar Alexas Cameronas.
Vienintelis atlikėjo pasirodymas Lietuvoje – lapkričio 9 dieną menų fabrike „Loftas“. Bilietus platina „kakava.lt“.
Komentarai