Seodophy išsigryninimas ir virsmas

Savo pašto dėžutėje radome laišką. “Noriu pristatyti savo naują minialbumą “Ablutio”, (…) jis jau rado vietą BBC, Rinse.fm ir Radio Vilnius eteriuose, tad tikiuosi, kad ras ir jūsų portale,” – rašė Teodoras Balčiauskis aka Seodophy. Paklausėme ir tapo aišku, kad šiai muzikai yra vietos “Ore” erdvėje. Suintrigavo tai, kad viskas sugrota vien bosine gitara. Dar labiau papirko, kad atlikta ne taip, kaip tikėtumeisi iš šio instrumento. Tai muzika, kurios smalsu klausytis. O dar Teodoro youtube paskyroje radome ir Aphex Twin “Avril 14” koverį.

Šį rudenį bosistas ir prodiuseris Seodophy atskleidė savo emocionalų EP „Ablutio“. Pagrindinė tema – alchemija, Teodoras sukūrė savo magnum opus, išvystytą keturių etapų procesu. Pradedant sukaustančiomis pirmojo singlo „Dark Nebula“ natomis ir baigiant dangiškais „Iosis“ akordais, albumo garsas, padedamas fleitų, stygų ir perkusijos, patiria transendencinę transformaciją.

„Ablutio“ suvedimą darė dukart “Grammy” apdovanojimą laimėjęs inžinierius Eric Lau, sukūręs nuostabų ir unikalų garsą, apgaubiančią ir besivystančią klausymosi patirtį, tyrinėjančią post-roko, džiazo ir elektroninės muzikos elementus.

Labas Teodorai, papasakok apie savo pirmuosius susidūrimus su muzika. Ar prisimeni, kada pirmą kartą sąmoningai atkreipei į ją dėmesį ir supratai, kad muzika tave veikia?

Labas, mano muzikinės patirtys prasidėjo anksti. 5-erių pradėjau eiti į chorą „Dagilėlis“, tačiau sąmoningas muzikos klausymas prasidėjo gerokai vėliau. Galbūt šeštoje klasėje, mokyklos suole klausiau metalo ne dėl to, kad tuo metu tai buvo kieta ar madinga, bet todėl, kad jaučiau sąsają tarp muzikos ir savo paaugliškų emocijų.

Šiauliai visada garsėjo, kaip itin muzikalus miestas: iš čia kilę Saulius Sondeckis ir Virgilijus Noreika, Vairas, Jonis ir Virgis Stakėnas, vėliau: Bix, Lygiailyja, Saulė ir Žuvys, dar vėliau: the Balloons, Colours of Bubbles bei kt. Kaip miestas skambėjo tavo paauglystės laikais?

Žinoma, tokių muzikos grandų vardai Šiauliuose neišvengiami, tik koks buvo jų aktualumas mano paauglysėje, nežinau. Su visa pagarba, tikrai nesiverždavau į jų koncertus, o laukdavau kol į Šiaulius užklys koks „šviežesnis“ atlikėjas kaip jauti arba Mesijus. Buvo Šiauliuose ir vietinių fenomenų kaip KMK (Kieno Mishke Konkorezhiai), kūrusių miesto garsą.

Linkedin’e prisistatai kaip daug patirties studijoje ir gyvuose pasirodymuose turintis kviestinis muzikantas. Tau tik 23-eji, papasakok, iš kur ta patirtis?

Pirmame albumo įraše dalyvavau 18-iolikos, pas Colours of Bubbles bosistą Paulių įrašinėjom klasiokės Elzės Urbietytės albumą. Taip ir prasidėjo dar daugiau įrašų, koncertai, grojom ir „Labame Ryte“, o studijų laikotarpiu prisijungiau prie vietinio muzikanto AdenICO grupės, turėjom sold-outus Lydse, Mančestery ir mieste, kur studijavau – Huddersfielde. Šiuo metu galbūt esu kažkiek atitolęs nuo šio pasaulio, paskutinius metus buvau labai susikoncentravęs į savo EP gamybą.

Ten pat rašoma, kad esi „The Nerve Media Group“ muzikos kompozitorius. Ar tai kažkaip susiję su tavo dabartinėmis muzikos terapijos studijomis?

Na, vienintelė sąsaja ta, kad abu dalykai susiję su studijomis universitetuose. „The Nerve“ atstovai ateidavo verbuoti studentų per paskaitas, taip užsikabinau ir su kompanija išleidome albumą „Lucid Dreams“ skirtą licencijavimui. Dabartinės muzikos terapijos studijos, visiškai asmeninis paaiškinimo ieškojimas kaip ir kodėl muzika veikia žmogų ir mane.

Tavo asmenine kūryba užsiima alter-ego Seodophy. Papasakok daugiau apie šią savo pusę.

Nesakyčiau, kad Seodophy yra mano alter-ego, tai esu aš, Seodophy paskyra instagrame yra ir mano asmeninė paskyra. Tik dėl visiškai praktinių priežasčių paauglystėje sugalvojau, kad reikia pasivadinti Seodophy, nes internete bus sudėtinga naudoti lietuvišką vardą ir pavardę. Seodophy yra mano kūrybinė išeiga, per kurią kuriu savo garsų, muzikos, grojimo technikų, vaizdinių pasaulį – tokį, kokį įsivaizduoju.

Neseniai vienas dueto Kamanių Šilelis narių pasakė, jog viskas ateina iš kosmoso, o muzikantai tėra mediatoriai, tarpinininkai. Vienas tavo kūrinių kaip tik vadinasi „Kosmosas“. Kiek tavo kūryboje kosmoso ir kiek sunkaus darbo?

Sutinku su Mantu, neretai ir savo kelyje pastebiu, kad turiu patirti arba save pastūmėti iki kažko ribinio, kad pajusčiau tą egzistencijos energiją, kuri išsireiškia muzikoje. Iš tiesų, savo išleidžiamų kūrinių niekada nespaudžiu ir leidžiu atsirasti patiems, bet lengvos kūrybos nebūna. (Tikiuosi) esu ištrynęs iš interneto pirmuosius leistus EP ir albumus, išleidęs šimtus grojimo video, tad lengva pamatyti, kiek darbo prireikė, kad būčiau ten, kur esu.

Tavo aprašyme sakoma, kad kūryboje persipina instrumentinė muzika, lo-fi ir triphopas, kokios muzikos pats klausaisi?

Klausausi visko, kas nauja ir už ko užkliūnu, šiuo metu tai yra: Mk.gee, The Marias, Vegyn, Kamaal Williams. Minėtos muzikinės įtakos ateina netiesiogiai, nesiklausau lo-fi ar triphopo grojaraščių, o bandau iš visur pasiimti tai, kas geriausia. Bytai – iš Alchemist, instrumentinės technikos – iš Animals as Leaders, melodijos – iš Jorja Smith, akordų struktūros – iš Mansur Brown…

Naujausias darbas – bosinės gitaros opusas „Ablutio“ EP, kurio pagrindinė tema – alchemija. Albumo pavadinimas galėtų būti verčiamas „apsiplovimas“ arba „apsivalymas“. Papasakok daugiau, apie ką šis įrašas ir kur jis turėtų nuvesti klausytoją?

“Ablutio” yra antrasis EP kūrinys bei antrasis alcheminio magnum opus proceso žingsnis – išgryninimas. Tai atspindi ir projekto procesą: pirminėje versijoje buvo 7 kūriniai, iš jų išgryninau 4 geriausius, juos perrašinėjau tol, kol buvau tikras, kad daugiau nieko neįmanoma padaryti. Įrašas yra apie virsmą. Kviečiu pastebėti kaip pasikeičia pasikartojančios sekcijos kūriniuose, kaip pasikeičia besikartojantys veiksmai jūsų gyvenime, kaip palaipsniui keičiasi albumas, kaip palaipsniui keičiasi gyvenimas.

Bosinė gitara paprastai yra ritmą palaikantis instrumentas, dažniausiai „draugaujantis“ su mušamaisiais ir užleidžiantis vietą gitarai ir kitiems egocentriškiems instrumentams. Tavo visatoje bosinė gitara yra visa ko centras. Kaip kilo mintis įrašyti būtent tokį albumą?

Tai tikriausiai mano egocentriškumas, su bosine gitara galiu išpildyti viską, nuo žemiausių dažnių iki solo partijų, kurias paprastai grotų gitara.

Klausimas techno geekams – kokiu instrumentu groji ir kuo jis tau patinka?

Vienintelė bosinė gitara girdima įraše – „Wood Guerilla Instruments“ – „Tulip V“, 5 stygų bosinė gitara, pagaminta man, suderinta standartiniu derinimu, su „D‘addario“ NYXL 45-130 stygomis, įrašyta tiesiai į „Neve“ DI box‘ą, visas likęs garsas padarytas kompiuteryje. Ši gitara man jau tapo namais, neturiu galvoti, kaip suskambės sugrojus stipriau ar švelniau, kitaip pasukus rankenėles, viskas sava, niekas nekliudo.

Jei reikėtų čia ir dabar pasakyti kokį nors kūrinį, atliekamą bosine gitara, vienas pirmųjų į galvą šauna ankstyvosios Metallica gabalas „Anesthesia (Pulling Teeth)“. Ką prisimintum tu?

Jaco Pastorius „Portrait of Tracy“. Manau, toks turėtų būti kiekvieno bosisto atsakymas. Kūrinys pakeitęs mano požiūrį į muzika, pakeitęs visą bosinės gitaros muzikoje trajektoriją, tai meilės istorija perteikiama tik bosine gitara.