Lapkričio 12-ąją pasirodys grupės „SHWR“ (dar žinomos kaip „Shower“) albumas „Follow the Light“. Šiandien jos nariai – Simonas Krukonis, Kazimieras Krulikovskis, Vainius Indriūnas ir Jonas Filmanavičius pristato albumo singlą „Found You In A Prayer“, interviu pasakodami apie savo darbo specifiką, šikšnosparnius po šonkauliais ir šviesą, kurią skleidžia ne vien kalėdinės lemputės.
Daina „Found You In A Prayer”, ko gero, yra arčiausiai „Impossible” ir „Slice” stilistikos, turint minty tiek atmosferą, tiek ryškų, giliai užgriebiantį vokalą. Ji gimė tame pačiame nuotaikos kambaryje, panašiu metu?
Simonas: Ne, priešingai nei kūrinius „Slice“ ir „Impossible“, kurie gimė mūsų studijoje Lukiškių kalėjime, „Found You In A Prayer“ parašėme slaptoje būstinėje kažkur prie Vilniaus.
Vainius: Tai vyko mūsų kūrybinėje stovykloje. Mano nuomone, gal ne pati nuotaika panaši, o tai, jog ji turi potencialo patikti platesnei auditorijai.
Kazimieras: Daina gimė jau po visos „Eurovizijos” epopėjos. Tuo metu pradėjome ruošti medžiagą naujam albumui, vyko kūrybinės sesijos…
Jonas: Kai mes rašome naują muziką, negalvojame, ar tai bus panašu į kitus kūrinius. Viskas prasideda nuo vadinamojo „jam’o”, kuris ir nukreipia kūrinio vystymosi eigą.
Būsimojo albumo pavadinimas – „Follow the Light” (sek paskui šviesą), bet dainoje „Found You In A Prayer” šviesos – prigesintos, čia tikrai nėra kalėdinių lempučių žybčiojimo. Blausa, prieblanda, ruduo – jūsų laukas?
Simonas: Gal kaip tik ne. Manau, „Found You In A Prayer” – kupinas šviesos, nes visame kūrinyje vyrauja tikimybė, jog ateity bus geriau ir niekas tavęs neapleido.
Vainius: Sekti šviesą yra tikslas, kelyje link jo ištinka ir negandos.
Kazimieras: Albumo pavadinimo lietuviška versija būtų „Sek paskui šviesą savyje“. Kartais iš tiesų būname prieblandoje, tačiau svarbu, kad matytume bent mažytį šviesos spindulį. Šiame albume dažnai atsiduriame skirtinguose savo šviesos paieškos taškuose. Kartais – labai arti jos, o kartais – taip toli, kad tos šviesos – tik plyšelis.
Jei susitinkate studijoje – koks įprastai tai yra paros laikas? Ar dainas įrašinėjate naktimis?
Vainius: Pastebėjome, kad rytas yra laikas, kai galime padaryti daugiausiai to, kas yra užsibrėžta, o vakare gimsta geriausios idėjos.
Jonas: Kiekvienas iš mūsų turime papildomų veiklų, tačiau rytai dažniausiai būna laisvi. Kai vyksta įrašų procesas, stengiamės pradėti darbą kaip įmanoma ankščiau, kad viską suspėtume ir turėtume daugiau laiko perrašyti ar paiilsėti, bet dažniausiai įrašai užtrunka iki nakties – norisi viską padaryti tobulai.
Simonas: Įrašų metu laikas neegzistuoja. (Juokiasi.)
Meilės jausmą įprasta iliustruoti drugelių skraidymu po šonkauliais, tačiau jūsų tekstuose jis labiau sietinas su šikšnosparniais nei drugeliais. Ar tai galėtų būti vadinama gotikine romantika?
Jonas: Labai teisingas apibūdinimas.
Simonas: Nesutinku, gotikinę romantiką palikime Edgarui Alanui Poe. Mūsų kūryboje apstu kandžių, kurios nakty ieško šviesos, o dieną mėgsta smaguriauti drabužiais.
Kazimieras: Mes, matyt, to nevadiname gotikine romantika, tačiau natūraliai formuojasi tamsesnis ir melancholiškesnis meilės įvaizdis.
Ar tai – dar neišsipildžiusi, ar jau ir neišsipildysianti meilė? Ar bandymas prisišaukti meilę malda?
Kazimieras: Gal labiau – meilės reminiscencija?
Daina baigiasi sintezatoriaus kardiograma. Esate patyrę, ką reiškia „mirti iš meilės“?
Kazimieras: Esu. Kurdami dainas nebandome specialiai įgarsinti kažkokių jausmų arba idėjų. Labiau stengiamės duoti joms erdvės, o jau vėliau stebime, kas lenda iš vidaus, ir kaip galime kuo geriau tai ištransliuoti.
Gyvojoje gamtoje „prayer“ yra vabzdys maldininkas. Iš pirmo žvilgsnio šie padarai – mieli, primenantys augalą, tačiau jų santykiai gali baigtis ir kanibalizmu, patelė poravimosi metu gali suėsti savo partnerį, pradėdama nuo galvos… Ar šiame kūrinyje nėra paralelių su gamta?
Simonas: Šitame – gal ir ne, bet labai graži paralelė. (Juokiasi.)
Kazimieras: Geras, nežinojau šito fakto.
Ar šiai dainai filmuosite vaizdo klipą?
Jonas: Klipas tikrai bus!
Simonas: Dar pažiūrėsime.
Kazimieras: Mes visada už. Per šiuos metus įsitikinome, kad vizualus menas gali labai stipriai padėti kūriniui. Kokios galimybės – reikia klausti režisieriaus Šarūno Rudžio, kuris filmuoja visus mūsų klipus.
Lapkričio 30 d. Vilniaus „Kablyje” įvyks jūsų albumo pristatymo koncertas. Kokias asociacijas jums kelia ši vieta, kas įsimintino ten yra nutikę?
Simonas: Kol kas dar labai šviežias atminty čia vykęs mūsų post-eurovizinio turo koncertas. Tada gal kiek abejojome, kad to nusipelnėme savo jėgomis. Dabar yra aiškus jausmas, kad šioje vietoje galime įgyvendinti nerealų koncertą savo pastangomis, be sėkmės nusišypsojimo ir televizinių bangų.
Jonas: „Kablyje” vyko mūsų didžiausias koncertas, kokį tik esame turėję per savo grupės gyvavimo laiką. Laukiu nesulaukiu, kol galėsime užlipti ant scenos vėl ir pristatyti naująjį albumą.
Vainius: Tai tikrai buvo vienas geriausių koncertų šiais metais. Norime tai pakartoti, nors ne – ne pakartoti, o padaryti dar geriau!
Kazimieras: Pati vieta kelia atsakomybės jausmą, todėl rimtai ruošiamės artėjančiam koncertui ir šventei.
Komentarai