Vakar Kyla Vėjas! pristatė savo antrąjį albumą „Niaukias Dangus“. Ta proga kalbamės su šio projekto nariais Antanu Jakučiu ir Emilija Kandratavičiūte. Bendras kūryboje ir gyvenime į rėmus savęs nestatančio dueto kelias tęsiasi su, pasak jų, žmogiškai kreivu leidiniu. Albumo kūrėjai analizuoja egzistencinės nežinomybės, vienišumo ir atskirties jausmą, gyvenimišką amplitudę nuo noro viską pakeisti iki absoliutaus išsekimo. „Niaukias Dangus“ savyje talpina post-punk, outsider ir no wave žanrų elementus.
Susibūręs 2023-iaisiais, „Kyla Vėjas!“ tapo intriguojančiu atradimu sintezatoriaus pulsavimų ir gilaus bosinės gitaros skambesio ieškančiai ausiai. Duetas užtikrinai skinasi kelią Lietuvos alternatyvios muzikos scenoje bei už jos ribų – jų dainos ir klipai internete renka tūkstančius perklausų’n’peržiūrų, per dvejus metus duetas surengė pirmuosius solinius koncertus, apšildė post-punk žymūnus The KVB bei pasirodė įsimintiname muzikos renginyje „Juodas Vilnius“.
Emilija ir Antanas taip pat spėjo apsilankyti ir mūsų laidoje “Kabinetas”.
Ieškodamas medžiagos apie jus, atradau, jog jūsų pavadinimas (beveik) dubliuojasi su paskutiniu Hayao Miyazaki filmu „The Wind Rises“. Ar mėgstate animaciją?
Žinom, kad kai įrašai į google išmeta šitą, bet niekada neteko pažiūrėti, kažkada pažiūrėsim, be to, esame matę tik “Spirited Away” to paties kūrėjo. Patys savo klipuose dažnai naudojame savo pieštų animacijų.
Abu grojote skirtingose grupėse ir, taip gavosi, nepažinodami vienas kito, toje pačioje dainoje įrašėte savo partijas. Kokia tai buvo daina ir kas kurį užka(l)bino pirmasis?
Dainą norim išlaikyti paslaptyje. O pirmoji užkalbino Emilija, kai Antanas buvo ką tik išleidęs pirmą Kyla Vėjas! singlą, kai dar nebuvo aišku, kad Emilija taps to dalimi ir viskas stipriai pasikeis.
Jūsų naujasis albumas vadinasi „Niaukias dangus“ ir jis pasirodys balandį, kai visi tikisi saulėtos dangaus žydrynės…
Albumas neša daug perkeltinių prasmių, o saulė, žinoma praskaidrina nuotaiką tam kartui, bet tiek grupės pavadinimas, tiek albumo pavadinimas iš dalies interpetuoją viso pasaulio būseną.
2023-ųjų pabaigoje, išleidę pirmąjį albumą, sakėt: „Nori nenori, kituose projektuose jau užbrėžtos tam tikros nematomos kūrybinės ar savęs pozicionavimo ribos, o su Kyla Vėjas! jų dar nėra.“ Matyt per tą laiką atsirado ir kažkokios jūsų vidinės raudonosios linijos?
Kol kas neatsirado. Ko gero tos linijos, kurios mus varžo, dažniausiai būna romantiškumo arba keistumo ir eksperimentavimo ribojimai. Manom, kad antras albumas gerokai skiriasi nuo pirmojo, tai turėtų ir atspindėti, kad požiūris į kūrybą nepasikeitė, nors ir pamatėm kokie kūriniai labiau traukia žmones.
Sako, antrasis albumas visada būna sunkiausias… kaip sekėsi kurti „Niaukias dangus“ dainas?
Tikrai nebuvo sunkesnis, turėjome daug demo įrašų pasirinkimo (liko dar ir kitiem albumams), buvo net laiko pakontempliuoti bendrai, patį konceptą, o kai jau idėja buvo aiški, atsirinktus kūrinius su konkretesne idėja gana greitai apjungėm. Gal padeda, kad neieškome dainose tobulumo, kūryba mums labiau kaip muzikinis dienoraštis ir terapeutas.
Pagrindinės debiutinio albumo temos buvo meilė ir baimė. Koks yra „Niaukias dangus“ leitomotyvas?
Meilė išlieka, o baimę pakeičia nežinomybė.
„Suvoki, kad pasaulyje tiek daug blogio, savanaudiškumo ir apsimetinėjimo, imi su tuo kovoti, šauki, griūni, vėl stojiesi, kol kažkas pašonėj sako – žiūrėk savęs, neverta. Tada keli sau klausimą – o kam visa tai?” Kaip atsakytumėt į šį savo pačių iškeltą klausimą?
Iš dainos “Nežinomybė” – “Skeliuos į dvi dalis, kokia gi paskirtis? Viską mesti, kol šypsena išgis. Žinau, tai negerai, vilioja noras laike gulėti, kol kažkas tai pakeis.” Tai ir yra svarstymai ir balansavimas ties išsekimu ir užsidegimu. Gana aišku atrodo tik tai, kad kilnesni tikslai negali tikėtis grąžos, svarbiausia suprasti kiekvienam individualiai kaip jis sieks gerovės, tai gali būti ir paprasčiausias sprendimas nustoti skųstis kaltinant kitus, tiesiog pagirti žmogų ar aukoti Ukrainai.
Kodėl albumą nusprendėte išleisti tik kasetėje?
Kasetėje jis tik kol kas. Bus ir plokštelė, kai išeis digital albumas. Idėja buvo, kad fanai, pasistengę surasti kasečių grotuvą, galėtų būti pirmieji, išgirdę albumą prieš jam atsirandant digital platformose.
“Spotify” ir kitos platformos supaprastino ir pagreitino muzikos pasiklausymo malonumą, taip, tai privalumas, bet kartu dingo ir pajautimas. Įsivaizduok, kai valgai daug cukraus kasdien, net nebejauti jo skonio, bet pabandyk nevalgyti porą savaičių, tai paragavus kažko saldaus, atrodo, atsirado receptoriai, kurių gyvenime nejautei. Be to, įdomesnis faktas, kad yra ir jaunų žmonių, kurie šiais laikais net muzikos klauso pagreitintai. Ar tai yra priimtina – spręsti patiems žmonėms, bet mums nesinori kiekybės ir nesveiko tempo.
Kaip jūs suprantate apibūdinimą post-punk? Ką jums tai reiškia?
Labai plati sąvoka. Savaime suprantama, kad tai žanras atsiradęs po punk judėjimo, kiek žinom, labiau experimental, su keistesniais garsais, bet paprasta dainų struktūra. Be to, jei žanre yra žodis punk, tai manom muzikoje ir atlikėjų asmenybėse turėtų atsispindėt bent kažkoks pasipriešinimas sistemai ar mainstreamui.
Ką apie Kyla Vėjas! sako kolegos iš kitų grupių?
Keletas pasako, kad patinka muzika ir smagu mus vis pamatyti kalėjimo erdvėse visada kartu, o mums visada smagu išgirsti reakcijas tiek iš kitų grupių ir iš klausytojų.
Jūs pradėjote dainyklos „Estrãda“ koncertų seriją „Band To Watch“, skirtą pradedantiems atlikėjams. Ką patys pakviestumėt pasirodyti šioje serijoje?
Oj labai daug gerų grupių jau koncertavo ten, tai net nelabai yra ka daugiau pakviesti. Patys neseniai buvom Daujoto konce, labai patiko, užhipnotizavo į tranzą.
Pavasarį pirmą kartą grosite užsienyje, Talino muzikos savaitėje, kokie lūkesčiai?
Tvirtai ir nuoširdžiai sugroti, nes jaučiam, kad tai – didelis šansas būti pamatytiems. Tačiau seniai grojom, nors ir repetuojam daug, bet naujas repertuaras, nauji instrumentai ir išsidėstymas sukelia kažkiek streso, bet viskas tik į gerą, bus geras apšilimas prieš Vilniaus koncertą.
Pasak vieno interneto komentatorių, „atrodot abu kaip laimėję laimės teleloto“. Jei ne paslaptis, koks jūsų laimės receptas?
Turbūt bet kuri pora pasakytų tą patį – daug daug kalbėtis.
Ar be meilės kiltų vėjas?
Šioks toks vėjas pakiltų vis vien, bet ne toks, kokį gali pakelti meilė.
Internete:
Komentarai