Vos tik prasidėję naujieji metai su savimi atnešė ir minimal techno dievuko BRUNO PRONSATO nuostabų albumą „Why Can’t we be like us”. Jame labai giliomis, visus sielos kampus šniuktinėjančiomis kompozicijomis atlikėjas pristato naują, dar negirdėtą – microdrum-minimal muzikos stilių.
Vos tik prasidėję naujieji metai su savimi atnešė ir minimal techno dievuko BRUNO PRONSATO nuostabų albumą „Why Can’t we be like us”. Jame labai giliomis, visus sielos kampus šniuktinėjančiomis kompozicijomis atlikėjas pristato naują, dar negirdėtą – microdrum-minimal muzikos stilių. „Why Can’t We Be Like Us” nelabai tinka diskotekai – tai daugiau garsinė meno skulptūra skirta filosofinių apmąstymų virškinimui. Tu būtinai turi tai išgirsti.
BRUNO PRONSATO (tikras vardas Steven Ford) jaunystėje grojęs būgnininku visai rimtose metalo ir pankroko grupėse, matyt, išgyvena antrąją jaunystę, nes pasitelkęs į pagalbą kompiuterį į naująjį albumą prifarširavo galybę būgninių skardelių bei perkusinių cliksų. Taip sakant, jei jau esi būgnininkas, tai visam laikui. Tiesa, be mušamųjų „Why Can’t We Be Like Us” dar žavi gyvų džiazo elementų gausa, kurie atveria duris minimal muzikai į dar didesnį improvizuotų fantazijų pasaulį.
Vidutiniškai devynių minučių ilgumo kompozicijose kartas nuo karto ispaniškai įsiterpia tiek buvusios BRUNO merginos vokalas, tiek ir išgąsdinantys gyvai įrašyti automobilio pypsėjimo samplai. Tokie realūs garseliai minimal muzikoje ypač veža, ar tai būtų mobiliojo telefono melodijos intarpas ar skaipo prisjungimo garsas, ar net užlūpintas pabezdėjimas, žodžiu, viskas kas priverčia pračekint ar galva dar vietoj.
Gražiausio, geriausio, giliausio ir visokio -iausiojo gabalo laurus albume neabejotinai skina, tiesiog, gyvenimo daina „Why Can’t We Be Like Us”.
Klausiamas kas įkvėpia kurti elektroninę muziką, BRUNO atsako: SONIC YOUTH ir MY BLOODY VALENTINE. Nenuostabu, su tokiom inspiracijom niekada nepražūsi.
Komentarai