Šį penktadienį, kaip ir didžiulė dalis muzikos klausančio jaunimo, apsilankiau Lietuvos Alternatyvios muzikos apdovanojimuose, trumpiau – A.LT.
Visa šventė vyko Lenkų kultūros namuose, kurie turbūt nesitikėjo sulaukti tokio kiekio žmonių. Kiek pamenu, praėjusiais metais mūsų, lankytojų, buvo mažiau. O šį penktadienį visi net netilpo į salę, „alternatyva” domimasi vis daugiau. Kita vertus, dėl tokios masės visos patalpos (prieangis, didelė erdvė prie pagrindinės salės ir pati salė) pasidarė kaip lakmuso popierėlis, rodantis, jog prirūkyta visur, tik dūmų kiekis kiekvienoj patalpoj skiriasi…
Publika išlaikė ribą tarp pasirinkusiųjų priklausyti kokiai nors subkultūrai, ir apie tai negalvojančių. Mes žengėme į salę, kažkur įsigrūdome, ir renginys prasidėjo…
Vakarą išties puikiai vedė Svaras iš G&G SINDIKATO. Paprastai, gana nuoširdžiai ir be reikalingų „oi kokie jūs nuostabūs fantastiški nepakartojami”. Tik sykį nesusilaikė ir šmėstelėjo publikai juoką apie metalistus: kaip Svarui patinka eiti į metalo koncertus ir įsiklausyti į gilius dainų žodžius, o po to juos apmąstyti. Kalbėta turbūt apie death metal. Po to atsiprašinėta metalistų, kad tai tik juokas.
Taigi, A.LT apibendrino ir į lentynas sustatė tuos atlikėjus bei grupes, kurie visiems vienaip ar kitaip lindo į galvą visus metus, taigi,- buvo ir (gana) matomi, ir (gana) įdomūs, ir (gana) kokybiški. SKYLĖ už Metų albumą, HAPPYENDLESS už video „Power Forever”, FLAMINGO – už Metų proveržį, START FM (išties įdomi radijo stotis – aut.past.) gavo Metų specialų apdovanojimą, „Mėnuo Juodaragis 2007″ išrinktas geriausiu Metų renginiu. Alina Orlova Tautos balso (t.y. vakaro lankytojų) išrinkta geriausia atlikėja. O grupes – laimėtojas, suskirstytas pagal stilius, rasite čia: www.a-lt.org.
Pripažinsiu, kad šiek tiek nuobodžiavau. Neturiu priekaištų renginio organizacijai ar publikai – visi buvo malonūs, atsipalaidavę, ir galėjai tiesiog ramiai bei gerai leisti laiką. Tačiau pats renginys, nors ir neturėjau kažkokių išankstinių vilčių, nenustebino. Nors kas šiais laikais nustebins jauną žmogų..? Kartais kildavo mintis nužudyti garsistą, nes turbūt dėl jo kaltės bent pusė (jei ne visi) gyvai atliktų pasirodymų skambėjo prastai/labai prastai.
Gyvai grojo gana daug grupių bei atlikėjų: prisimenu FUSEDMARC, kurių pasirodymas man patiko, jei pamirščiau anksčiau minėtą garso problemą. Mat dėl jos visa muzika pavirto į didelį gumulą, be atskirų garsų bei detalių, tačiau su kartais atsirandančiu visų nekenčiamu spengimu. Vokalistės Vikos balsas, pasiekęs aukštą tonaciją, atsiverdavo visu gražumu, ir galėjai svajoti, kaip skambėtų tokios dainos, ilgos ir privertusios visą grupę fantastiškai svirduliuoti bei šokti, jei sėdėtum lauke, kai šilta, ir galėtum girdėti kiekvieną garsą, kuris sukurtas, kad būtų išgirstas.
Dar grojo Alina Orlova, kuri pradžiugino maža improvizacija prieš pasirodymą: smuiko ir balso sinteze, daina, kuri buvo linksma, ir Alinos balsą galėjome išgirsti visai kitokį, nei pratę. Po to ėjo visiems girdėtos minorinės melodijos, ir pasirodymas prabėgo be netikėtumų…
Įstrigo ir BOROS pasirodymas, prieš kurį vaikinai pasakojo, kaip Baltarusijoj policija išvaiko pankų koncertus. Vėliau išgirdome kriokiantį balsą, pamatėm mažą pogą priekyje salės, ir publika atsigavo.
Folkroko grupė PIEVOS pasirodė itin jautri ir vienoda, galbūt todėl, kad nesugebėjau atskirti vienos dainos nuo kitos. Per MOUNTAINSIDE pasirodymą apmąsčiau vyresnės lietuvių kartos gebėjimą dainuoti anglų kalba, ir priėjau prie išvados, kad jei gali nedainuoti kalba, kurios nesugebi ištarti, tai ir nedainuok. Visi prisimenam skaudžią Samo „jurovižin” patirtį. Tai kam ją perkelti į tikrai netrumpus savus kūrinius?
Reperiai DESPOTIN’ FAM nudžiugino puikia instrumentuote. Skrečavimas, gitaros, visa ritmika,- puiku. Apie MANO JUODĄJĄ SESĘ daug pasakyti negalėčiau, nes užsukau tik per paskutinį grupės kūrinį… Prisimenu tik vizualizacijas, kurios panašėjo į tas, iš
Nežinau, ar dėl to, kad žiema, ar todėl, jog Lietuvoj įdomios grupės neatsiranda taip dažnai, kaip nauji butai/namai Žveryne, palikau pastatą kaip po didelio koncerto (tik su blogu garsu, kaip minėjau…), bet ne apdovanojimų, per kuriuos būčiau tikėjusis, jog laimės mano mėgiamiausia iš mėgstamų grupių, ar geriausias iš tikrai gerų albumų. Nes tokių, dėl kurių nuoširdžiai džiaugčiausi ar liūdėčiau, galima sakyti, nebuvo. Gal kitąkart.
Komentarai