Kaip kažkada savo bloge rašė Gravel vokalistas Tomas Sinickis: „Visi Lietuvos muzikantai yra vienas didžiulis tribute band“. Mes jau girdėjome saviškių perdainuotas Robbie Williamso, U2 ir kitų pasaulinių grandų dainas, šįkart atėjo eilė JAV pop-punk pioneriems GREEN DAY.
Pati renginio idėja nėra nauja: praėjusiais metais Vilniuje, klube „Tamsta” buvo surengtas pirmasis Lietuvoje GREEN DAY Tribute, kuriame grojo vilniečiai ALIEN RUN AMUCK ir FLAXON, alytiškiai NES TAIP GERIAU ir latviai CACOPHONICS. Šįmet visos šios grupės (išskyrus NES TAIP GERIAU) susirinko Kaune ir pamažu įsivažiuojančiame klube „The Face” antrąkart atidavė duoklę GREEN DAY kompanijai.
Koncertui pasirinkta diena buvo nedėkinga, nes tą patį kovo 1-osios vakarą gretimame klube „Džem’pub” vyko „Neformos diena”, atėmusi iš „The Face” didžiąją dalį potencialios publikos. Maža to, GREEN DAY populiarumo bumas Lietuvoje baigės dar 2005-aisiais, kai visi pamažu atsiklausė „American Idiot”. Nors organizatoriai šį tribute reklamavo visur, pradedant frype.lt ir baigiant delfi, koncertan susirinko tik apie 100 žmonių, kurių didžioji dalis gėrė alų ir nebuvo perdaug susidomėję vyksmu scenoje.
Pirmieji žiūrovus išjudinti pabandė ALIEN RUN AMUCK, surengę akustinį pasirodymą. Po grupės iširimo likę tik dviese, vaikinai neturėjo iš ko rinktis. Nors trūko būgnų ir boso linijos, Cezaris su Tomu vis tiek sukūrė sau įprastą amerikietiško pop-punk skambesį, kuriam akustinės gitaros kaip tik suteikė įdomumo. Nors jiedu grojo praktiškai vien savo kūrybos dainas, didžiausių aplodismentų nusipelnė pasirodymą užbaigęs BOX CAR RACER koveris „There Is”. Cezario balsas suskambėjo identiškai Tomui DeLonge iš BLINK 182, kuris buvo tų pačių BOX CAR RACER vokalistas. Neaišku, ar tai vertinti teigiamai, ar neigiamai, bet klausytis buvo malonu. Tiesa, ALIEN RUN AMUCK pasirodymo sąsaja su GREEN DAY – vienintelės „Good Riddance” atlikimas. O juk dar galėjo būti „Macy’s Day Parade” ar „Wake Me Up When Septmber Ends”, kurias įmanoma puikiai atlikti pasitelkus tas pačias akustines gitaras. GREEN DAY kūrinių norėjo ir publika, tačiau alienų vokalistas į tai atsakė tiesiai šviesiai: „Mums niekas vis tiek nemoka, tai grojam ką norim ir būnam scenoje kiek norim”.
ALIEN RUN AMUCK – Stay Away or Die
Galiausiai baigę pasirodymą, ALIEN RUN AMUCK užleido vietą vakaro šeimininkams FLAXON. Jie, kaip ir tikėtasi, įnešė daugiau GREEN DAY dvasios. Publika atsigavo, o skambant „Basket Case” ir „Longview” jau buvo galima smagiai pajudėti. GREEN DAY repertuarą paįvairinę savo kūryba ir netikėtais WHEATUS „Teenage Dirtbag” ir BLINK 182 „All the Small Things” koveriais, ši grupė susilaukė daugiausia žiūrovų palaikymo. Kita vertus, žvelgiant iš šalies, vaizdas vis tiek nebuvo įtraukiantis: FLAXON vokalisto balsas skambėjo pakankamai silpnai, o šokančius žmones galėjai suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Tai greičiausiai nepateisino FLAXON išankstinių vilčių, tačiau tiek jie patys, tiek juos palaikiusi žiūrovų grupelė jautėsi pakankamai smagiai. Norint, buvo galima pasilinksminti.
FLAXON – St. Jimmy
Po „St. Jimmy” – vėlgi pertrauka ir muzikantų kaita. Gitaras derinosi CACOPHONICS. Latvijoje jie yra viena klausomiausių pankroko grupių, tačiau Lietuvoje – menkai kam žinomi. Nors tą vakarą jie grojo profesionaliau už abu lietuvių kolektyvus, ovacijų sulaukė mažiausiai. Nepadėjo nei vokalisto pasisakymas, jog CACOPHONICS šįmet jau antrąkart groja Kaune ir jiems čia labai patinka, nei charizmatiškos gitaristo replikos, pvz.: „Green Day won’t come tonight. You know, they called me and said ‘Sorry Martin, we won’t be part of your show'”. Panašiai atsakydami į kiekvieną žiūrovų raginimą „Play Green Day!” CACOPHONICS apsiribojo vienintele pusantros minutės trukusia ir tą vakarą jau girdėta „Good Riddance”. „Yeah, you’ve got Green Day” po jos ištarė vokalistas ir toliau dainavo savo asmenines dainas.
CACOPHONICS – Good Riddance
Taip ir baigės antrasis GREEN DAY Tribute. Išgirdau ALIEN RUN AMUCK akustinę programą, FLAXON pop-punk skambesį, CACOPHONICS pasakojimus apie britų sekso turistus ir vykau namo. Viskas lygir neblogai, bet… kur GREEN DAY? Būtent apie tuos tris, jau 19 metų nenuilstančiai muzikuojančius vaikinus turėjo suktis visas vakaro veiksmas, nesvarbu, kad jie tuo metu buvo JAV ar kuriame nors kitame pasaulio krašte ir net nenutuokė, kad kažkas Lietuvoje siekė juos nors šiek tiek pagerbti. Viskas pavyko tik iš dalies. Kitais metais GREEN DAY švęs dvidešimtmetį, tad puiki proga surengti įspūdingesnį tribute. Lauksim!
Komentarai