Rugpjūtį kultinė pankroko grupė iš Rusijos „Brigadni podriad“ (B.P.) pirmą kartą per savo ilgą gyvavimo istoriją koncertuos Vilniuje. Šio įvykio belaukiant, išskirtinis interviu su B.P. lyderiais – vokalistu Aleksandru Konviseriu ir gitaristu Aleksandru „Santioru“ Lukjanovu.
Sveiki, vaikinai! Labai greitai pamatysime jus Lietuvoje!
Santioras: Dieve mano, kokia laimė! (džiaugiasi ir ploja rankomis)
Konviseris: Sveiki! Įpilkite ko nors, gerklė peršti…
Džiugu, kad įtemptame gastrolių grafike atsirado vietos ir mūsų miestui. Jūs, tiesą sakant, gana sena grupė. Ar nebaisu, kad klausytojai, kurie pažįsta jus visą gyvenimą vien tik iš garso ir vaizdo įrašų spėjo pakeisti muzikinį skonį belaukdami B.P. gyvo garso pasirodymo?
Santioras: Drauge mano, negalima taip blogai galvoti apie savo tėvynainius! Tai tiesiog nusikaltimas – įtarinėti juos muzikine prostitucija. Tiesa, aplinkui yra daug pagundų, bet mes dar nesame girdėję, kad kas nors sakytų: „Aš B.P. mylėjau, mylėjau, o dabar nebemyliu!“
Ar tiesa, kad neseniai grojote kartu su „Sex Pistols?
Santioras: Taip, tiesa. Tiesą pasakius, iš „pistolų“ buvo tik Džonis Laidonas, geriau žinomas kaip Džonis Rotenas. Ant mano gitaros markeriu parašė – „negrok gitara“. Skambant mūsų dainai atliko keletą šokio judesiukų, o šiaip gurkšnojo alų. Linksmas toks dėdė, smagiai pabendravome. Viskas vyko Piteryje, kai plaukėme garlaiviu Nevos upe. Liko labai šilti prisiminimai (paslaptingai šypsosi).
Konviseris: Džonis Piteryje – tarsi neveikianti laiko mašina, seniai pamirštas praeities atributas. Niekada nebuvau pono Laidono gerbėju, kad taip su Polu („Sex Pistols“ būgnininkas) artimiau pabendrauti! Bet kaip žmogus Džonis man patiko, labai simpatiškas (energingai linksi galva).
Jūsų grupė pagarsėjo aktyvumu internete: vedate blogus, rašote straipsnius socialinės tematikos tinklalapiuose. Kaip vertinate tai, kad kiekvienas kuriantis žmogus gali išgarsėti pasaulinio voratinklio pagalba?
Konviseris: Manęs negąsdina tai, kad internete gali publikuotis kiekvienas. Tačiau absoliuti saviraiška visiems be išimties internete, priešingai plačiai paplitusiai nuomonei, yra didelis žingsnis net ne atgal, o į niekur… Juk dabar kiekvienas tinklo narys – daugelio meno rūšių meistras: ir fotografas, ir režisierius, ir rašytojas, ir poetas-dailininkas-eseistas, dar ir savo „kūrybos“ prodiuseris. O taip nebūna! Anksčiau buvo „poetas ir banda“, o dabar „poetų banda ir … poetų banda“. Taigi galiausiai turime kičą arba iš viso neaišku ką. Ši tema – ilgam pokalbiui, bet jeigu trumpai – internetas, daugeliu atveju yra meno, talento ir genijaus mirtis, tačiau chamiškumo ir kičo pergalė.
O jūsų atveju kieno tai pergalė?
Santioras: Be abejo, bendravimo pergalė, drauge mano. Koncerte, gatvėje ar bare visiems nespėji skirti dėmesio. O mes visada buvome ir būsime atviri ir palankūs, net negatyvui. Tai, manau, vienas iš mūsų privalumų.
Grupei „Brigadni podriad“ – 22 metai, per šitą laikotarpį daug kas pasikeitė šalyje, žmonėse, pasaulyje, kas dabar yra B.P.? Juk dauguma grupės tekstų buvo su socialine ir ideologine potekste.
Konviseris: B.P. – tai ironiškas žvilgsnis į supantį pasaulį, save, tam tikrus įvykius. Tu teisus, pasaulyje viskas keičiasi, todėl temų netrūksta. Man asmeniškai „socialkė“ niekada nebuvo įdomi. Veiksmažodžiais deginti žmonių širdžių nenoriu ir to nedarysiu. Tuo užsiima specialiai apmokyti žmonės. Ir anksčiau užsiėmė, nes paskutiniai dešimtmečiai įrodė, kad gera, kokybiška „socialkė“ – nuostabi, puikiai apmokama etiketė. Be to, ganėtinai aišku, kad neoficialios muzikos įtaka protams pernelyg menka. Pažiūrėkite į pirmąjį rusiško roko ešeloną. Kur ten pas juos „socialkė“? Pasakos, gotika ir miesto romantika. Tiesa, sako yra viena grupė … Jie stengiasi, tačiau ir jų honoraras kažkodėl didesnis už mūsų. Kieno motina anarchija? Niekieno… Nebent tavo sąskaitos banke!
Ko tikitės iš koncerto Vilniuje? Kokios dainos skambės, daugiau senų ar naujų?
Santioras: Bus tik hitai. Jų turime aibe. Bus senos laiko patikrintos dainos ir naujos, energingos.
Konviseris: Iš Vilniaus tikimės to paties, ko ir iš kituose miestuose rengiamų koncertų. Tik štai, labai noriu pamatyti patį Vilnių. Dar noriu tapti geros valios ambasadoriumi Baltijos šalyse. (solidžiai šypsosi)
Niekados nebuvai Pabaltijyje?
Konviseris: Vaikystėje vieną kartą buvau Narvoje (miestas šiaurės rytų Estijoje). Vietinėje universalinėje parduotuvėje pavogiau lapus užrašams už 11 kapeikų. Dar kartą pavogiau kačių maisto, bet tai įvyko Piteryje. Katė maisto nevalgė, o į tuos lapus taip nieko ir nerašiau.
Ačiū už pokalbį! Lauksime koncerto!
Konviseris: O tai ko nors įpils ar kaip? Taigi sakau, troškina… (žiūri gailiomis ir šiek tiek priekaištaujančiomis akimis).
BRIGADNIY PODRIAD @ Musė: 2008-08-22 penktadienis 19.00 | 21.00 | 20/15 Lt su skrajute
Komentarai