THIEVERY CORPORATION koncertas buvo puikus, su Londono ypatumais – siūbuojančiais nuo šokančių žmonių balkonais, sausakimša apatine sale ir šimtametrinėm eilėm prie įėjimo ir alaus (vietiniai pasakoja, kad pastaruoju metu bet koks bent kiek geresnis koncertas visada būna išparduotas.) Kažkokio elemento lyg trūksta – tik paskui prisimenu, kad nebėra įprastų žolės dūmų debesų – bet koks rūkymas uždraustas.
Rob Garza ir Eric Hilton atvyko su savo turo grupe – pučiamųjų duetu, būgnais, perkusija, sitara, gitaromis, beveik kas gabalą keitėsi vokalistai ir vokalistės – Femi Kuti, Seu Jorge, Anushka Shankar, Jana Andevska and Sleepy Wonder.
Naujo albumo Radio Retaliation prieš tai nebuvau klausęs, tad pirmoj daly turėjau malonumą išgirsti viską gyvai. Įprastoje world-dub-jazz fusion – nuo Nigerijos iki Jamaikos, nuo Pietų Amerikos iki Indijos – ilydyta humanitarinės, politinės temos, labai nudžiugau išgirdęs Kolumbijos, Čilės ir visos P. Amerikos solidarumo hito „El pueblo unido jamás será vencido“ Thievery versiją iš naujo albumo.
„El pueblo unido jamás será vencido“
Antroje dalyje patyriau daug smagių akimirkų, klausantis ir šokant pagal gerai pažįstamus hitus iš senesnių albumų. Ypač gerai scenoj užpompindavo per labiau ragadubby versijas, apskritai iš balkono geras vaizdas buvo, nors visą laiką norėjau kaip nors parašiutu nusileisti į apačią ir trintis pečiais su visa tankiai susigrūdusia ir prakaituota publika.
Komentarai