Marius Listopadskis redakciniame susitikime pastebėjo, kad Nokia daro vakarėlius tik tuomet kai savaitgalis ir pilnatis sutampa. Ar tai šauksmas lunatikams, ar maginės apeigos – mes nesiryžtame vertinti.
Per spaudos konferenciją šie reikalai nebuvo paliesti, tačiau, kaip visuomet, daug buvo šnekama apie cepelinus ir Vilniaus senamiestį. Trečią nėštumo mėnesį einanti ir labai graži Sophie Ellis-Bextor prisipažino, kad jų dar nevalgė. Ne tokie gražūs BOOKA SHADE pažymėjo, kad cepelinus geriausia valgyti dieną prieš šou ir ne vakare, bei pažadėjo kitą albumą skirti Vilniui ir cepelinams, o Andy Cato nesiliovė juokęsis. Įdomu, kiek spaudos konferencijų ir interviu praeina, kad slidinėti politkorektiškumo ledais pasidaro taip lengva. O ką daryt žurnalistams, kai kiečiausius klausimus uždavinėja Sophie Ellis-Bextor fanklubo narys?
Elektroninės muzikos šventė mirgėjo žvaigždėmis ir fotoblykstėmis, neabejojame, visus juos greitai pamatys Lietuvos gyvenimo būdo žurnalų vartytojai sėdintys ant savo odinių sofų.
ORE į renginį ėjo nusispjovę ant klubiniame Vilniuje sklandžiusių boikoto nuotaikų, kurias, matyt, sukelia viešųjų ryšių perteklius. Tokius atlikėjus, kuriuos veža Trends, turbūt, kita proga išgirsti būtų pasitaikiusi per panašiu emociniu sluoksniu apsuktą festivalį „Be2gether“ arba užsienyje, tad mes neabejodami įsimetėme kamerą ir pajudėjome renginio link.
Nokia renginiai visuomet gerai organizuoti ir juose jautiesi žmogumi, buitinės smulkmenos manęs čia nėra užrakinusios pusvalandžio trukmės eilių meditacijoms prie baro, tualeto ar rūbinės. Olimpiečių g. 3 – įspūdingas pastatas. Industrinės erdvės renginiams daug malonesnės, nei kazino, betonas ir techno ideologiškai daug artimesni, nei pavyzdžiui, kazino ir techno.
Šis Nokia renginys, matyt, buvo labiausiai koncertinis iš jau buvusių. Du stiprūs live atlikti Sophie Ellis-Bextor ir BOOKA SHADE bei Andy Cato DJ setas – tikras festivalis.
Turbūt programinės įrangos gausa bei sparčiai gerėjančios nešiojamų kompiuterių techninės galimybės didžėjus po truputį stumia į antrą planą, ir laukiamiausi klubinėje scenoje – „gyvi“ pasirodymai. Nors BOOKA SHADE sunku būtų pavadinti kompiuteriniais atlikėjais, po pasaulį jie laksto su 300 kg sveriančios technikos bagažu – čia tau ne pasirodymas grojant laptopu.
Koncertą 12 valandą pradėjo Sophie Ellis-Bextor. Ant scenos atsivedusi emo dvynius su gitaromis, pop deivės maniera ji dominavo valandos trukmės pasirodyme, kuriame buvo sugroti ir didžiausi karjeros hitai. Nubėgusi nuo scenos po 45 minučių, nuolatinių koncertų lankytojų ji nė kiek nenustebino: bisui kaip tik liko 15-a! Svarbiausia gražiai paprašyti. Tik tinginiai ją paleistų nuo scenos be „Murder on the Dance Floor“, šia iškilminga disco gaida, kurią dainavo visas vakarėlis, ir buvo užbaigtas koncertas.
Beje, be minėto įžymybių-fotografų klubo, vakarėlyje galėjai sutikti bet ką: ir vaikiną apsivilkusį Plastikman marškinėliais, ir reiverį, ir švarką, ir blizgančią mergaitę. Malonu, kai auditorijos maišosi. Techniniai „Nokia Trends Lab“ stebuklai buvo palikti norintiems, o į mano telefoną, kuriame įjungiau bluetooth funkciją, nepasibeldė nė vienas pranešimas.
Netrukę ilgai ant scenos jau šoko grupė BOOKA SHADE. Nors savo nišoje jie laikosi žymiai stipriau, nei Sophie dabar, iš protu nesuvokiamo būrio fotografų prie scenos beliko trys. Arno baltu rankšluosčiu mojavo it šokių muzikos vėliava ir kartu su Walteriu mums į širdis ir smegenis kalė paskutinį BOOKA SHADE albumą „The Sun and the Neon Light“. Technikos krūva ant scenos atrodė įspūdingai. XXI amžiaus geekai buvo užsibarikadavę švytinčiais kubais, kompiuteriais, kontroleriais ir man nepažįstamais prietaisais, kurių išleisti laidai kaip kokios technikos džiunglių lianos slėpė atlikėjų veidus ir kūnus. Net jei interviu metu jie sakė siekiantys jog šou būtų kaip galima gyvesnis, jų pasirodymas labiau priminė ištrauką iš cyberpunk filmo, nei roko koncertą.
Kartais jų muzika, ir taip pasižyminti ekspresyviais bosais, nutekėdavo į tikras elektroninės muzikos tamsumas, kur savo kelią žino tik šokio transas. Akivaizdu, kad interviu apie šokėjus erzinančias semplų sekas mums nesumelavo, live tikrai skamba kitaip ir skamba puikiai.
Body Language@Nokia Trends Lab, Vilnius (autorius amilo16)
Galų gale, išgirdus „Body Language“, turbūt logiška būtų lažintis dėl to kada Andy Cato užgros „Superstylin“. O jis ilgai ir nelaukė: po dviejų stiprių live parsiduoti reikia greitai, nes lankytojai namo išeis. Visgi jau po 2 valandos po vidurnakčio: naktis.
Jei vakarėlio gerumas būtų matuojamas pagal tai kiek užtruko GROOVE ARMADA „Superstylin“ – Lietuvoje pirmąsias vietas užimtų „Be2gether“ ir „Nokia Trends Lab“. Buvę žino, kad gabalas, kurio klipas youtube tęsiasi 4 minutes 21 sekundę, gali pasiekti nesuvokiamus ilgio matus. Per superstylin à trends greitesni ir kokteilį būtų išgėrę, ir parūkę, ir su draugais pašokę. O lėtesni (kaip mes) susirado striukes ir išėjo namo. Juk Andy Cato, po pokalbių apie cepelinus ir Vilniaus senamiestį ir apie tai, kad sekantis BOOKA SHADE albumas vadinsis Vilnius, mums pažadėjo, kad nusipirks čia butą ir mes jį matysim dažniau nei norim.
Komentarai