2007-ųjų vasarą keli draugeliai nusprendė sukurti savo grupę. Pirmuosius žingsnius jiems padėjo žengti lietuviškos hardcore kultūros flagmanų Bora būgnininkas Daliakas, įrašęs būgnų partijas pirmuosiuose grupės demo.
Kiek apšilęs kojas pankroko scenoje jaunimas jau savo jėgomis įrašė nepilno ketvirčio valandos EP su 6 kūriniais. Patys muzikantai save apibūdina kaip „old school punkcore su politiniais tekstais rusų ir lietuvių kalbomis“ ir teigia, kad „mūsų svarbiausias tikslas – išlaikyti hardcore sceną savo šaly“. Sveikintina iniciatyva, kadangi ši scena iš tikrųjų pastaruoju metu nutilusi.
Dž. W. Bušas rodo fuck’ą, vietoje jo veido – užpakalis, vienišas demonstrantas prieš policininkų skydus, global warming, be free, fuck the system – tokios tradicinės temos Sanatorijos viršelyje. Būtų artimiau jei fuck’ą rodytų Imbrasas, Paksas ar bent Brazauskas.
Panašu, kad rusų kalba grupei artimesnė, tačiau kažkodėl būtent gabalai lietuviškai įsimena labiau. Vienas jų skamba kaip maištingos paauglystės manifestas: „Tu svajoji apie merginą / jis kiaulė turi dvi / o tu jų neturi / tėvai reikalauja per daug / trenki durimis / ir sukeli skandalą / tu galvoji, kad viskas praeis / nusipirksi mašiną, turėsi namą / bet ateity tu būsi niekuo“. Neįprasta, kad muzikantai kreipiasi į „laiptinių klubų“ lankytojus, laiką leidžiančius laiptinėse su tabaku ir alkoholiu – „pasistenk pamiršti tai, kas neveda prie gero“. Panašu, kad su vienu iš sex, drugs & rock’n’roll jiems nepakeliui.
Kuo bus Sanatorija pažiūrėsim po metų kitų – gal ir sukels kokį “skandalą”. Pakankamai energijos ir pikto jaunatviško rėkimo jie turi.
5/10
Komentarai