Pirmą kartą „Kino pavasaryje“ tikra konkursinė programa „Nauja Europa – nauji vardai“ ir ji atrodo tikrai įdomiai. Tomas sako, kad kiekvienas ras sau filmą šioje programoje, tačiau jis neabejoja, kad bus ir nusivylimų. Filmų iš Centrinės ir Rytų Europos (konkursinė programa sudaryta iš šio regiono filmų, – red. past.) pririnkta labai įvairios kokybės. Bus rodoma Federico Fellini retrospektyva ir programa „Indijos spalvos“, taip pat išskirta programa aiškiu pavadinimu „Festivalių perlai“, o kitos festivalio programos liko praktiškai tokios, kaip ir praėjusiais metais.
Festivalis prasideda jau šį ketvirtadienį, kovo 19 d., Fionos Gordon, Dominique Abel ir Bruno Romy filmu „Rumba“.
Laimingiausia pasaulyje mergina
(int. The Happiest Girl in the World / Cea mai fericita fata din lume) 2009 m. / Rumunija, Olandija, Prancūzija, Japonija / rež. Radu Jude
Sulčių gamintojo loterijoje Delia Fratila išlošė mašiną. Kartu su tėvais ji išvažiuoja į didmiestį, kur už laimėjimą jai teks nusifilmuoti reklamoje. Ten Delia begalybę kartų pakartos žodžius „Esu laimingiausia mergina pasaulyje“.
Filmas komentuoja komercinę kultūrą ir kartu parodo, kaip laimėjimas loterijoje gali paveikti šeimą. Istorija paremta režisieriaus Rada Jude asmeninias patyrimais, mat pirmąjame savo su kinu susijusiame darbe jis filmavo reklamą, o joje vaidino mergina laimėjusi loteriją.
– Tomas Tengmark
Mėgėjas
(int. Amateur / Amatieris) 2008 m. / Latvija / rež. Janis Nords
Iš Latvijos atkeliauja filmas apie studentus, kurie ieško kitokio gyvenimo, kitoje vietoje nei jų gyvenama Ryga. Filme rodomi žmonės, kurių atlyginimai per maži, aplink juos sukasi narkotikų prekyba, įsimaišo ir meilės istorija. Mano draugas apie „Mėgėją“ sakė: „Latvija laikoma skurdžiausia šalimi ES, bet latviai tikrai žino, kaip savo filmuose atrodyti kietai.“
Janis Nordis tikrai pastatė filmą iš modernios kinematografinės perspektyvos, o gražūs vaizdai čia sklandžiai plaukia muzikinio takelio fone.
– Tomas Tengmark
Tahoe ežeras
(int. Lake Tahoe) 2008 m. / Meksika / rež. Fernando Eimbcke
Fernando Eimbcke iš Berlinalės šio filmo dėka parsivežė Alfred Bauer Prizą už inovacijas. Fernando Eimbcke eksperimentuoja juodais vaizdais, po kuriais jis slepia veiksmą: daugybėje scenų žiūrovai mato tik juodą ekraną, tačiau girdi garsus to, kas vyksta. Tai lėtas, siestos nuotaikos filmas. Filmo pradžioje matome kaimo keliuką, kuriuo važiuoja ir avariją padaro šešiolikmetis Juan. Avarijos mes nematome: prieš mus tuščias juodas ekranas ir daugybė garsų. Istorija toliau vyniojasi, kol Juan ieško prarastos mašinos detalės mieste ir sutinka daugybę skirtingų ir išskirtinių žmonių mieste. Daug komiškų posūkių ir lėta, šilta istorija apie gedinčią šeimą. „Tahoe ežeras“ yra vienas geriausių 2008 m. filmų.
– Tomas Tengmark
Gomora
(int. Gomorra) 2008 m. / Italija / rež. Matteo Garrone
Vienas geriausių 2008-ųjų metų filmų apie skirtingus žmones, įsipynusius Italijos mafijoje. Griežtai, taikliai, gražiai. Režisierius Matteo Garrone – dailininkas; jo ekspresionistinis, netuščiažodžiaujantis filmas primena, kad italai daro kiną (o ne tik darė; žr. Fellinio retrospektyvą).
– Romas Zabarauskas
Tarp sienų
(int. The Class / Entre Les Murs) 2008 m. / Prancūzija / rež. Laurent Cantet
Prancūzai ilgai laukė Kanų šakelės, ir sulaukė – Sean Penn vairuojama komisija ją skyrė šiam jauno režisieriaus Laurent Cantet filmui. Iš Kanų: „Aktualus ir tikroviškas filmas, neerzinantis pseudodokumentinėmis manieromis – apie prancūzų kalbos mokytojo ir mokinių santykius. Dvi erdvės – klasė ir mokytojų kambarys, kurių pakanka vystyti aštrioms diskusijoms (a la ankstyvasis Ken Louch). Smagu, kad filmas daug nepatogesnis nei panašia tema ir forma kalbantis dokumentinis Nicolas Phililbert „Turėti ir būti“. Dar smagiau, kad išvengiama patoso, moralizavimo ir pernelyg aiškios pozicijos. Mokiniai (psichologiškai) smurtauja prieš mokytojus, kurie patys tarpusavyje nesutaria, kaip reikėtų tai sustabdyti. Išryškinamos ne tik rasizmo, homofobijos ar kultūrinių skirtumų temos; pamažu leidžiama tiesiog pasijusti tragiškai – kas bus, kai tie mokiniai užaugs ir valdys pasaulį?.. Nors kiekvienas jų turi savo istoriją, bet papasakoti jos nebesugeba – priešingai nei tokios pat patirties, bet ne to paties laikmečio herojė – paprastas žmogus nepaprastose aplinkybėse – Ana Frank, kurios dienoraštis nagrinėjamas „Klasėje“. Labiausiai sukrečia mokinių ir mokytojų cinizmas. Tačiau filmas neįpareigoja vien sunkiems apmąstymams, o savo groteskiškomis situacijomis kelia nerimą lygiai tiek, kiek verčia kvatotis. Revoliucija? Ne, bet svarbus ir atpažįstamas kūrinys tiek Prancūzijai, tiek Lietuvai, tiek ir kitiems, spėju.“
Festivalio organizatoriai spaudos konferencijos metu prasitarė, jog turėtume sulaukti dviejų šio filmo aktorių („klasiokių“).
– Romas Zabarauskas
Delta
(int. Delta) 2008 m. / Vengrija, Vokietija / rež. Kornél Mundruczó
Iš Kanų: „Delta“ – kol kas įdomiausias festivalio filmas. Lėtas ir neskubantis ritmas, paprastas ir ramus pasakojimas, gražus vaizdas ir muzika. Neįpareigojantis ekranas – gali žiūrėti, gali ne, kaip pamažu vystosi brolio ir sesers santykiai, kaip jie stato tiltą ir namą, kaip viskas baigiasi… Per žurnalistų seansą susilaukęs vos kelių plojimų, Kornél Mundruczó filmas, kad ir ne revoliuciniu stiliumi, bet įdomiai, nostalgiškai ir šiuolaikiškai seka minimalistinę istoriją.“
– Romas Zabarauskas
Imtynininkas
(int. The Wrestler) 2008 m. / JAV / rež. Darren Aronofsky
Mickey Rourke grįžo. Aronofskis iš paskos.
– Romas Zabarauskas
Užšalusi upė
(int. Frozen River) 2008 m. / JAV / rež. Courtney Hunt
Melissa Leo – žinoma TV aktorė, mums dar pamenama iš serialo „Homicide“. Courtney Hunt „Užšalusioje upėje“ Leo vaidina savo pirmą pagrindinę rolę ir ji tai daro puikiai.
Ray Eddy (akt. Melissa Leo) gyvena kempinge ir savo vaikus maitina popkornu ir limonadu. Jai baisiai reikia pinigų naujam treileriui, tad ji sutinka pervežti nelegalų imigrantą per JAV sieną. Klausimas ar pavyks jai išsisukti nuo teisinio persekiojimo dar nepraradus norimo vagonėlio. Puikiai atskleista darbo klasės kasdienybė. Manau, „Užšalusi upė“ vienas tų filmų, kuriuos nesuabejojus galima pavadinti „Festivalių perlais“
– Tomas Tengmark
Gražus žmogus
(int. The Beautiful Person / La Belle Personne) 2008 m. / Prancūzija / rež. Christophe Honore
Nemačiau šio filmo, tačiau Christophe Honoré („Žiemos ekranuose“ matėme jo „Paryžiuje“ ir „Meilės dainos“) – vienas įdomiausių šiuolaikinių Prancūzijos režisierių, o Louis Garrel – vienas seksualiausių ir savičiausių aktorių, tad tikėtis šio to įdomaus verta. Ir nekaltinkite, kad nusivylėte, nes „Princesės de Klev“ sušiuolaikinimas gal ir tikrai ne kiekvienam. Padiskutuosime po seanso. P.S.: Mirtis Honoré filmuose gali būti suvokta kaip postmodernios visuomenės metafora, išsitarė režisierius Berlinalėje.
– Romas Zabarauskas
Saldus gyvenimas
(La dolce vita / The Sweet Life) 1960 m. / Italija, Prancūzija / rež. Federico Fellini
Rekomenduoju jį ne dėl gundančios Anitos Ekberg įžymiosios maudynių scenos Fontana di Trevi, bet dėl kelių trumpų scenų su Nico. Daugiausiai Niko žinoma dėl albumo „The Velvet Underground & Nico“. „Saldžiame gyvenime“ Nico suvaidino cameo rolę ir tai verta pamatyti vėl ir vėl.
– Tomas Tengmark
Komentarai