Sentimentalios įžangos apie tai, kada festivalis prasidėjo ir kiek kartų jau vyko – nebus. Žmonių daug, bilietų į kai kuriuos seansus jau nebėra (tai pašnibždėjo mums į ausį žiūrovai bandę juos įsigyti).
Festivalis ridenasi į pabaigą, šiandiena uždarymas o mes jums pasakojame apie priešpaskutinę, trečiąją dieną.
Penkiolikta diena: dėl ko verkia ir juokiasi žiuri nariai
Kino Pavasaris baigėsi. Kai pripranti prie 3-4 filmų kasdien ir bendravimo su pažįstamais kritikuojančiais/tiesiog žiūrinčiais, kurių vieną kitą kažkaip įsimyli, tai sunku pasakyti, ar ši naujiena gera. Bet reikėtų ką nors pasakyti apie penkis festivalio prizus.
Geriausia aktore KP lankytojai išrinko Gabiją Ryškuvienę, nugalėjusią Rimantę Valiukaitę ir Gražiną Baikštytę. „L‘oreal Paris“ suteiks jai akreditaciją į Kanus (tikėkimės, apmokės ir nakvynę gerame viešbutyje). Šiaip jau, neatrodo sąžininga rinkti „geriausią“ iš skirtingų kartų ir medijų (teatras, tv, kinas), bet Gabija tikrai privalėjo būti įvertinta už ją pačią pralenkusį vaidmenį „Kolekcionierėje“, todėl džiugu, kad ištaisyta klaida („Sidabrinės gervės“, primenu, apdovanojo Samuolytės/Savičenko duetą Puipos „Nuodėmių užkalbėjime“). Beje, manau, kad Lietuva taip pat turi neblogų ir seksualių vyriškos lyties aktorių, tad „L‘oreal“ konkursą man apskritai sunku suvokti.
Žiūroviškiausiu filmu išrinktas „Kamino“, kuo, jei atvirai, kažkodėl mažai kas patikėjo.
Tada-da-dam! Konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ žiūri, sudaryta iš Andriaus Mamontovo, vokiečių aktorės Julia Maria Kohler, indų kritikės Prathibha Sastry, amerikiečių prodiuserio Barr Poter ir aktoriaus, žiuri pirmininko, Dexter Fletcher priėmė netikėtai konvencionalų sprendimą: geriausiu aktoriumi paskelbtas Miki Manojlovic, geriausiu filmu – „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“, kuriame šis aktorius ir vaidino, o už režisūrą apdovanotas „Žguto“ autorius Javor Gardev. Tiek „Žgutas“, tiek „Pasaulis yra…“ orientuojasi į konvencionalų, dramaturginį, holivudinį kiną. Juodai balto „Žguto“ privalumai – tarantiniški stiliaus žaidimai, vis dėl to į pabaigą akivaizdžiai išsenkantys ir susirišantys banaliausiu siužetu. „Pasaulis yra…“ privalumas – mitinė kalba, kai metaforiškai pabrėžiama svarba prisiminti [sovietinę] praeitį. Vis dėlto tokia mitinė kalba kitu atžvilgiu gali būti teisėtai vadinama tiesiog kliše.
Stebėtinai patronizavusi žiuri spaudos konferencijos metu argumentavo pasirinkimą tuo, kad „juokiausi ir verkiau“, „universalia filmo kalba“ ir panašiomis sunkiai XXI a. įtikėtinomis banalybėmis. Aš nesijuokiau ir neverkiau, kai žiūrėjau Derek Jarman „Caravaggio“, kuriame pirmą kartą sublizgėjo Dexter Fletcher, bet vis tiek manau, jog Jarman yra genialus. Ir aš juokiausi bei verkiau, žiūrėdamas „universalios kalbos“ melodramą per BTV, bet manau, jog tai buvo trumpalaikis blogo skonio malonumas, gal meniškas iš mano pusės, bet ne iš melodramos kūrėjų.
Lygiai taip ir „Pasaulis yra…“ nėra joks šedevras. O festivalių praktikoje šiaip jau priimta apdovanoti filmus, kurie nėra išskirtinai žiūroviški, kuriems apdovanojimas padėtų būti pastebėtais, pamatytais, įvertintais. „Pasaulis“ su Miki Manojlovic ir taip suras savo auditoriją. Nemačiau visų konkursinės programos filmų, tačiau „Muzikos“ sovietinio laiko matymas man pasirodė daug įtikinamesnis, gyvenimiškesnis, nei dviejų laimėjusių filmų. Rumunų „Laimingiausia pasaulyje mergina“ gal šiek tiek išsėmė save, bet vis tiek išsiskyrė minimalistiniu, tiesmuku pasakojimu. „Pasaulis yra..“ – filmas, kuriame rytų/centrinės Europos autentikos (tiek istorijos pateikimo, tiek meno tradicijų/originalumo prasme) yra, ko gero, mažiausia. Tad komisijos sprendimas liūdina, bet tai nebūtinai festivalio minusas.
Nekantriai laukiame kito Kino Pavasario, kurio metu tikimės nelaimingai neįsimylėti ir sulaukti daugiau teigiamo šoko
Keturiolikta diena
„Tiulpan“
Jei R. Granauskas ar kiti lietuvių žemininkai būtų turėję humoro jausmą ir kino kamerą savo laiku galėjo pastatyti panašių filmų, į kuriuos kaip egzotiką iš Mongolijos ar Kazachstano dabar žiūrime kino festivaliuose.
Žodis „kaimas“ lietuvių kalboje turi menkinamų konotacijų. Todėl visai šalia galime stebėti kaip neatlaikę priespaudos per tris metus elektrėniškiai, skuodiškiai ir jonaviečiai virsta vilniečiais.
Jaunojo Asos grįžusio iš tarnybos kariniame jūrų laivyne svajonė yra ūkis ir banda. Bet nėr žmonos – nebus ir bandos, nebus ir savo ūkio. Kaip gyvenimišką, choru būtų atsiliepusios mūsų prosenelės. Sklandžiai, iliustruojant įspūdingais vaizdais ir nuoširdžiai apie kitus jausmus ir kitus gyvenimus, kurie antrai ir trečiai Lietuvos kartai „nuo žagrės“ vis tolimesni.
–Viktorija
„Eldorado“
Vienas stipriausių šių metų „Kino pavasario“ filmų. Pagal geriausias „road movie“ tradicijas pastatytas „Luizos Mišelio“ pagrindinio vaidmens atlikėjo Bouli Lanners „Eldorado“ – atmosferinis ir subtilus.
Gaivūs vaizdai, kasdienybės skonio absurdiškos situacijos ir lygiai kaip mes nustebę veikėjai, kurie anaiptol neatrodo iš piršto laužti. Jokios dominuojančios linijos, jokios prievartos juoktis, jokių pamokslų, emocijų teatro ir jokių išvadų. Pirdėkite dar puikų garso takelį ir suprasite, kodėl meditatyviame Bouli Lanners Eldorade norisi likti.
– Viktorija
Trylikta diena
„Rene“
Režisierė Helena Treštikova ir Čekijos kultūros ministrė 2006-2007 m. paskui Rene Plašilą su kamera sekiojo dvidešimt metų. Jis ir pats prašėsi sekiojamas, rašė jai laiškus, apimtas XX a. pradžios literatūros herojams būdingo egzistencializmo išsitatuiravo visą kūną ir savo atvirumu siekė režisierės draugystės ir prielankumo.
O juk retai pasitaiko, kad susipykęs su visu pasauliu ir jo tvarka nori draugauti būtent su tavimi. Tada gali paaukoti ir video techniką, ir buto duris, ir pasitikėjimą.
Rene įdomus kaip beprotis praradęs disciplinos baimę pirmą trečdalį filmo, o toliau aiškėja, kad jo gyvenimas tiesiog vienas didelis įprotis. Taip kaip žmonės įpranta eiti į kontorą nuo 20 metų, pasirodo galima įprasti ir gyventi ne pagal taisykles, o po to dar išmokti, kaip gyventi ne pagal taisykles saugiau. Dramatiškas garso takelis moralizuoja ne mažiau nei A. Mamontovo muzika, o rutininis nihilizmas tiesiog pabosta.
Beje, Rene Plašilo knyga, sako kaimynas ketvirtoje eilėje, buvo įtrauktos į jo mokyklos programą Marijampolėje. Čia tai siurprizas.
– Viktorija
„Tahoe ežeras“
Įdomią forma istorijos pasakojimui pasirinko rež. Fernando Eimbcke. Lėtas ir meditatyvus filmas neprailgsta skurdžiame ir išsausėjusiame Meksikos miestelyje. Sugadinta mašinos detalė kaip koks Ariadnės siūlas veda miestelio gyventoją jam dar nepažintais keliais. Ir kaip pasakoje, jis čia sutinka ir kliūčių, ir naujų draugų, o geros širdies dėka išmoksta kliūtis paversti tramplinu į happyendą.
Optimistinė šių laikų pasaka.
– Viktorija
Konkursinė programa: „Tyrėjas“
Šiame seanse turėjome garbės pamatyti gyvą ir tikrą Attila Gigor, kuris mums paaiškino, kad pagrindinis veikėjas jo filme turėjo būti Takeshi Kitano, bet būtų netikęs vengriškoje atmosferoje. Iš čia ir tas trūkčiojimas veide!
Pagrindinis filmo veikėjas užtat – bejausmis lavoninės darbuotojas besiaiškinantis kokiomis aplinkybėmis jis pats nužudė žmogų. Istorija įtraukianti, nenuspėjamumo balas geresnis nei vidutinis, linksma ir todėl nekreipti dėmesio į bedvasius ir fragmentiškus veikėjus visai paprasta.
– Viktorija
Dvylikta diena
„Šokėjai“
Penktas rež. Pernille Fischer Christensen darbas prasideda emociškai stipriai. Su filmo veikėjais mezgančiais romantiškus santykius susipažįstame, per jų tarpusavio pažintį. Kiekvieną minutę jie mums artimesni, ne tokia baugūs ir nesuprantami. Naujos pažinties nerimas čia gerai perduodamas, gera aktorių vaidyba, tačiau reikalai prastesni kiek labiau kinui įgudusiai akiai, mat nuo pat pradžių aišku, kuo čia viskas baigsis. Ir tai nebūtų problema, jei valandą su puse būtų įmanoma įtikinti salę, kad filmo tėkmė verta nerimo tiek pat, kiek jo pabaiga.
–Viktorija
Dar seansų:
01 21:15 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
07 20:30 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
09 18:00 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
„Tuščias lizdas“
Vidutinio amžiaus poetas Leonardas pasiklysta fantazijose ir prisiminimuose, vaikai išvažiavo, žmona ėmė dirbti, o jam vis nesiseka rašyti. Realybė slysta kažkur pro šalį, tikrovė nuobodi, o troškimai ima materializuotis dantistės kabinete. „Nesvarbu, tikra tai ar ne. Svarbiausia, kad puiki istorija.“ – sako jam žentas Ianib. Ir tai geriausiai filmą atspindinti frazė. Lengvas, sklandus, labai gražus ir muzikalus. Kiek nuspėjamas, bet mėgautis netrukdo.
–Viktorija
„Sudie, Solo“
Ramin Bahrani 2005 pastatė puikų filmą „Man push cart“. Ta žinia ir atvedė į „Sudie, Solo“. Imigracijos temos, kasdienis silpnesnių grupių gyvenimas, kova už būvį ten, kur aplinka stipresnė už žmones, visa tai – Bahrani arkliukas.
Vinstono-Salemo miestelio atmosfera ir kasdienybės grožis ir purvas per smulkmenas mums atsiskleidžia puikiai, tačiau visus reikalus žiūrovui sugadina neprofesionali aktorių vaidyba ir siauri personažai. Viljamas temoka pykti ir rėkti, Solo intonacijos išmuša iš pusiausvyros, o jo dukros Alex išmintis primena visus tuos filmus, kur vaikai geriau viską žino vien dėl to, kad jie vaikai.
–Viktorija
Dešimta diena
„Tarp sienų“
Kanų šakelės laureatas nešokiruoja naujomis formomis ar ypatingai išnaudotomis kino galimybėmis. Bet stiprus ir įtaigus filmas išsiskyrė tiek iš Kanų konkursinės programos, tiek iš visų metų filmų. Režisierius Laurent Cantet įtikinamai pasakoja apie klasės ir mokytojo santykius, įtemptus, intelektualius ir ne, dažnai peržengiančius mandagumo ribas. „Kino pavasario“ spaudos konferencijoje sudėtingas klasiokes suvaidinusios E. Ouertani ir R. Regulier pasakojo, jog režisierius „klasę“ surinko iš vieno koledžo; iš pradžių kurį laiką leido apsiprasti su kameromis, ir neprofesionalių aktorių dažnai improvizuotas scenas filmavo tik kai jos visai nebevaržė; mokytojo vaidmenį sukūrė mokytojas realiame gyvenime, François Bégaudeau, pagal kurio knygą ir sukurtas filmas. Gal todėl dialogai, veiksmai filme atrodo labai tikri.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų
29 12:30 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
„Gražus žmogus“
Režisierius Christophe Honoré Lietuvoje pažįstamas iš „Žiemos ekranų“, kurie rodė „Paryžiuje“ ir „Meiles dainas“. Po pastarojo žavaus miuziklo „Gražus žmogus“ šiek tiek nuvilia – sunkiau sekasi lengvumui, stiliui, jausmams. Vaidmenys nepriekaištingi (Louis Garrel, karjeroje įsibėgėjantis Grégoire Leprince-Ringuet, Léa Seydoux), daili kamera ir muzika; bet tik kelios scenos sukrečia ir filmas neįtraukia taip, kaip ankstesni Christophe darbai. Madame Lafayette „Princesės Klev“ šiuolaikinimas Paryžiaus klasėse vis tik intriguoja, bet nesukrečia. Beje, filmas sukurtas televizijai, todėl juo vis tiek galima žavėtis be sąžinės graužimo.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų
30 15:45 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
04 20:00 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
Devinta diena
„Hot dog“
Lietuviško trumpametražio „Hot dog“ režisierius – danas Allanas van O. T. Andersenas. Jo filme lietuvių aktoriai – Marius Jampolskis, Toma Vaškevičiūtė, Svaras – kalba angliškai; neišvengdami kvailo akcento, kuris, bijau, nebūtų juokingas youtube.com auditorijai. Nes nejuokinga istorija apie gydytoją, kuris pavėluoja į pasimatymą su mergina ir sutinka klastingą Dievą, pildantį norus už dešrainių valgymą… Penkiolika minučių prailgsta, vargina paviršutiniškas humoras, kurį būtų galima įsivaizduoti suvaidintą/surežisuotą kažkaip pasiutusiai, sarkastiškai, groteskiškai – tik ne taip patogiai ir pasiklystant vertime, kaip dabar.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų
30 16:00 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
„Valsas su Baširu“
Valsas su Baširu stebina ir išsiskiria savo forma – dokumentinius, nesuvaidintus interviu apie 1982 Libano karo pasėkmes lydi spalvinga animacija. Bet tokia inovacija išlieka gan paviršutiniška, kaip ir nuvalkiota siurrealizmo, psichoanalizės simbolika; karo/animacijos paradoksas taip pat neseniai matytas „Persepolyje“. Tad neprisijungiu prie entuziastų, šį politinį filmą vertinančių kaip meno šedevrą.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų
01 15:50 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
Aštunta diena
„Benzinas“
Gvatemalos jaunuolių gyvenimas – tikrai „chuliganiškas“; jie žiaurūs, kvaili, ir gali primušti/užmušti žmogų. Tai suprantame iš filmo, kurio veiksmas vyksta tamsią ir menkai kino prožektorių apšviestą naktį; kurio herojai veikia ir kalba buitiškai, bet neįdomiai; kuris neturi sudominančio siužeto, vaizdų ar stiliaus. Pamačius filmą, mintyse lyg ir ryškėja pamatytos dramaturginės struktūros, bet jos realizuotos beveik neįmanomu [į]žiūrėti būdu.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
29 21:20 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
„Gėlė“
Dariaus Jarašūno trumpametražis yra tikra staigmena. Retas Lietuvos nepriklausomybės laikų filmas išlaiko tokį aukštą stilių/estetiką. Darbšti mergina dirba senoviškoje gėlių parduotuvėje; ji aiškiai norėtų išeiti, bet charakteringa šeimininkė liepia supinti dar vieną vainiką. Gėlės bado pirštus. Bet šeimininkė perbraukia gėles pinigų kuokštais ir leidžia suprasti – išeiti dar ne laikas… Gestai, mimikos, sakiniai, kadrai – viskas sudėliota tiksliai, be nereikalingo „psichologizavimo“, erzinančios improvizacijos. Nutylėjimai byloja apie mirtį, laikinumą, ir jį trumpam sulaikančią meilę. Manieringas, gal šiek tiek banalus filmas vis dėlto sužavi būtent režisūra, o tai nepriklausomybės lietuvių kine, neoficialiais duomenimis, itin reta.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
28 14:35 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
„Atsitiktinumai“
Lietuviškuose repertuaruose po festivalio pasirodysiantis švedų filmas linksmais skečais/istorijomis kalba apie šiuolaikinę [Švedijos] visuomenę: jos konformizmą, seksą, kovą su nuoboduliu. Viską sieja atpalaiduojantis ir taiklus humoro jausmas, gyvenimiška vaidyba bei kamera – dažnai situacijas matome iš nugaros, lyg kamera stebėtų veikėjus atsitiktinai, netyčia įjungta webcam ar stebėjimo kamera. Visa tai netrukdo įsitraukti į veiksmą ir juoktis.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
29 18:35 “Skalvijos” kino centras
30 17:00 “Skalvijos” kino centras
31 16:00 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
Septinta diena
„Rene“
Europos kino akademijos 2008 metų geriausiu dokumentiniu filmu išrinktas kūrinys vertas dėmesio vien dėl to, kad Rene filmuojamas apie du dešimtmečius. Čekija atsiskiria nuo Slovakijos, keičiasi mados ir gyvenimo būdai, o atskalūniškasis Rene vis sėda ir vėl sėda į kalėjimą… Iš smulkmenų sužinome, kad keičiasi ir filmo režisierė Helena, sykį net tapdama Čekijos ministre; jai Rene vis rašo asmeniškus laiškus, kuriuos visi išgirstame. Filmas kelia daug klausimų apie dokumentinio filmo prigimtį, paskirtį ir etiką; bet kartais nustebina per daug paprastu moralizavimu filmo herojaus atžvilgiu. Vis dėlto pamažu pažinus filmo autorę, reikšmes gali pavykti susikurti prieš jos valią; tai filme įdomiausia.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
26 15:45 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
29 17:10 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
31 18:05 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
„Mano brolis Nikhilas“
Prieš šį filmą maniau parašysiąs, jog nesvarbu, kokia jo meninė kokybė, bet kūrinio gėjų tema rodymas festivalyje Lietuvos kontekste (kur toleranciją homoseksualiems žmonėms skatinanti pasaka yra laikoma pavojinga valstybei) vis tiek yra sveikintinas. Ir iš tiesų, šio indiško filmo meninė vertė, kaip bevertinsi, nėra labai ypatinga: manipuliatyvi, „argumentuota“ melodrama apie vaikiną, pasigavusį ŽIV, kurį visuomenė vertina kaip Didelę Gėdą, meno pasaulio nesukrečia. Bet gal kalbant tokiomis temomis, kitokia pradžia (nes Indijoje panašių filmų reta) neįmanoma? Juk ir „Filadelfija“ su Tom Hanks, žiūrint šiandieną, atrodo gerokai melodramatiškas. Vis tik, per „Filadelfiją“ verkiau dėl ilgos ir keistos scenos su Hanks, besiklausančiu operos. „Mano brolis Nikhilas“ tokių meniškų pauzių neturi. Argumentas po argumento, filmas įtikinėja žiūrovus, kad homoseksualumas – tai visai ne seksas (filme nėra nei vieno gėjiško bučinio), ir skurdžiai tekvestionuoja heteronormatyvios visuomenės normas. Tėvas, tokios visuomenės simbolis ir galva, gailėsis, kad nepriėmė į šeimą savo sūnaus vaikino, tačiau už tai neatsiprašys. Vis tik pažįstamas gėjus patvirtino apsiverkęs; manau, tai geras ženklas.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
26 15:30 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
27 15:45 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
30 15:30 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
31 18:40 “Skalvijos” kino centras
„Vienoje kilpoje“
Apie britų ir amerikiečių politikus, kurių kabinetuose įsisuka kalbos apie karą. Juokingas, atpažįstamas, gyvenimiškas ir įtikinamas filmas su daugybe [pop] kultūros nuorodų (daugiau nei „Simpsonuose“). „Tegyvuoja meilė!“ apie politiką.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
30 20:15 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
Šešta diena
„Tuščias lizdas“
Cecilia Roth primena Almodóvarą („Aistrų labirintai“, „Viskas apie mano mamą“). Šiaip jau, šis argentinietiškas filmas fokusuojasi ties jos vaidinamos herojės vyru, rašytoju. Jo mintys, jausmai ir vizijos skleidžiasi padedant džiazo muzikai. Nieko blogo šiame filme nėra; o gaila, nes žiūrovas dažnai nori būti sukrėstas.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
27 17:45 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
30 19:20 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
„Svajonių dyleris“
Fantastinis filmas spalvingai pasakoja apie vaikiną, gyvenantį Meksikoje, kur viskas realu ir neprijungta. Jis svajoja apie ateitį JAV, kur galės įsitaisyti sau į kūną lizdus, o tada jau jungsis kiek norės. Deja, dėl nuolatinio hakinimo dar Meksikoje nužudomas jo tėvas, palaikius jį blogiečiu šnipu. Filmas daug kam atrodys juokingas ir labai prastas. Tiesa, jog kaip tokiam žanrui, filmui trūksta motyvacijos, per daug komentarų, per mažai veiksmo, daug kas nuspėjama ir „pritempta“; kita vertus, neišgelbėjamas pasaulis ir neįgyvendinamas kerštas. Bet originaliame debiutuojančio režisieriaus Alex Rivera scenarijuje yra įdomių ir įtikinamų dalykų, po kurių norisi atsijungti nuo facebook.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
28 14:40 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
„Soi Cowboy“
„Soi Cowboy“ prasideda nespalvotai; storo amerikiečio ir smulkios azijietės draugyste. Lėtais kadrais pamažu sužinome jų santykius ir kasdienybę [Tailande]. Filmo pabaigoje viskas persiriš su azijietės gimtine, ir susipins visai padorus naratyvas. Be kita ko, politiškai korektiškas: pasmerkiantis amerikietišką kapitalizmą ir tailandietišką mafiją. Išoriškai, kol kas tai radikaliausias festivalyje matytas filmas (seansą paliko bent penkiolika žiūrovų, stebėjausi, kad ne daugiau). Bet ar laužydamas linijines pasakojimo struktūras, filmas tikrai pasiūlo ką nors geresnio?..
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
26 21:50 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
29 21:10 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
31 21:00 “Skalvijos” kino centras
01 18:40 “Skalvijos” kino centras
02 18:30 “Skalvijos” kino centras
Penkta diena
„Tomas“
Seniausios suomių aktorių kartos duetas puikiai vaidina senstančius, vienišus, išdidžius, mirštančius senukus. Bet šiame trumpame filme mažai kas įvyksta, pasikeičia, sujaudina; vaidinti, kad ir labai subtiliai, nelabai yra ką. Pripratus prie Kaurismäki, „Tomas“ rodosi kaip vietinės reikšmės filmas.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
23 15:30 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
„Tahoe ežeras“
Vaikinas vairuoja automobilį ir rėžiasi į stulpą. Dabar teks ieškoti mechaniko. Vienas jų panašus į Umberto D., o jo šuo vardu Sica. Taip meksikiečių režisierius Fernando Eimbcke primena italų neorealistą Vittorio De Sica. „Tahoe ežere“, kaip ir neorealizmo filmuose, vaidina neprofesionalūs aktoriai, nagrinėjamos mažų žmonių problemos. Visgi šiame filme taip pat daug formalių, ekspresyvių sprendimų; istorija skleidžiasi pamažu, netikėtai, mįslingai. Filmas prabėga greitai, gražiai ir šiek tiek sinefiliškai.
–Romas Zabarauskas
Dar seansų:
23 19:30 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
27 16:20 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
31 19:50 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
„Laimingiausia pasaulyje mergina“ KONKURSINĖ PROGRAMA „Nauja Europa – nauji vardai“
Rumunų kinas dabar (?) domina visus, su savo Naująja Banga ir įvairiomis sėkmėmis. Tad ir reikalavimai jam – dideli. „Laimingiausia pasaulyje mergina“ iš pradžių visai įdomiai pasakoja apie merginą, kuri turi plačiai šypsotis prieš kamerą, atsiimdama laimėtą automobilį. Bet paskutinį filmo trečdalį nebesužinome/neišgyvename nieko naujo, todėl darosi nuobodu. Vaidyba lyg ir nepriekaištinga, dialogai – įtikinami ir gyvenimiški, kaip ir visa istorija. Bet akivaizdus dramos (ar kokio kito „prasmės“/grožio kūrimo mechanizmo) trūkumas.
–Romas Zabarauskas
Dar seansų:
23 21:10 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
25 21:20 “Skalvijos” kino centras
26 17:35 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
27 19:00 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
29 15:10 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
„Kaip devintam dangui“
Režisierius Andreas Dresen pastatė filmą tokia tema, kad salėje visi tai sėdėdavo nuščiuvę, tai susinepatoginę juokdavosi. Sako, kad Sovietų Sąjungoje seksas neegzistavo, o aistra sovietikai dalindavosi tik romansuose. Bet seksualumas ir aistra net ir liberaliose vakarietiškose visuomenėse neegzistuoja kai peržengi šešiasdešimt. Tad išeinant į šį filmą man vienas draugas sakė: „ilgai jo nepamirši“.
Ir iš tiesų, stiprūs aktoriai ir natūralūs jų personažai vis bandantys išlipti iš vidinių ir išorinių stereotipų apie senstančio žmogaus galimybes ir vertę. Filmas į šitą istoriją įtraukia ir nepaleidžia.
Išsilaisvinimui žiūrėkite:
28 19:15 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
31 21:40 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
„Atsitiktinumai“
Kad ir kaip skandalingai skambėtų aprašymas ir žiūrėtųsi filmo nuotraukos, viskas yra ne taip kaip atrodo. Keli buitiniai scenarijai, kurie galėjo nutikti kaimynystėje, o jų nuotraukos galėjo būti publikuotos one.lt. Dvi peroksidu nubalintos paauglės žaidžia savo seksualumu palengvindamos kelia alkoholiu, vyrų draugija išvažiuoja į sodybą atsipalaiduoti, mokytoja bando įsikišti įsisenėjusion švietimo sistemon, moteris meluoja vien tam, kad liktų teisi ir t.t.
Ruben Östlund „Atsitiktinumai“ vienas tų filmų, kuriuos labiau mėgsta kritikai, bet ne žiūrovai. Apie tai kas plačiai nepriimtina ir neigiama kalbomis, bet nuolat vyksta aplinkui.
– Viktorija
Žiūrėkite:
26 19:50 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
29 18:35 “Skalvijos” kino centras
30 17:00 “Skalvijos” kino centras
31 16:00 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
Ketvirta diena
„Sunku būti geram“ KONKURSINĖ PROGRAMA „Nauja Europa – nauji vardai“
Režisieriaus Srdjan Vuletic filmas, pretendavęs į Europos kino akademijos apdovanojimą. Tai istorija apie Sarajevo taksisto vidines gėrio ir blogio kovas siekiant „susitvarkyti gyvenimą“. Filmas dogmatiškas, moralizuojantis ir nuspėjamas.
Istoriniai nukrypimai, bosnių identitetas ir buitinės Sarajevo realijos, žinoma, džiugina. Bet šitame „Kino pavasaryje“ ir jo kino salėse nuveikti yra daugiau ką.
– Viktorija
Dar seansų:
28 18:00 “Skalvijos” kino centras
30 18:45 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
31 17:10 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
01 19:10 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
Luiza-Mišelis
Arba, tiksliau, Luiza-Mišel buvo žymiausia XIX a. prancūzė anarchistė, darbo klasės judėjimo aktyvistė, užsiėmusi veikla su Paryžiaus Komuna. Tiesa ta, kad Luiza-Mišel savo laiku, kuomet moterys tylėdavo sau į skreitą, buvo beveik vyras ir tinkamomis progomis dėvėdavo kostiumą ir sugebėjo įstoti į kelias išskirtinai vyriškas politines organizacijas.
Įkvėpti jos prancūzai absurdo meistrai Benoīt Delépine, Gustave de Kervern pastatė filmą apie blogojo kapitalisto persekiojimą, kuriame išjuokė visą pasaulio kasdienybę, katra pasitaikė po ranka. Transgresyvaus meno idėjomis persunktas filmas, įtrauks į gyvenimo žaidimą, kuriame problemos net ir taškantis kraujui sprendžiamos visai neskaudžiai. Lengviau nei John Waters, juokingiau nei György Pálfi „Taxidermia“ ir jūs jau suprantat, link ko aš suku.
– Viktorija
Dar seansų:
24 19:50 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
27 20:10 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
Il Divo
Gražiausių vaizdų burtininko Paolo Sorrentino filmas apie Giulio Andreotti, kuris svarbiausiuose Italijos valdžios postuose užsibuvo nuo 1972 m. Italijoje patriarchalinę stiprios valdžios liniją dabar tęsia Silvio Berlusconi.
Tokie pat puikūs ir įžvalgūs monologai, kaip ir „Meilės pasekmėse“, atliekami pagrindinio vaidmens atlikėjo Toni Servillo balsu. Puikus soundtrackas, pritrenkiantys video kameros kampai – visa tai dviejų valandų ilgio muzikinis klipas apie politiką. Jis jau dabar kultinis.
Pavargę veidai išleidžiami iš kino salės, kartais informacijos pertekliumi būna nusivylę. Bet norint suprasti visą šio filmo kinematografijos grožį ir prasmę, reikia pasiruošti kad ir wikipedijoje.
Liko vienintelis seansas, bet viltis, kad turėsime jį kino teatruose yra gyva:
25 21:30 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
Trečia diena
„Somerstaunas“
Shane Meadows („Numirėlio batai“, „Tai – Anglija“) režisuoja paprastą istoriją apie dviejų vaikinų, ką tik atvykusių į Londoną, draugystę ir meilę tai pačiai žaviai padavėjai. Anglas, lenkas ir prancūzė; nespalvota paauglystė ir spalvota filmo pabaiga/branda. Trumpas, nuotaikingas filmas nespėja nusibosti, bet rimčiau į [Londono] socialines problemas taip ir neįsigilina. Ypač pritrūksta atomazgos; per daug neatsakytų klausimų, personažai išlieka stereotipiškais.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
25 17:40 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
„Žgutas“ KONKURSINĖ PROGRAMA „Nauja Europa – nauji vardai“
Bulgarų „Žgutą“ dėl filmo vietos bulgarų kino istorijoje tikriausiai galima būtų palyginti su Vėlyvio „Zero“ (bet tiek to, nepalyginsim). „Žgutas“ plačiai užsimojęs skaldo noir‘inę istoriją, vykstančią gūdžiu sovietmečiu: su vaikinu iš kalėjimo, mergina, dainuojančia kaip Gilda (iš tiesų tai ne visai: aktorės Tanya Ilieva vaidyba – kaip tik vienas silpnesnių filmo bruožų), tarantiniškais juokeliais ir daug flashback‘ų… Praėjus keliasdešimt filmo minučių drąsus užmojis ima slūgti, tenka siužetą dėlioti į dėželes, dėl ko filmas praranda ritmą ir įtampą, o kartais kaip tik suskuba ir suveda sąskaitas per daug paviršutiniškai. Nespalvotas, gražiai nufilmuotas „Žgutas“ turi parako, bet išsiraito gana vidutiniškai.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
23 16:00 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
26 17:30 “Skalvijos” kino centras
28 16:10 “Skalvijos” kino centras
29 21:05 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
31 17:20 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
01 19:20 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
04 22:00 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
06 20:00 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
„Pandoros skrynia“
Filmas pasakoja apie skaudžias Stambule gyvenančios išsibarsčiusios šeimos problemas, ryškėjančias po to, kai ateina laikas pasirūpinti senstančia/sergančia motina (taigi tikrai nežinau, kam reikėjo jį pavadinti „Pandoros skrynia“, bet gal geriau nei Tantalo Kančios, Olimpinė Ramybė ar Sfinksas Mina Mįslę, Sizifas Ridena Akmenį). Istorija pasakojama lėtai ir nesklandžiai, remiantis klišėmis (senolė pamiršta vardus, šlapinasi ant kilimo, susimąsčiusi dėsto gyvenimo moralus). Filmą sujungia graži muzikinė tema, bet šiaip norėtųsi dvi valandas suspausti bent į pusantros – gal taip atsirastų daugiau įtampos, netikėtumo ir kartu tvarkos.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
27 21:45 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
29 17:00 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
03 20:00 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
„Rugpjūčio šventė“
„Gomoros“ (kurią „Kino pavasaryje“ pažiūrėti būtina) scenaristas režisuoja trumpą ir nuotaikingą komediją apie 60-metį italą, kuris daug laiko praleidžia prižiūrėdamas mamą ir gal dėl to turi finansinių sunkumų – kad juos išspręstų, turės keletui dienų prižiūrėti dar ir savo pažįstamų mamas. Filmas juokina ir kelia nuotaiką, žavi gyvybinga neprofesionalių aktorių vaidyba, supažindina su itališkais charakteriais ir problemomis. Tad savo tikslą filmas lyg ir pasiekia. Bet tai nėra ypatingas komplimentas.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
22 21:00 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
22 22:40 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
„Užšalusi upė“
Visų išgirtas ir dviems „Oskarams“ nominuotas Courtney Hunt „Užšalusi upė“ – skandinaviškai rimtas, buities ir socialinių problemų kupinas filmas. Mohaukų genties linija suteikia filmui dar vieną dimensiją ir iš buitinės istorijos apie šeimos piniginius sunkumus JAV mes patenkame į vieną politinių labirintų, kuomet į valstybės teritoriją inkorporuojamas kultūrinis regionas su savo vyriausiais, įstatymais ir taisyklėmis.
Panašiai kaip samiai Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje, mohaukai Kanadoje ir JAV turi ribotą teritorinę nepriklausomybę, genties teritorijoje veikia jų įstatymai ir genties suformuota taryba. JAV ar Kanados institucijos čia praktiškai neturi galios, nes iškilusias teritorijoje problemas sprendžia genties taryba. Tokiu būdu įstatymų sistemose atsiranda properšos leidžiančios išvystyti tirštą filmą apie kontrabandą žmonėmis.
Eikite, jei mėgstate socialiai aktualius filmus, kuriuos Lietuvoje rodo tik per kino festivalius.
– Viktorija
Dar seansų:
24 19:10 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
29 19:20 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
„Genuja“
Romas „Genujoje“ buvo jau pirmą dieną ir iškart skundėsi. Aš negaliu.
Filmo režisierius Michael Winterbottom, tai tas pats vaikinas pastatęs legendinį „24 Hour Party People“ ir mažiau legendinius, bet gerai žinomus „9 Songs“ ir „A Mighty Heart“.
„Genujoje“ pagrindinį vaidmenų atlieka pats miestas. Jis šiltas ir atostogiškas pajūryje, vėsus, klaidus ir bauginantis mažose Genujos gatvelėse. Prakaitas ir tvankuma filme rodomomis dienomis ir naktinė vėsa tiesiog sunkiasi per ekraną, kiekviena gatvė, kiekvienas nepažįstamas siluetas čia turi savo vaidmenį. Tai miestas po truputį pradedantis priklausyti naujiems savo gyventojams, kurie čia dar neturi savo išmintų kelių.
Personažai ne nuobodūs, jie tiesiog kasdieniški – kaip ir visi mes.
Jei savo kūnu pažįsti ir jauti kuo skiriasi Vilniaus Rasų naratyvai, kvapai ir cementas nuo Trakų gatvės, jei kada dideliame mieste buvai nuklydęs nuo turistinio maršruto ir matei vaizdus, kurių niekas nededa į atvirukus, jei bijai tamsos, jei tau patiko R. Bahrani „Kioskas Niujorke“ – eik ir mėgaukis „Genuja“.
–Viktorija
Dar seansų:
22 17:05 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
Dalintis
Antra diena
„Maradona pagal Kusturicą“
Maradona keliaudamas dėvi du laikrodžius: vieną rodantį argentinietišką laiką, o kitą – šalies, kurioje lankosi. Nors mums šios realijos tolimos, kažkur užjūryje fanai yra įkūrė pseudoreliginę organizaciją „Maradonos Bažnyčią“, kuri vienija 100 tūkst. žmonių ir skaičiuoja 48-us savo amžiaus metus. Galiausiai, 2005 m. kovo mėnesį balkaniškos kultūros Europoje vedlys Emir Kusturica, užsimojo pastatyti kiečiausią dokumentinį filmą apie legendinį pensininką – Diego Maradona.
Dokumentika apie Diego Maradona, tiesa, gavosi labai autobiografiška. Per Maradoną, futbolą ir XX a. Pietų Amerikos istoriją Kusturica iš dalies atskleidžia ir savo bei savo šalies ideologinį konfliktą su JAV hegemonija. Čia mes klausysimės Sex Pistols „God save the queen“ ir į futbolo laimėjimus žiūrėsime kaip į politinį veiksmą. Mums rodys tikrą Fidelį, Fidelio atvaizdą ištatuiruotą ant kojos (jam kompaniją palaikys Che ant peties), mums sakys kieno rankose galia ir kieno kojos ir spyriai gali chuliganiškai ją griauti.
Filmas šiltas, bet tendencingas, verta žiūrėti, jei jus domina istorija, pop-kultūros ikonos ir amžinieji politiniai konfliktai.
– V
Dar seansų:
22 d. 12:50 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3,
24 d., 17:00 „Skalvija“
27 d. 16:00 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
30 d. 17:30 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
02 d. 15:30 “Forum Cinemas Vingis” Salė 10/11
05 d. 22:00 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
08 d. 20:00 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
„Dvikojis arklys“
Irano režisierė Samira Makhmalbaf režisuoja savo tėvo Mohsen Makhmalbaf scenarijų apie vaikiną, kuris pamažu tampa arkliu, tarnaujančiu sadistiškam neįgaliam vaikui. Įspūdingiausia filme – neprofesionalių aktorių vaidyba: įtikinama, nors kiek pabrėžtina, perdėta, net skulptūriška; neleidžianti „įsijausti“ emociškai, bet verčianti susimąstyti. Filmas ne tik atskleidžia konkrečios bendruomenės skurdą/problemas, bet ir sakmiškai paaiškina bet kokios visuomenės logiką.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
25 18:50 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
28 18:45 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
„1,2,3…“
Rudolfo Levulio video meno darbas apie Dainų šventės užkulisius kino teatro ekrane žiūrisi… puikiai. Visų pirma dėl to, kad filme gausu humoro, atpažįstamo visiems žiūrovams. Šiaip jau „1,2,3…“ daug ironijos patriotiškumo atžvilgiu. Dainų šventė tampa prievartos metafora: šiaip jau atsipalaidavę, paaugliški kūnai disciplinuojami per mikrofoną rėkiančių šokių vadovų; vėliau individualūs kūnai išnyksta didinguose piešiniuose, galų gale išsiraitančiuose į užrašą: LIETUVA. Tačiau kritika – autoironiška (ir gal net per švelni), todėl bet kokiu požiūriu reikalinga, o ne destruktyvi.
Go, Levuli, go! Mes norim tavo pilno metražo vaidybinio.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
21 15:20 “Skalvijos” kino centras
24 16:00 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
28 17:50 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
„Birma VJ. Reportažai iš uždaros šalies“
Pirmos festivalio ašaros. Danų žurnalistas, dokumentinių filmų autorius Anders Ostergaard sumontavo/sukūrė jaudinančią ir tikrą istoriją apie Birmos šiuolaikinius knygnešius – video reporterius, kurie, rizikuodami savo gyvybe, filmuoja diktatoriško šalies rėžimo kasdienybę, būdami vieninteliu žinių šaltiniu pasauliui. Centrinis filmo įvykis – budistų vienuolių pasipriešinimas valdžiai, išprovokavęs daugiau nei 100,000 tūkstančių žmonių protestą… Filmas – ne tik politinis. Veikėjai ir siužeto vystymasis – stebėtinai mitologiškas, lyg tvarkingai sudėtoje pasakoje. Menkas skirtumas – nėra gražios pabaigos.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
23 16:30 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
26 16:45 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
28 14:30 “Skalvijos” kino centras
29 17:20 “Forum Cinemas Vingis” Salė 3
06 18:00 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
09 20:00 Kauno “Forum Cinemas” Salė 3
Pirma diena
„Rumba“
„Man blogas skonis – pramogos esmė. Jei kas nors apsivemia, žiūrėdamas mano filmą, tai lyg griausmingos ovacijos. Bet reikėtų nepamiršti, kad yra toks dalykas kaip geras blogas skonis ir blogas blogas skonis“, kažkada tarė blogio skonio viešpats John Waters.
Rašanti/režisuojanti/vaidinanti trijulė – Dominique Abel, Fiona Gordon, Bruno Romy – man yra blogas blogas skonis. Nes visi juokeliai nuspėjami, tačiau nuspėjamumas netampa filmo stiliumi; nes filmas apskritai neturi stiliaus/koncepcijos; nes filmas nešokiruoja, nekvestionuoja jokių visuomenės normų. Bet jeigu jums patinka Wes Andersono nevykėliai, „Adomo obuolių“/“Kovos klubo“ ekscesai; jeigu jums sąžiningai juokingas Jacques Tati, arba „Kino pavasaryje“ jau rodytas trijulės „Ledkalnis“, vertėtų pamatyti ir „Rumba“.
Dominique ir Fiona, anksčiau kūrę teatre, mini, jog juos visada įkvėpė Keaton, Chaplin, Tati. Bėda, kad „Rumbos“ juokeliai atrodo kaip nevykusi kai kurių šių režisierių konvencijų parodija, ar paviršutiniška kopija (ką jau čia Tati – manau, visi prisiminė identišką „Pono Byno“ persirenginėjimo sceną važiuojančiame automobilyje…). Džiaugiuosi, kad pirmas dvidešimt minučių nesijuokė ir kiti atidarymo filmo žiūrovai.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
22 d. 19:40 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
24 d. 21:20 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
„Genuja“
Miršta mamytė; tėvelis ir dvi dukrytės lieka vienos. Viena jų – maža ir klaikiai rėkia. Visi jie – amerikiečiai ir nuo nevilties bėga į Genują. Deja, personažai yra šalti ir neįdomūs kapitalistai, su kuriais niekaip negali susitapatinti (net jei taip pat esi šaltas ir neįdomus kapitalistas).
Veikėjų nykumas – turbūt vienintelis autentiškas filmo bruožas, kuriuo Michael Winterbottom „oponuoja“ Holivudui. Ak, tiesa, kamera dreba. O šiaip, nuo tradicinės dramaturgijos niekur nepabėgama; kur prisimenamos „graudenimo“ taisyklės, ten, tiesą sakant, ir žiūrėti įdomiau. Vienintelis simpatiškas personažas – atvira, sąžininga, intelektuali, ateistiška ir kalbėjimo apie seksą nebijanti akademikė Barbara (akt. Catherine Keener). Noriu filmo apie ją.
– Romas Zabarauskas
Dar seansų:
21 d. 16:45 “Forum Cinemas Vingis” Didžioji salė
22 d. 17:05 “Forum Cinemas Vingis” Salė 4
Nuorodos:
Komentarai