Kažkas Black Dice vadina noise rock grupe, tačiau naujajame REPO mažiau triukšmo, mažai ir gitarų – bent jau įprasto gitaros stygų skambesio. Dabar Black Dice – tai osciliacinė harmonija, eksperimentinė muzika, sukurta analogine, skaitmenine garso generavimo ir apdorojimo įranga. Nors garsas generuojamas balso stygomis, praėjęs pro kelių, o gal net keliolikos efektų grandinę jis labiau primena robotų, androidų ir kiborgų skleidžiamus triukšmus, o ne žmogaus vokalą. Panašiai išgaunamas ir kitų gyvų instrumentų – mušamųjų ir gitaros – skambesys. Prie to pridėkime semplerius, efektų pėdalus ir galbūt jūsų galvoje jau groja Black Dice.
Lyginant su praėjusiu Load Blown, REPO skamba ritmiškiau, be to, jame žymiai daugiau Eric Copeland „dainavimo“. Bet iš esmės garsas panašus kaip ir seniau – niekaip negalėtume jo pavadinti novatorišku šiai grupei. REPO netgi labiau primena 2005-ųjų Black Dice įrašą Broken Ear Record.
Naująjį albumą pradeda „Nite Cream“. Išgirstame unikalius Black Dice džž, tšš, bžš, viuj, ir dar daugiau raidėmis nereiškiamų garsų. Visa tai ant monotoniško ritmo pagrindo. Šamaniški šūkčiojimai baigiasi, prasideda „Glazin“. Ar kas nors pamena filmo „Repo Man“ pabaigą, kai švytintis automobilis skrenda virš miesto, bei “Repo man” (konfiskatorius) sako: „wow, this is intense“? Tą patį galima pasakyti ir apie „Glazin“. Tropikų ritmas ir šįkart jau suprantamesnis ir melodingesnis dainavimas stimuliuoja raumenis ir verčia pakrutinti galvą ar bent jau palinguoti sėdint prie kompiuterio.
Black Daze – Glazin
Taip pat verta paminėti dainą „Lazy TV“, kuri užburia savo hipnotizuojančiu ritmu. Kitos dainos labiau eksperimentinės, užpildančios albumą kaip visumą. Kai kurios jų netgi įrašytos namų sąlygomis.
REPO yra antrasis Black Dice albumas išleistas „Paw tracks“ (pastarieji dirba ir su Animal Collective, Panda Bear, Ariel Pink).
ORE vertina: 7 iš 10
Komentarai