“The Big Space.” Toks trumpas apibūdinimas labiausiai tiktų šiam leidniui. Mielieji! Turime bene pirmąjį kosmonautų ekipažą Lietuvoje…
Prodiuserių dueto Vidžio ir Mario Basanovo varikliukas – gylis ir neišmatuojamos erdvės. Tai itin gerai atspindi singlas “Who’s Shot The Silence?!”, kurio visas keturias versijas (iš esmės ir penktąją) vienija bendra hipnotizuojanti garso srovė.
Iš vienos pusės tai stebina, nes su tokiais intelektualiais žaisliukais įtiksi ne kiekvienam. Iš kitos pusės – džiugina, nes tai tik patvirtina faktą, jog atsidavimas savo idėjoms atneša galingus rezultatus: nagus prie šio reikalo prikišę asmenys akivaizdžiai suprato ko reikia ir neabejotinai išpildė visus lūkesčius su kaupu.
Pirmoji kompozicija pristato ne tik kitokią “Who’s Shot The Silence?!” versiją, bet ir nebūdingais bpmais pražydusį Few Nolder. Pastarasis po nauju New Found Land> vardu paleidžia klausytoją į 11 min. kelionę. Pastarojoje viskas paremta ritmu, pradžioje tarsi ieškančio savo žingsnio, o po to beveik netikėtai persivertusio į monotoniškai besikartojantį ir su savimi besivelkantį techno tuksenimą, apgaubtą grubiais elektroniniais ir aidu persunktais semplais. Taip, tai lietuviškasis Ricardo Villalobos, kuris nejaučia sąžinės graužaties dėl kūrinio trukmės.
Downtown Party Network dueto versija labai atsiduoda jų pačių plokštelės Days Like These ritmika bei klavišų skambesiu. Tai pralinksmina ir traukia į diskotekos aikštelę. Tačiau tie patys reverberuoti piano garsai bei dangų rėžiantys sintezatoriai išlaiko pačio leidinio unikalų stilių bei užpina tikrą eterinį gaivalą, vietomis išsilydantį iki ambiento.
Erdviniai garsai, be jokios abejonės, yra ta originaliosios versijos dalis, kuri daro ją tokia gilia. Tuo tarpu Jazzu įdainuota dalis daro šį kūrinį vokaliniu. Tik kažkodėl nei vienas iš remiksuotojų taip ir neišdrįso panaudoti ištiso vokalinės dalies.
Jazzu balsas pašalintas ir iš pačių Vidžio bei M. Basanovo sukurtos “Redo” versijos, kurioje tarp vokiškai house scenai (konkrečiai kalbu apie Vidžio muzikines simpatijas Dixonui ir Berlynui) būdingo skambesio galima užčiuopti tik dainininkės dūsavimus. Šį kartą aukštasis pilotažas jaučiasi šios versijos ritme, savo monotoniškumu ir duslumu vietomis pasiekiančiu nejuokingą hypno epogėjų.
Originalioji versija išties puiki, pakankamai adaptuota tiek snobiškai nusiteikusiems melomanams, tiek radijo publikai. Daug reverberuotų garsų besitęsiančių iki begalybės ir retas ritmas išlaiko atmosferinį balansą, tačiau bendrai viskas skamba su keista liguista gaidele. Labiausiai šiai kompozicijai tiktų dark gothic disco raktažodis.
Neįmanoma nepastebėti šioje dainoje ultra profesionalumo triptiko. Greičiausiai dėl paprasčiausios klaidos trūkumo šis leidinys atrodo labai išdirbtas, švarus ir sintetinis, pakeliui iki savęs pametęs dalį organinės pusės. Uodžiasi M. Basanovo universalumas bet kokių projektų atžvilgiu.
Kompaktinę plokštelę užbaigia pats paslaptingiausias kūrinys – “Silence Please”. Prieš šios versijos originalumą nusvyra pirštai ir liežuvis. Tiesiog akivaizdus pasiūlymas patylėti.
P.S. Ant viršelio būtinai turėtų atsirasti užrašas “Įtemptas klausymas per ausines gali padaryti trumpalaikį poveikį jūsų psichikai”.
ORE vertina: 9 iš 10.
http://www.youtube.com/watch?v=aiG0Xnf-KBA
Štai ką gali rasti kompaktinėje plokštelėje:
1. New Found Land version by Few Nolder
2. Downtown Party Network Remix
3. Mario Basanov & Vidis Redo
4. Who’s Shot The Silence (Original)
5. Vidis – Silence Please
6. Who’s Shot The Silence?! video
Ją įsigyti galite čia.
www.myspace.com/vidis
Komentarai