Muzikoje ir gyvenimo filosofijoje ribų nebraižantis Golden Parazyth jau tuoj išleis antrąjį albumą All the Truth About Blue Monkeys. Laukdami naujos goldenparazythizmo epidemijos turime progą pakalbinti vieną populiariausių pastarojo meto Lietuvos elektroninės scenos atstovų. Apie albumą, apie muziką ir apie gyvenimą.
Apie naująjį albumą
Koks buvo Tavo kelias iki dabartinio muzikinio taško, antrojo albumo gimimo išvakarių?
Jis dar labai trumpas. Trys metai kaip atlikėjui scenoje, mano manymu, yra nedaug. Aš tiesiog pastebiu, kad įgaunu daugiau pasitikėjimo savimi ir vis aiškiau įžvelgiu idėjas, kurias verta realizuoti.
Esi minėjęs, kad niekada neatsisakai bendradarbiauti su kitai atlikėjais. Pirmame albume mėgstamiausia tapusią dainą „Lapė“ sukūrei kartu su saksofonistu Viktoru. Kas šį kartą Tave lydės albume All the Truth About Blue Monkeys?
Įrašinėjimo darbuose man talkino keli muzikantai, kurie tai pat mane lydės ir albumo pristatymų metu. Tai gitaristas, trimitininkas, perkusininkas. Bendradarbiauti reikia nuolat – taip leidi sau tobulėti, ieškoti naujų sprendimų, naujų idėjų muzikoje.
Ar pirmosios viešai girdimos dainos pavadinimas „Hello my friend“, turi kokią nors paslėptą prasmę?
Pavadinimas atspindi kūrinį, kuris savo ruožtu turi ilgesio gaidelę. Tai jau praeitų, tikriausiai nebent sapnuose galėsiančių sugrįžti, laikų ilgesys. Kartais būna, kad ir stipriausi santykiai subyra kaip kortų namelis ir tada jau niekas to nebeatstatys.
Prisiminus „Lapę“… ar naujame albume bus dainų lietuvių kalba?
Ne, šis albumas grynai angloparazytho kalba. Bet galbūt ateinančiuose projektuose bus lietuviškos lyrikos.
Ar naujo albumo kūrimo laikotarpiu laisvalaikiu paklausydavai savo senųjų įrašų? Jei taip, kokias emocijas jie sukeldavo?
Senųjų kompozicijų nesureikšminu. Reikia judėti į priekį, kol jauti, kad turi idėjų. Kai pasensiu, ateis laikas remiksams ir duetams su pop žvaigždėmis.
Liksi ištikimas „Partyzanams“? Kokia įrašų kompanija leis tavo naująjį albumą?
Naujas albumas pasirodys po leidybinės kompanijos „Monako“ vėliava. Man tai naujas iššūkis. Na, o ponams „Partyzanams“ turiu paruošęs naujos medžiagos ir planuoju leisti keturių kurinių EP. Taigi lieku ištikimas su išlygomis (šypsosi).
Apie muziką
Golden Parazyth – keistas sceninis vardas. Kokia jo istorija?
Istorija paprasta: viename iš pirmųjų renginių kuriuose man teko dalyvauti savo kuklios karjeros pradžioje, organizatorių paklaustas, kaip mane įvardinti skrajutėje, pasąmonė išmetė kažkur girdėtą (greičiausiai iš kažkurio draugo lūpų) pusiau rimtai prasprūdusį pavadinimą Golden Parazyth. Daug nedvejojau ir čiupau šį gražuolį už ragų!
Savo muzikos nesistengi įsprausti į jokias kategorijas, bet gal esi bandęs sugalvoti kokį nors muzikinio stiliaus „naujadarą“ jai apibūdinti?
Man labai patiko vienas komentarų, kuris skambėjo taip: „Elektroninis naivizmas“. Taikliai.
Klausant Tavo muzikos, atrodo, kad ji susideda iš atskirų istorijų. Ar taip ir yra? Kokią reikšmę jos turi Tau pačiam?
Jeigu klausant mano muzikos atrodo, kad ji susideda iš atskirų istorijų, tai mano tikslas pasiektas. Kiekvienam individualiai, bet vienas pažįstamas yra pasakęs, kad kiekvienas kūrinys – tai istorija, ir jeigu ji pasakyta išraiškingai su potekste, tada viskas gerai, nes nuobodžios istorijos niekam nepatinka.
Ką galėtum papasakoti apie muzikos kūrėjo ir atlikėjo karjerą, jau turėdamas šiokią tokią patirtį ir pripažinimą? Kokią situaciją dabar matai Lietuvos muzikos arenoje?
Nesijaučiu galintis analizuoti, bent jau viešai. Vis tik, manau, atsiranda daugiau jaunų žmonių, kurie vis aiškiau mato esamą padėtį ir daro kokybišką muzika. Situacija Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai keičiasi. Mano manymu, į gerąją pusę.
Golden Parazyth pasirodymus stebintys gerbėjai mato iš tavęs trykštančią energiją ir mėgavimąsi tuo, ką darai. Kokio atgalinio ryšio tikiesi iš savo klausytojų?
Nežinau, tiesiog gera stebėti žmones, kurie mėgaujasi muzika. Man daugiau nieko nereikia. Juk tai didžiausias malonumas, kai matai, kad žmonėms patinka tai, ką darai!
Kokį klausytoją norėtum turėti, ar suformuoti pats?
Tokį, su kuriuo randu ryšį, kuris klausydamas atranda jausmų padarančių jam gerą įtaką ir kuris iš koncerto išeina laimingesnis.
Ko labiausiai nemėgsti muzikinėje srityje?
Šlamšto. Galiu paaiškinti kas tai yra: kūryba be idėjos, nukopijuoti motyvai, apsimestinės emocijos scenoje. Mane tai gąsdina. Juk išmintis byloja: „jei neturi ką pasakyti, geriau patylėk“.
Apie gyvenimą
Kokių dar pomėgių turi be goldenparazythizmo?
Golden Parazyth neišvengiamai tampa vis didesne mano gyvenimo dalimi. Pats dėl to kaltas (šypsosi). Tačiau, be jokios abejonės. gyvenime pasilieku vietos mokslams Kauno Technologijos universitete , maisto gaminimui, pasisėdėjimams su draugais, panelių kirkinimams, įdomių pašnekovų kalbinimui ir taip toliau.
Apie tave žmonės žino nedaug. Nesivaikai pigios reklamos, ar tiesiog nesieki komercinių tikslų?
Komercija galima vykdyti ir nešaukiant, koks tu gražus ir talentingas. Reklama yra gera ta, kuri nepasako, kad yra reklama.
Kaip galėtum apibūdinti žodį „draugystė“?
Pasitikėjimas, tylėjimas kartu, pasitenkinimas vien tuo, kad draugas šalia.
Anksčiau esi minėjęs, kad „kūrybos žmonėms svarbu netapti arogantiškomis kiaulėmis“? Ar požiūris nepasikeitė?
Nei kiek nepasikeitė.
Esi kūrėjas/menininkas, kuriam reikalinga mūza? Gal gali truputį pafilosofuoti, ką pats manai apie tokį reiškinį, kaip mūzos ar panašius mistinius veikėjus?
Mūza yra mistinis reiškinys, kuris kartais įsikūnija į merginos žvilgsnį, kartais ją randi danguje kabant tarp žvaigždžių, kartai ji praslenka lyg šešėlis, kuris palieka nepaaiškinamą jausmą. Ir niekad nežinosi kada ji vėl aplankys. Tačiau tai ir yra jos grožis.
Ar pats tiki svajonių išsipildymu?
Be abejo tikiu! Juk kai netiki viskas eina velniop, viskas praranda bet kokia prasmę. Bet kad svajonės virstu tikrove reikia 7% noro ir 93% darbo, kitaip jos ir lieka tik svajonėmis.
„Lapė“ primena pasaką. Ar pats mėgsti pasakas ar bent panašias istorijas, o gal esi šiuolaikiškas realistas?
Be pasakų nebūtu vaikystės, be vaikystės nebūtų žmogaus. Kaip yra pasakyta: „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“. Juk be pelkių senio, laumių, kalbančių žvėrių būtu taip nyku!
Po All the Truth About Blue Monkeys išeisi atostogų ir lauksi atsiliepimų apie naująjį albumą? O gal turi kitų planų?
Dirbsiu, dirbsiu, dirbsiu. Jau turiu numatęs kelis naujus projektus, kuriuos imsiu gvildenti netolimoje ateityje.
Komentarai