Nors Ore grotuvas audiovizualinės poezijos projekto AVaspo kūrinius pristatė jau senokai, tik dabar supažindiname su debiutiniu projekto albumu Nėra okeano, išleisto pačių menininkų pajėgomis. Nestandartinėje kartoninėje dėžutėje randu ne tik įprastą audio albumą ir tekstus, tačiau ir dar vieną diską, kuriame įrašytos AVaspo kūrinių video interpretacijos, sukurtos Aurelijos Maknytės, Virginijaus Malčiaus, Virginijos Apšegaitės ir kt. Muzikinių eilėraščių versijų ir jų ekranizacijų albumą išleido knygų leidykla „Kitos knygos“.
AudioVisual Asp of Poetry – AVaspo yra tekstų autorės ir atlikėjos Gabrielės Labanauskaitės bei eksperimentinio garso kūrėjų Aivaro Ruzgo, Antano Dombrovskio ir Vlado Dieninio bandradarbiavimo produktas. Gabrielė – viena ryškiausių jaunų menininkių ir literačių, kurianti sintetinį, apjungiantį poeziją bei audiovizualines išraiškos priemones, meną bei organizuojanti jo renginius, pvz., audiovizualinės poezijos festivalį „Tarp“. Tuo tarpu Aivaras Ruzgas jau ilgą laiką bendradarbiavo su Gabriele ir net kartu išleido albumą Apelsinai aikštėj apgriuvusioj. Antanas Dombrovskis – nuolatinis garso meno renginių dalyvis, o Vladas Dieninis – buvęs fusedMarc būgnininkas. Bendras albumo rezultatas gana intriguojantis: electronic, experimental – acoustic, triphop, psycountry muzika, persipynusi su saviironiškais socialiniais eilėraščiais ir kartais monotoniško, kartais – netikėtai dainingo Gabrielės balso.
Be pagrindinių projekto dalyvių prie albumo prisidėjo daug garso ir žodžio skulptorių: a.f.w.i., Domas iš M.I.R. project, Nerijus iš Inculto, Leon Somov, Benas Januševičius ir kt. AVaspo dėkoja „visiems, padėjusiems tikrovę paversti sapnais“.
Nėra okeano tikrai ne pramoginis albumas – jo beveik neįmanoma klausytis valgant virtuvėje ar skaitant knygą. Nes jis reikalauja viso dėmesio. Be abejonių, šio albumo garso takelis – vienas įdomiausių pastaruoju metų sukurtų „kultūros sostinėje“. Daugiausia – triphopo garsai, atsklidę iš Massive Attack ir Portishead pasaulių (kūrinys „Mašinos – šaltos mano gėlės“ skamba tarsi negirdėto Portishead kūrinio koveris), kartais – akademiškai šaltos Laurie Anderson ir Brian Eno avangardo pulsacijos, kartais – „Warp“ šeimos verti skaitmeniniai garso varvekliai.
Gabrielės eilės trikdo jau vien todėl, kad jos lietuviškos. Pasijunti tarsi nuogas, negalėdamas prisidengti dažniausiai kietai skambančiais angliškais tekstais. Nors pastarieji daugeliu atvejų būna tiesiog banalybių rinkinys. Nėra okeano ir be tekstų, galėtų būti išleistas kaip įdomus eksperimentinės avangardo muzikos albumas, tačiau lietuviška lyrika šiame projekte skamba organiškai bei pripildo muziką įvairiais siužetais. Šiuo atveju galima būtų pasinaudoti dub muzikos tradicija ir išleisti kūrinių versijas be vokalo.
Klausantis AVaspo kilo mintis, kad jų kūrybą galima būtų pavadinti „pasakomis suaugusiems“. Tai neskamba taip išdidžiai, kaip „eksperimentinis audiovizualinės poezijos projektas“, tačiau pasaka – priemonė pabėgti nuo realybės į pasaulį, kur viskas įmanoma. Kanalas, leidžiantis bent trumpam prisijungti prie pasaulinio „stogų“ fondo. Viena AVaspo iniciatorių Gabrielė sako, kad albumas skirtas žmonėms, „kurie turi ausis. O jei rimtai – šiuolaikiškai mąstančiam, gana intelektualiam žmogui.“
ORE vertina: 8/10
Komentarai