Prieš keletą metų susipažinome su kaimyninėje Latvijoje gyvenančiu ir kuriančiu eksperimentinės muzikos atlikėjo Oyaarss. Kol prisibrovėme iki Estijos praėjo nemažai laiko, tačiau tai, ką sutikome pranoko lūkesčius. Drum’n’bass, garage ir kitas reivo bangas prakošęs atlikėjas, L-OW (tikras vardas ir pavardė – Margus Löve), dabar bando suvaldyti dubstep vejų maišomas sroves. Panašu, jog tai jis daro teisingai: jau pasirodė keletas atlikėjo vinilinių plokštelių ir dar ne viena laukia savo eilės į šį pasaulį.
Brolis estas kaip tik šį savaitgalį atvyksta į Lietuvą, kad parodytų kas dedasi jo galvoje prabridus daug vandenų ir stovint vienoje stipriausių pastarojo meto baloje. Apie tai kaip Margus sekasi ir ką jis galvoja apie kokybės bei kiekybės santykį su juo šnektelėjo vienas iš L-OW viešnagės iniciatorių, Unsound Method komandos narys Simao.
L-OW, 1DERL&, Lizon – tai skirtingi vardai ir stiliai, tačiau už jų stovi tik vienas žmogus. Kas jis toks?
Tai žmogus giliame vaibe ir gerame ritme, kad priverstų tavo kūną judėti po visą salę nuo įdomių garsų ir minčių
Būtent tai, ko mes ir laukiame šį savaitgalį. Papasakok daugiau apie savo muzikinį pagrindą. Kada tu pirmą kartą susižavėjai dubstep muzika?
Viskas prasidėjo nuo poreikio atrasti kažką kitką nei siūlė radijas ar muzikos prekių parduotuvės. Tada kažkaip netyčia radau pas brolį kasetes su alternatyvios muzikos laidų įrašais, kuriuose buvo galima rasti įvairiausių stilių muzikos: deep house, speed garage ir, be abejo, mano mėgstamiausio drum&bass. Su dubstep susipažinau kažkur 2006 m. po to, kai išgirdau legendines “Dubstep Warz” ir “DMZ Essential Mix” laidas.
Speed garage, drum’n’bass, techno, o dabar – dubstep. Atrodo, jog skrodi per visas reivo mokyklas. Kaip manai, ar dabartinis tavo susižavėjimas yra galutinis?
Tikrai nenorėčiau, jog taip būtų. Tikiuosi ateityje susidursiu su dar daugiau įdomios medžiagos, kuri mane išvers iš koto. Šiek tiek nusivilčiau jei taip neatsitiktų.
2009-ieji jau artėja prie pabaigos. Kaip tau jie asmeniškai praėjo? Kokius įdomesnius posūkius dubstep scenoje pastebėjai?
Šie metai man prasidėjo ganėtinai lėtai (kūrybine prasme) ir žinau viso to priežastis. Tikiuosi tai nenuskambės per daug dramatiškai tačiau dubstep muzika man yra mirusi. Šis terminas tinka tik 2005-2007 metams, nes dabar jaučiu, jog kuriu dubstep, kuris smarkiai įtakotas techno žanro. Tad būtų klaidinga tai vadinti kažkaip kitaip. Man patinka technoid dubstep arba bassy techno apibrėžimai. Beje, kai nesenai buvau Rygoje, patekau į juokingą situaciją, nes grojau techno vakarėlyje ir šiek tiek nukrypau link dubstep. Kaip tik tuo metu priėjo mergina iš šokių aikštelės ir paklausė ar šiąnakt pagrosiu dubstep muzikos.
O šiais metais pastebėjau, jog klausausi vis įvairesnių elektroninės muzikos žanrų. Aš tikrai jaučiu, jog vėl pareina dnb muzika.
Suprantu, ką nori pasakyti. Šalia dubstep yra keletas klišių, kurios klaidina žmones ateinančius į tam tikrus vakarėlius pasiklausyti šio stiliaus muzikos ir galų gale visai pasiklysta. Ar nemanai, jog techno įtakotas dubstep nusipelnė visiškai naujo apibrėžimo, kad išvengti šių nesusipratimų?
Na, ganėtinai sunku tai pavadinti kažkaip kitaip. Manau renginių organizatoriai tiesiog turėtų pasirūpinti papildoma informacija apie atlikėjus, kad žmonės, kurie nori pasiklausyti tik tradicinio dubstepo pasiliktų namie arba eitų į kitą vakarėlį. Manau, jog drum’n’bass tūsai vistiek išlieka drum’n’bass bass tūsais net jei yra didelė sub-žanrų įvairovė kaip kad technoid, liquid, minimal ar kažkas tokio.
Taip, tai tiesa. Tačiau panaši problema egzistuoja ir su drum’n’bass bass, ypač su minimal postiliu. Bet kokiu atveju tai vistiek išlieka drum’n’bass bass dėl savo struktūros ir tempo.
Kalbėjai apie Rygą. Žinau, jog nesenai buvai ir Prahoje, o dabar atvyksti į Lietuvą. Papasakok apie savo patirtį užsienyje. Kur dar tau yra tekę pasirodyti?
Kalbant apie savo dubstep profilį, esu grojęs Vienoje 2008-aisiais, o šiais – Tamperėje (Suomijoje), Lietuvos festivalyje “Tundra”, Utrechte (Olandijoje), Prahoje ir Rygoje. O šį savaitgalį tikiuosi išvysti lietuvišką publiką vėl. Jus, chėbra, neabejotinai esate geriausia publika.
Smagu girdėti tokius žodžius. Tai buvo vienas didžiausių tavo pasirodymų “Bass” scenoje net lyjant lietuj. Teko tave girdėti du kartus ir abiem atvejais tavo selekcija ganėtinai skyrėsi nepaisant to, jog tai buvo labai techy dubstep reikalai. Kaip atsirenki muziką pasirodymams? Ar tai priklauso nuo nuotaikos, tavo grojimo laiko, vakarėlio koncepto ar dar kažko kitko?
Šiaip viskas turi reikšmės, tačiau visi mano pasirodymai būna energingi. Jei tik namie besirenkant prieš vakarėlį ką grosiu kūrinys priverčia kinkuoti galva, tai būtinai įtraukiu ir į grojimą.
Teisingas požiūris. Nepaisant to, jog kuri ganėtinai gilią ir minimalistinę muziką pastaruoju metu. Manau šiuo atveju ganėtinai sudėtinga daryti gabalus tinkamus šokiams. Ir, kadangi manau, jog tu tą balansą išlaikai labai gerai, prašau, papasakok savo receptą?
Dėkui už pagyrimą. Na, mano receptas yra toks pat. Jei kuri kažką labai gero ir pagauni save bejudant tuo metu, reiškia tai turėtų veikti ir kitus. Tiesiog prilaikai grūvą!
Kalbant apie kūrybą, pasirodė keletas tavo leidinių per paskutinius du metus (visai neapsirikčiau tave pavadinęs “dubstep prodiuseriu su didžiausiu autorinių plokštelių kiekiu krepšyje visame Pabaltijyje, hehe). Kokie tavo planai šiuo klausimu kitais metais?
Tikiuosi, jog pirmoje 2010-ųjų pusėje bus galima jau džiaugtis “Pinpoint”, originaliu “Diver” bei Furesshu remiksu, taip pat “Inspect” ir interpretacija nuo Sigha vinile. Iš tiesų labai džiaugiuosi ateinančiais metais, nes kaip ir sakiau anksčiau, pastarieji buvo ganėtinai užimti reikalais, nesusijusiais su muzikos darymu. Jau turiu savo naują studiją ir kai tik turėsiu laiko imsiuosi kūrybos.
Daugelis jaunų atlikėjų nuolat žiūri į vakarus ir mato ten aukso kasyklas savo muzikinei karjerai. O tau nesinori ten išlėkti? Kaip manai ar elektroninės muzikos prodiuseriams reikia vykti į Berlyną ar Londoną, kad pasiekti tikrą proveržį?
Tam tikrą laiką galvojau apie tai, tačiau keliaudamas tik dėl pasirodymų suvokiau, jog visas tas Berlyno ir Londono dalykas yra tiesiog apie naujų ir teisingų kontaktų generavimą. Tad iš esmės taip, kraustytis ten būtų greitasis būdas, bet visi geri dalykai gyvenime neskuba ir man patinka taip kaip viskas vyksta dabar.
Ar kada nors rimtai galvojai apie gyvenimą iš muzikos? Koks tavo santykis su muzika: meninis, verslo ar labiau hobis?
Geriau pasaulyje gyvenčiau be pinigų – tai vienas dalykas, kuris daro aplinką tokią, kokia ji yra. Tačiau muzika, mano manymu, padeda tau užsimiršti apie žiaurumus, kurie vyksta. Tad man tai tiesiog padeda judėti į priekį kasdien.
Ką dar veiki be muzikos?
Jei atvirai, nelabai turiu laiko kam nors kitam nei muzika. Visi su tuo susiję reikalai atima nemažai laiko, tad netgi gerai kai randu laiko pasėdėti studijoje. Galiu saugiai sakyti, jog muzika yra mano gyvenimas
Tačiau taip pat užsiimu fotografija, tai mano hobis jau kuris laikas. Kartais imuosi grafinio dizaino, bet kažkodėl visa tai susiję vienaip ar kitaip su muzika.
Bene populiariausias mitas Lietuvoje apie estus yra tai, jog jie ganėtinai lėti. Tačiau iš tiesų jūs labai greitai perkandate naujas tendencijas, kai tuo tarpu mums, lietuviams, reikia viskam daugiau laiko. Taip buvo su dnb kadaise ir su dubstep prieš keletą metų. Papasakok kaip dubstep scena atrodo Taline ar visoje Estijoje šiuo metu.
Na, šiaip turiu sutikti dėl lėtumo. Estams reikia apgalvoti viską, tai užima nemažai laiko. Bet dubstep scena yra didelė, nors ir pakankamai jauna kalbant apie publiką. Aš pats galvoju, jog yra per daug tūsų tokiai mažai šaliai. Kiekybė viršija kokybę ir tai, mano manymu, žudo šį judėjimą. Pastaruoju metu ganėtinai retai pasitaiko, jog eičiau į vakarėlį kaip lankytojas. Tai gal ir skamba kiek subjektyviai, bet aš taip pat jaučiu, jog ši scena nejuda į priekį.
Renginių kiekis tampa neproporcingu anksčiau ar vėliau. O kaip atlikėjai? Teko girdėti, jog Estijoje yra keletas dubstep kūrėjų. Tačiau neteko nieko daugiau girdėti išskyrus tavo kūrybą ir keletą estiškų kompiliacijų. O tai galbūt natūraliai galėtų būti sekantis žingsnis išjudinant vietinę sceną?
Pastaruoju metu atsirado keletas prodiuserių, tačiau dabar ta riba tarp atlikėjų ir dubstep prodiuserių kažkaip pasimetė. Ta prasme, šiomis dienomis nelabai sunku daryti muziką: gali parsisiųsti bet kokias programas iš interneto, pažiūrėti per YouTube kaip jomis naudotis bei kaip padaryti dubstep bass ir štai jau po valandos turi gabalą. Tačiau ar tai tikrai muzika, kuri daro tave muzikantu? Ką aš dar kartą noriu pasakyti – kiekybė viršija kokybę.
Estijoje turime Bisweed, kuris išleido plokštelę Z Audio leible. Taip pat yra drum&bass veteranas DJ S.I.N., kuris taip pat turi keletą leidinių. Be abejo, yra nemažai gerų dalykų, tačiau aš tikrai neturiu tiek laiko sekti kas ir kur vyksta šiuo metu.
Latvijoje populiari indie scena, Lietuva tirpsta nuo hedonistinių klubinių ritmų. O kas einamiausia Estijoje: daugiau urban ar kokia kitokia scena?
Kiek žinau Estijoje tikrai nemaža roko scena, galbūt dėl to, jog Suomija labai arti. Tačiau pas mus taip pat didelė elektroninės muzikos scena – tai galima matyti iš žmonių kiekių susirenkančių į vakarėlius ir festivalius.
Gerai, baikime su muzika, kurią iš tiesų seki. Kokie geriausi penki gabalai iš tavo krepšio, kurių negalėtum nesugroti vakarėlyje?
Sunku išskirti konkrečiai, bet manau tai: Spherix, Sigha, Indigo, Headhunter ir L-OW
Ačiū už interviu. Iki greito Lietuvoje.
www.myspace.com/lowlowest
www.myspace.com/ooooloooo (1DERL&)
www.myspace.com/djlizon
L-OW pasirodys už DJ pulto penktadienį (gruodžio 18 d.) Kauno klube “Place” ir šeštadienį (gruodžio 19 d.) Klaipėdos klube “Kiwi.
Komentarai