Vasario albumų apžvalga nuo vidurio iki galo

Autorius susimetė tai, kas liko perklausyti vasarį į grotuvą ir vietomis išdegino skyles NAND flash silikone. Ausys uosdamos kiekvieną bitą referavo, kas yra gerai, kas tik šiaip, ir to pasėkoje turim vasario antros pusės albumų apžvalgą.

Phantogram – Evelid Movies (Barsuk)

Nuo gero indie pop su elektronikos prieskoniais man lydosi smegenys, aš pradedu neprognozuojamai elgtis viešose vietose ir dar bala žino ką. Niujorko kompanija atspaudžia albumą, kuris visumoj skamba gana vienodai ir kartais gal net silpnai, užsižaisdamas ties vienu charakteringu skambesiu, bet už When I’m Small aš… aš… mažiausiai noriu pasakyt AČIŪ. Tokio tiršto, klampaus, tamsos pripildyto, tačiau kojas nuo žemės pakilti kviečiančio gabalo laukiau ilgai, kol galų gale jis atsirado. Tekstas tempia žemyn, kai instrumentuotė kelia viršun. Uf! Likęs abumas? Ilgagrojis užstrigo už gabalo Nr. 2 ir aš nesipriešinau. Bet priešintis reiktų.

http://www.youtube.com/watch?v=Pmy9QZghgqE

Phantogram – When I’m Small

Groove Armada – Black Light (Cooking Vinyl)

Karštai Australijos saulei vyrukai atidavė visą savo širdį ir ilgagrojis dienos šviesą ten išvydo visu mėnesiu ankščiau nei čia. Užatlantė laiko špygas ir tikisi gaut limituotą siuntą kažkada kovą. Kol karvelių paštu albumų siunta plasnoja į US and A, Groove Armada įjungė diskotekų šviesą ir 80-ųjų ritmai staigiai patapo 2010-ųjų šokių aikštelės hitais. Taip, praeito amžiaus skambesio prisiminimai madingi kaip niekad, ant šio arkliuko joja krūva naujų atlikėjų, kurių nežinojai praeitų metų sausį. Tačiau Londono duo prisikvietė krūvą vokalo virtuozų, perleido per savo patentuotą filtrą ir turim albumą, kuris įjungia vakarėlį per kelias mikrosekundes nuo magiškos play knopkės aktyvavimo. Taip, tai elektrinis pop, bet toks pop, kuris eina aukštai iškelta galva.

Groove Armada – I Won’t Kneel

Xiu Xiu – Dear God, I Hate Myself (Kill Rock Stars)

Pavasariui kabant ant nosies, pasauliui už lango šviesėjant, buvo nuspręta, kad tai yra geras laikas paleist gabalą kalifornietiškos depresijos. Jamie Stewart paskutiniam albumui susiporavęs su Ches Smith ir Angela Seo sukurpė ilgagrojį ir išleido su savidestrukcijos prieskoniais į platųjį pasaulį. Ta savidestrukcija su up-beat tempu nėra tokia jau tamsi, tik tekstai neleidžia pamiršt kur čia viskas pakasta. Xiu Xiu eksperimentuoja su krūva instrumentų, net ir Nintendo DS, ir sukuria sąlyginai smagią eklektiką, ramiai netilpdami jokiuose rėmuose.

Xiu Xiu – Chocolate Makes You Happy

Local Natives – Gorilla Manor (Frenchkiss)

Vietinių vietinių garsas panašus į tokį, lyg kolektyvas grotų savo rajono knaipėj indie ir būtų tuo labai patenkinti. Bėda ta, kad karščiausios indie grupės grobstomos Europinėj balos pusėj. Pranašai savo klausytojus atrado britų žemėj, kai naminiai klausytojai tik uodė įtampa pritvinkusį orą ir klausė, kur pošimts albumas? Albumas pagaliau yra, amerikietiško indie garsas taip pat. Tradicinis amerikietiško indie eksportas. Skanaus.

http://www.youtube.com/watch?v=QuljnrCfBNw

Local Natives –

You Say Party! We Say Die! – XXXX (Paper Bag)

You Say X! We Say Y! Formulė man patinka. Taip galėčiau be galo, be krašto kurt virtualias grupes vienam gabalui ir niekad nepritrūkčiau įdėjų, kaip užvadint. A, tiesa. Planavau rašyt tik apie pavadinimą, bet tada paspaudžiau play knopkę. Norėjau badyt dėl to kiek vaikiško XXXX, „slepiančio“ kokį tai nešvankų žodį (love, kad gerbiamas skaitytojas nesikankintų), bet ausys neleido. Smagus dance-punk, jokių revoliucijų, jokių nusivylimų, lengvas atradimo džiaugsmas, naivoku intelektu blizgantis tekstas ir geras laikas.

http://www.youtube.com/watch?v=OLpEIWlHLPo

You Say Party! We Say Die! – There Is XXXX (Within My Heart)