ORE.lt: Liudai, parašei mums, kad debiutinio Jam Jam albumo įrašinėjimas truko du metus – gal papasakoti kaip sekėsi darbas? Kur įrašinėjote albumą, juk ne paslaptis, kad šiais laikais įrašų kompanijos neskuba jų finansuoti?
Liudas Belickas: Na tuos atlikėjus kurie būna „ant bangos“, mano džiaugsmui, kompanijos finansuoja – Migloko, Alina Orlova…. Manau [jos] daug prisideda prie didelės šūsnies reikalų susijusių su tuo – kas įgros, kas prodiusuos, kas pagamins, kas dizainą sukurs, viešins, platins diską… ir panašiai…
O mums, paprastiems hard pop atstovams teko dauguma reikalų tvarkytis patiems – iš vienos pusės skanesnis ir artimesnis širdžiai vaisius išėjo, iš kitos pusės taip procesas užtrunka daug ilgiau. Taip ir išsitempėm – prieš du metus dar pusmetį dirbau „B2gether“ festivalyje, tai buvau totaliai nušokęs nuo grupės veiklos… bei ne vieną koncertą reikėjo sugroti, kad susikauptų pakankamai pinigų įrašams. Esam žiauriai dėkingi visiems prisidėjusiems prie albumo, nes tiek instrumentalistai, vokalistai , tiek prodiuseriai – Oleg Jerochin ir Tomas Dabašinskas, bei Artūras Pugačiauskas dirbo „idėjinėm“ kainom.
ORE.lt: Prie kurio kūrinio sugaišote daugiausiai laiko? O kuris tau asmeniškai brangiausias?
LB: Nemažai laiko praleidom prie „Music is My Key“ . Nors kai geriau pagalvoji… tai nebuvo tokių kūrinių prie kurių „užstrigtume“ . Man brangus visas albumas, nes nėra tokių dainų, kur galėčiau prisipažinti, kad įdėjom dėl „balasto“ . O šiaip tai pastaruoju metu širdį glosto klausant „Pasiliks prie jūros“.
ORE.lt: Pas jus beveik lygiai pusė albumo įdainuota angliškai, pusė – lietuviškai. Kuo skiriasi šios dainos, gal gali apibūdinti, kuria kalba sekasi dainuoti geriau? Tai yra kaip sekėsi rimuoti angliškai?
Pralinksmino klausimas… Pastebėjau neseniai, internete užvirė stipri diskusija apie lietuvių atliekamų angliškų dainų išliekamąją vertę, dar kažkas pradėjo taginti koncertus „Dainuosime lietuviškai“. Labai gera nepatekti nė į vieną iš barikadų pusių [šypsosi].
Kaikurių pojūčių, emocijų nesinori išreikšti angliškai – sunkoka paaiškinti. Romantika, liūdesys, džiaugmas ir panašūs dalykai Lietuvoje turi savus atspalvius, ir jie suspindi tik išsakyti lietuvių kalba. Bet yra daugybė bendražmogiškų panašumų visų kalbų žmonėms, todėl užsienietis klausydamas mūsų pro-angliškos grupės, „įsikirs“ į nuotaiką, o dažnu atveju daugiau nuotaikos ir nereikia. Klausau nemažai įrašų, kurių žodžių nesuprantu ir senokai nebetikiu tuo, kad daina būtinai turi turėti „konkrečią žinią pasauliui“.
Viena daina turi skirtingas prasmes skirtingiems žmonėms ir čia man savotiška muzikos pajautimo magija. Gera surasti muzikos viduje užkoduotas dvasines būsenas, emocijas, atmosferiškumą, o žodžiai kartais tam gali ir sukliudyti.
Ką pastebėjau, kad anglų kalba yra daug mažiau „ataskaitinga“ palyginus su lietuvių – pavyzdžiui, jei nori išreikšti kažkokią mintį, pojūtį ar nuostatą anglų kalba, ne tiek svarbu žodžiai, bet kuo juos praturtini – melodija, intonacijos . Jeigu tom pačiom mintims neparinksi tinkamų lietuviškų žodžių – daina iškarto subanalės.
O šiaip anglų kalba man pagalio į ratus nekiša, esu patenkintas savo rašliava [juokiasi].
ORE.lt: Kas tau geriausi lietuviškai rašę poetai?
Poezijos skaičiau gana ribotai savo gyvenime. Kažkaip gal į prozą labiau linkęs – turbūt vis tas skubantis jaunatviškas maksimalizmas – skubėjimas įsisavinti kuo daugiau per kuo trumpesnį laiką [šypsosi] Nebelieka laiko ilgom pauzėm ir mąsliems horizontams…
O dabar paskaitinėju savo tetos , gal prieš 20 metų rašytą poeziją, kuri man labai daug reiškia ir paliečia iki pat gilumos. Seniai ką nors tokio gražaus esu skaitęs… Kiti poezijos atradimai nusimato ateityje…
ORE.lt: Pats esi iš Vilniaus, o iš kur kiti Jam Jamų nariai? Kaip jūs susitikote, ir ar greitai „susigrojote“?
Audrius gimęs Alytuje, studijavęs Kaune ir jau gerą laiko tarpą gyvena Vilniuje. Augustas ir Karolis kaip ir aš – Vilniečiai.
2005 metais iš jaunos grupės Backspace – grojusios tipinį tų laikų poproką – išėjo vokalistė ir jie ieškojo jai pamainos. Mane surado per atsitiktinumą, kai linksminausi „Artistų“ karaokė su kompanija [juokiasi]. Atėjau į „perklausą“ – įtikau.
Tuometinis grupės būgnininkas nusprendė išeiti po gal antros repeticijos, pasakęs, kad turbūt nenusiteikęs „taip rimtai žiūrėti į grupės ateitį“ . Vėliau išėjo gitaristė, likom trise – ir užsidarėm sau „jaminti“ – kokiems 3 mėnesiams. Buvo nerealu ir tikra atgaiva, nuo prieš tai buvusių patirčių su muzikinėm grupėm. Kai jautėm, kad turim gerų gabalų prijungėm būgninką Karolį, dar visiškai jaunas tuomet buvo – 12 metų.
Žiūrėdamas iš dabartinės perspektyvos matau, kad susigroti reikėjo kiek daugiau, nei dvejų metų.
ORE.lt: Kuo šiaip užsiima Jam Jam muzikantai? Ar labai pasikeitė jūsų gyvenimas nuo „studentiškų laikų“?
Audrius yra gitaros mokytojas, turi jaukią gitaros mokyklą bei groja instrumentinę muziką su Ja-Da ar kitais projektais. Gyvena muzika ir iš muzikos….
Augustas dirba dizaino srity, rodos daugiausia su įvairių leidinių maketavimu , bei groja įvairiuose projektuose su Audrium . Karolis vis dar vidurinėj mokosi.
Aš šiuo metu vis dar studentas – studijuoju populiariają muziką menų fakultete, Vilniaus kolegijoj. Šiaip bandau verstis vientik koncertine veikla – Jam Jam, džiazo muzikos projektas, vaidmuo Alytaus teatre, ar kiti pasitaikantys projektai. Tiesą sakant palengva prarandu viltį, kad pavyktų normaliai gyventi iš koncertų, žiūrėsim kaip klosis toliau.
ORE.lt: Ne paslaptis, kad praėjusį dešimtmetį Vilniaus funk roko scenos lyderiai buvo Bitės, kokie jūsų santykiai su šia grupe? Ar dažnai esate su jais lyginami, ar jau nebe?
Na, tiesą sakant, ne taip jau dažnai ir lygindavo – spaudoj šmėstelėjo porą kartų. Man – tai viena mėgstamiausių gyvų pasirodymų grupių Lietuvoje, tik jau senokai iš jų pasiilgstu naujų dainų, judėjimo tolyn. O šiaip – pagarba ir sėkmės bitinams!
Nesam nei bendravę nei bendradarbiavę – tai tokie tai ir santykiai – žiūrim, šokam , plojam katučių ir dainuojam „Yo Ma Sol“ kažkur prie scenos [juokiasi].
ORE.lt: Koks užsienio atlikėjas jums darė didžiausią įtaką, kai laikote savo muzikiniais vedliais – iš praieties, ar dabarties, o gal ir ateities?
O je… [šypsosi] daro ir darė įtaką didžiulė masė grupių ir atlikėjų. Jei pabandyčiau sukonkretinti…. tai niekad neklausiau metalo, o taip pat techno ar klubinės muzikos.
Užtai klausau pop, rock, jazz, electronica, indie , folk, alternative, ska, drum‘n‘ bass, reggae… ir jų flagmanų. Negaliu kažko išskirti, mat grodami negalvojom, kad turim būti į kažką panašūs – tiesiog grojom tai, kas gaudavosi… Kitiems Jam Jam nariams irgi panašiai – smegenys perkrautos įvairia muzika .
ORE.lt: Kaip galvoji, koks filmas ar spektaklis ar knyga apie jūsų klausytojų kartą turės ilgiausią išliekamą vertę?
Šitą klausimą turbūt nė nemirktelėjęs galėsiu atsakyti po dvidešimt metų, kai pasijus skirtumas tarp „naujos“ kartos. Šiaip įdomūs tie žmonės – vieni gyvena praeitim, svajonių pripildyta nostalgiška romantika; kiti gyvena dabartim, bandydami iš gyvenimo pasiimti malonumų kiek tik telpa; treti gyvena ateitimi, visai sulindę į planus karjeras ir panašiai…
Tiesiog labai daug skirtingų žmonių, kur kuo toliau , tuo sunkiau išvesti bendrus vardiklius apie visą kartą. Tai – gausos, laisvės ir įvairumo amžius. Man asmeniškai rūpimiausios aktualijos yra žmonių pakantumas kitokiems, vartotojiškumas ir sistema. Tai į galvą dabar šauna dokumentika „Zeitgeist“ bei filmas „Into The Wild“, bet čia užgriebiama plačiau nei Lietuva.
Kartais pagalvoju, kad žmonės per amžius lieka gana panašūs savo esybe ir egzistenciniais klausimais – pasikeičia technologijos ir drabužiai [šypsosi].
ORE.lt: Ne paslaptis, kad tavo karjerai daug įtakos turėjo dalyvavimas šou laidoje „Dangus“, kaip tai vertini iš šios dienos perspektyvų? Ar tenka dar susitikti, bendrauti su… eee… muzikiniais bendrakeleiviais?
Kad ir kaip keistai skambėtų , tai buvo labai geras posūkis mano gyvenime. Susipažinau su nemažai muzikantų ir gerų , įdomių žmonių ( pvz. su albumą prodiusavusiu Olegu), gavau iš karto pažinti, kaip atrodo Lietuvos pramogų scena bei jos užkulisiai. Nors tai nuleido ant žemės, bet bent jau negyvenau keistom iliuzijom Nors man tai buvo sunkus socialinis eksperimentas, bet iš artimų ir nepažįstamų žmonių sulaukiau žiauriai daug pozityvumo ir vien yra savaime nuostabus reiškinys. Beje, džiaugiuosiu, kad sau ir kitiems įrodžiau kad galima savo kūrybą nedarant esminių kompromisų atlikti telike gyvai.
Bet…Lietuvos komerciniai kanalai turiniu yra totalus šlamštas [šypsosi] Kaip ir didžioji dauguma radijų [ taip pat]Bet čia tik mano nuomonė, daugumai juk patinka…
ORE.lt: Praėjusiais metais tau teko sukurti pagrindinį vaidmenį Roko Radzevičiaus pjesėje „Žuvų piemuo“ Alytaus teatre, kokie įspūdžiai? Kuo tai skiriasi nuo Jam Jam?
Vaidmeniui į „Žuvų piemenį“ mane pasiūlė draugė iš muzikos akademijos. Su režisiere Dalia Kimantaite sutariau puikiai – labai gera matyti žmogu, kuriam „skauda“ dėl to, ką jis daro.
Aktorių trupė irgi buvo super – ten nuoširdūs, draugiški žmonės – mes muzikos studentai padėdavom dainavimo klausimais – jie paprotindavo aktorystės tema . Gavosi šaunus spektaklis, todėl ore tvyrojo gera atmosfera.
Su Roku bendrauti teko tik epizodiškai, per premjerą – persimetėm porą žodžių – kas buvo gerai , ką būtų galima patobulinti atlikime. Nors buvo tam tikrų organizacinių nesusipratimų tarp autorių ir teatro, džiaugiuosiu, kad yra kas parašo miuziklus – roko operas.
Vaidinti roko operoje, ir dainuoti grupėje yra visiškai skirtinga – galima sakyti atvirkščias ryšys su žiūrovu, bei turinys visai kitoks. Kaip salsa ir aikido – sunkiai palyginami [juokiasi].
ORE.lt: Koks buvo geriausias visų laikų Jam Jam koncertas?
Vestuvėse [labai juokiasi].
ORE.lt: Ar jau yra parašytas antrasis Jam Jam albumas?
Užantyje turiu užslėpęs keletą dainų… Bet ar jas grosim grupėje – dar klausimas… Mat nusprendėm kiek įmanoma kurti kartu, kad indėlis gautųsi kiek įmanoma lygiavertis, tad ir muzika turėtų daugiau spalvų.
ORE.lt: Ir pabaigai – ko palinkėtum jauniems muzikantams, kokį patarimą jiems turėtum, kokios klaidos galbūt nereiktų daryti, ir ko galbūt neišvengsi vis tiek?
Nekritikuokit savo kūrybos, bet ir neskubėkit viešintis.
Jeigu koncerto metu žmonės „nesitūsina“ , stovi vietoj ir nerodo entuziazmo, dar nereiškia kad jiems nepatinka [šypsosi – red. past.] Jeigu žmonės klauso tai pats svarbiausias dalykas…
Ne viskas pavyksta iškarto, o susigrojus po poros metų prasideda tikrai skanūs vaisiai.
Dar labai svarbu , grupėje atitaikyti prioritetus – jei muzika, pavyzdžiui, yra antraeilis užsiėmimas – tai geriau jau taip būna visiems.
Pasidarykit turą!! Bendraukit ir organizuokitės su kitomis grupėmis. Na, ir nepamirškit profilaktiškai nustebinti save.
ORE.lt: Ačiū!
Komentarai