Jeigu bučiau psichoterapeutas, tai pacientams sergantiems depresija išrašyčiau kelalapius į „Gay Pride“ (gėjų paradus). Nes garbės žodis nieko nėra smagiau!
Jau antri metai kaip dalyvauju Atėnų „Pasididžiavime“ (pride, angl. – pasididžiavimas). Tai yra renginys, kurio laukiu ištisus metus, kad pasisemčiau vaivorykštinių nuotaikų bei palaikyčiau neišmanėliu marginalizuojamas, taip vadinamas seksualines mažumas.
Šiemet paradas prasidėjo su nemenku juoko užtaisu, kadangi didžiulės minios, pasirengusios eisenai viduryje, stovėjo vidutinio amžiaus moteriškė, ilgais palaidais plaukais ir laikydama Kristaus paveikslą garsiai, tačiau visai nepiktai, aplinkiniams aiškino, kad krikščionys ortodoksai išgelbės pasaulį ir, kad: „Jėzus jus myli!“ Aplinkiniai pozavo šalia jos, kas rodė ragus, kas juokėsi, galu gale ir pati ponia parodė vieną kitą dantį neišlaikiusi.
Šitą farsą įsisavinau tarsi tobulą metaforą: net ir religingi homofobai galų gale kapituliuoja suvokę, kad niekais užsiima ir jau geriau drauge šėlti, nei pasirodyti, kaip party pooper (vakarėlio gadintojui). Taigi ponia su Kristum nieko nelaukdama įsiropštė į gėju ir trans sunkvežimį, tuo sukeldama dar didesnį minios juoką bei džiugesį. Šis sunkvežimio mikrokosmas tapo idealios visuomenės simboliu, kur po vaivorykštine vėliava draugiškai ir su šypsenomis veiduose koegzistuoja religiniai ekstremistai, transseksualai, lesbietės, gėjai, heteroseksualai ir Jėzus, kuris turbūt džiaugėsi šia „niespodzianka“ ne mažiau už mane.
Labai sunku lyginti Athens Pride su Lietuvoje vos įvykusiu Baltic Pride, nes turbūt visu pirma reikėtų lyginti pačias visuomenes. Nemanau, kad tai religijos problema, kadangi graikai daug religingesni už lietuvius. Mano nuomone, tai išsilavinimo ir geros širdies problema, o pastarųjų dalyku mums, lietuviams, labai jau trūksta. Užtenka pažiurėti į seimo nariu veidus arba paklausyti kaip jie kalba ir pasidaro aišku, kad 90 procentų jų verti tik mėšlą mėžti. Surukę post sovietiniai bobos ir diedai arba asocialiose šeimose augę paaugliai, davatkos ir kiti nevykėliai klauso valdžios vyrų skleidžiamos dezinformacijos ir net patys nepajunta kaip pradeda pykti ant „mūsų vaikus prievartauančių monstrų“. Nors kaip žinia homoseksualai su pedofilais neturi nieko bendro.
Tačiau Atėnai ne veltui vakarų kultūros lopšys ir čia kartu su saule, kuri anuliuoja lietuvišką pyktį ir liūdėsį, šeimos su vaikais, pagyvenę žmonės, imigrantai net ir šuniukai su plakatais traukia į spalvingą renginį, akumuliuojantį gerą savijautą. Aplinkui nesimato policininkų, protiškai atsilikusių skustagalvių bei parlamentarų. Pastarieji dirba savo darbą, o skustagalvių apskritai nėra, tai aišku tuomet nėra ten ką veikti ir policininkams. Paradas prasideda eisena ir baigiasi koncertine programa, kurią sudaro Drag Kings (moterys persirengusios vyrais) ir Drag Queens (vyrai persirengę moterimis) pasirodymai, žymių vietinių atlikėjų pasirodymai, didžėjų setai ir t.t. Renginio vietoje yra daugybė palapinių, kuriose teikiama visa įmanoma informacija apie LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai ir trans).
Aš kaip hiper sentimentalus asmuo dėlioju su šalia stovinčiais žmonėmis rankas pagal YMCA ir iš akių man vos nepabyra skittles. Viskas atrodo įmanoma, prisiminus, tai, jog prieš 50 metų homoseksualūs asmenys buvo kriminalizuojami arba hospitalizuojami ir visaip kitaip kankinami religinių dogmatikų, heteroseksualumo matricos aukurą kurstančių vaidilučių ir vaidilų. Irane dar dabar gėjus ir lesbietes karia, tuomet šios šalies prezidentas tarptautinėj konferencijoj gali pasakyti, jog : „Pas mus tai homoseksualų nėra.“ Vis gi, keturiuose kontinentuose, nors ir ne visose šalyse, tačiau homoseksualių asmenų santuokos jau kurį laiką įteisintos, kai kuriose šalyse, homoseksualios poros turi teisę įsivaikinti. Labai džiugu ir gera matyti žmogaus tobulėjimo trajektoriją.
Niekada nesuprasiu žmonių, kurie piktinasi dėl gėjų paradų arba dar blogiau, stengiasi, jog jie neįvyktu, arba stovi pasiruošę sutrukdyti su jiems priimtinais ginklais (akmeniu ar kryžiumi). Tai tas pats, kas teigti, jog bloga nuotaika ar depresija yra geriau už džiugesį ir juoko pilnas kelnes, kad seksas nuodėmė, o malonumai už įstatymo ribų. Gėjų paradai, tai sąmoningumo šventė, kur žmonės neapsimetinėja, kad egzistuoja vienas pasaulio modelis, kur švenčiamas socialinės lyties netikrumas ir suvokimas, kad fizinė lytis neturi nieko bendro su kultūrine. Tai seksualinių orientacijų bei seksualumo apskritai, tabu griovimas, kas mano nuomone, yra svarbus žingsnis į sveiką ir laimingą visuomenę.
Komentarai