Po sekusių dviejų EP, singlo ir CD-R‘o Salem pagaliau išleidžia pirmą ilgai grojantį albumą. Trijulė iš Čikagos susikoncentravo ir padarė išbaigtą, vientisą ir konceptualų darbą. King Night tampa 2010 m. muzikos progreso garsu, panašiai kaip 2007 m. Burial su Untrue 2008 m. Crystal Castles su Crystal Castles ar 2009 m Fuck Buttons su Tarot Sport. Albumą prodiusavo garsus LA prodiuseris Dave Sardy (taip pat dirbęs su Oasis, Marilyn Manson, LCD Soundsystem, 3 Grammy laimėtojas). Ir čia jo darbas labai jaučiamas, jei seniau Salem skambėjo uždarai, apribotai ir sintetiškai, tai dabar jų muzika tapo daugiau atmosferinė, multistruktūriška ir gyva, iš miegamojo, garažo lo-fi bytų, kartais disonansinių garsų D.Seardy sustruktūrizavo išdirbtus ir švarius, kiek tik tokie garsai gali būti švarūs ir išdirbti.
Apibūdint ir paaiškinti, ką groja Salem yra gan keblu, aišku tik viena, kad tai tamsi muzika, post-punk‘iškas niūrumas gilumoje maišomas su industriniais, dark ambient garsais, hip hop ir dubstep ritmai persipina su gotiškomis sintezatorių melodijomis, vienose dainose girdime žemu bosu Jack Donogue repuojamas eilutes, kitose priešingai -vokalistė Heather Marlatt lyriškai gieda aukštas natas. Nebijant, Salem grojamą stilių galima apibrėžti nauju witch house (kai kas dar vadina drag, ghost drone) terminu, kuris ir turi daugelį aukščiau paminėtų savybių. Salem galima vadinti netgi ir witch house pionieriais, jie jau prieš 2 metus skambėjo taip kaip dabar naujai atsiradę witch house grupės: oOoOO, White Ring, Dream Boat ir kt.
Albumas prasideda „King Night“ daina ir agoniškai tariamais žodžiais „I love you“, bet viskas tuo ir baigiasi, toliau ant tavęs užmeta krūvą minorinių sintezatoriaus akordų, sunkių bytų, ištemtų urzgiančių bosų, gilumoje graudžiai operiškai dainuojančios moters frustracijų išsiveržimo ir supranti, kad Salem tikrai tavęs nepamylės su šiuo darbu. Viskas vyksta priešingai – depresijos demonai pradeda tave graužti, vienatvė ir nerimas sustiprėja tūkstančius kartų, romantika čia pinasi su neviltim, o dar atėjęs ruduo, pilkuma už lango ir šaltas vėjas pro jį, kai tu klausai „King Night“ pradeda vesti iš proto, patenki į tamsų viduramžių miestą, kur atrodo net medžiai nekenčia tavęs. Muzika, kuri veikia ne vien emociškai, bet ir fiziškai.
http://www.youtube.com/watch?v=ISub-86SHAE
Toliau seka melodinga „Asia“ švelniai ardanti tavo smegenų ląsteles ir kontuzinanti kitus organus. „Frost“ atšaldo, nuveda į Sibiro gilumas, nukelia į ledynmečio erą, pasijunti priešistoriniu vienišu homo klajūnu, klaidžiojančiu po beribius sniegynus. Lyginant senesnę „Frost“ versiją, kuri buvo išleista 2009 m. singlo pavidalu su šia, galima įsitikinti D.Seardy darbu, dabar dainoje sintezatoriai ir vokalas labiau iškelti į viršų ir gražiau dera, viskas skamba erdviškai ir plačiai. Sekančioje „Sick“ lėtas ir gąsdinantis repavimas miksuojamas su Heather kartojamu „sick sick sick…“, o antrame sluoksnyje – sintezatoriai su shoegaze‘išku dainavimu. Žinomiausiai Salem daina „Redlights“ dar iš 2008 metų dabar suskamba impresyviau, bosai ir sintetiniai būgnai kapoja tvirčiau ir griežčiau, purvinesni sintezatoriai užpildė prieš tai buvusias tuštokas erdves. Ir toliau išlaikomos panašios struktūros ir nuotaikos, o albumas baigiamas bene liūdniausia, lyriškiausia ir ramiausia „Killer“ kompozicija, sužadinanti atsisveikinimo, galo, net apokalipsės nuotaikas. Nuostabi pabaiga.
„King Night“ dviprasmiškas albumas, vieni sakys, kad čia šlamštas ir ne muzika, kitiems gi jis atrodys genialus, epinis ir nepakartojamas, aš manau, kad čia ateitis.
„King Night“ bus išleistas rugsėjo 28 d. IAMSOUND rec.
Komentarai