Būdami gitarų propaguotojais, Ore.lt džiaugiasi šį savaitgalį, rugpjūčio 12 d., prasidėsiančio festivalio “Satta Outside” organizatorių iniciatyva pristatyti atlikėjus, gyvais instrumentais kuriančius matematiškai tvarkingą beprotybę.
Praėjusiais tirpome nuo Knalpot iš Eat Concrete, o šiemet ant scenos išvysime ir Sankt Peterburgo post-rock trijulę Superficial Random Knowledge Porridge (SRKP). Tiesa, tai nėra tradicinio post-rock fakelo nešėjai – jų muzikoje labai teisingai driekiasi monotoniškas elektroninis ritmas, tačiau krūva sintezatorių, gyvi būgnai ir jų lipdoma garso siena turi tą patį toli išnešantį, bet tuo pačiu beprotiškoje harmonijoje skandinantį efektą, dėl kurio verta nusimauti kelnes su visomis glaudėmis ir garsiai rėkti.
Vienas iš SRKP narių, Kirill Borisov, pasidalino savo abstrakčiais kūrybiniais receptais, minčių maišymo idėjomis ir atskleidė pagrindinę grupės muzikos formulę, kuri, pasirodo, beesanti visiškai paprasta.
Nedaug informacijos galima rasti internete apie jus. Retai bendraujate su žiniasklaida?
Greičiausiai esi teisus. Tačiau taip yra todėl, jog pastaruoju metu daug dirbame prie savo pirmojo EP. Daug kas yra padėta į šalį. Dabar daugiausia dėmesio skiriame tobulo garso paieškoms, o tai reiškia, jog triname subines studijoje. Po to jau užsiimsime savęs garsinimu. Tačiau mes labai arti tikslo – kaip tik vakar užbaigėme mūsų naujų kūrinių įrašus nuostabioje bažnyčioje vidury Sankt Peterburgo.
Neblogai. Tai jūs labai profesionaliai žiūrite į muziką? Ar propaguojate ir DIY idėjas šiuo klausimu?
Ir taip, ir taip. Mes gerbiame DIY principus ir patys atliekame visą darbą, bet tam, kad pasiektume tobulesnį garsą, mums reikia labai įvairių dalykų, kaip kad prašmatnių vietų įrašams. Tačiau aš manau, jog tai yra labiau apie ribų plėtimą, o ne įrašo kokybę.
O kaip žinote, kur yra ta riba?
Sudėtingas klausimas. Spėju, jog niekada niekas to nežino, bet tai yra mūsų tikslas. Tik uoliai kažko siekiant galima parodyti tikrąjį potencialą.
Gerai, paklausiu to šiek tiek kitaip. Kas verčia jus siekti aukštesnės garso kokybės?
Tai ne apie garso kokybę, o labiau apie eksperimentavimą su garsu. Studijoje, kurioje dirbome (t.y. bažnyčioje – Ore.lt), neturėjome labai geros įrangos, tačiau buvo įdomu įrašinėti būgnus ir visa kita didžiulėje, kvapą gniaužiančioje erdvėje su 2.5 sekundės trukmės natūraliu aidu, įrašinėti viską juostoje, o ne kompiuteryje, kadangi savo muzikoje naudojame daug sintezatorių. Mes tiesiog stengiamės, jog garsas skambėtų natūraliau ir šilčiau.
Ta siekiamybė iš fantazijos ar žinių?
Darome eksperimentus naudodami savo profesionalias žinias: jei turime idėją kaip tam tikri reikalai vyksta, kodėl nepanaudojus to kitaip. Tai tiesiog mėgavimąsis dalykais, kuriuos išmanai ir gali panaudoti.
Iš kur jūsų žinios apie visa tai?
Muziką mes visi trys pradėjome kurti pakankamai anksti, tiesiog anksčiau ji buvo pakankamai kitokia. Grojome įvairiose grupėse, tačiau kai prasidėjo SRKP, tada tai buvo (ir vis dar yra) mokymąsis vienas iš kito. Kiekvienas iš mūsų turi savo metodus ir informacijos gabalus apie tokius dalykus kaip sintezatoriai, gitaros ar būgnai, todėl mokome vienas kitą ir bandome groti visais instrumentais, kuriuos turime. Svarbiausia yra nepražiopsoti ko nors, ką vienas galėjo praleisti, o kitas įsisavinti.
Tai kada, kodėl ir kur SRKP gimė?
Jei atmintis manęs neapgauna, tai įvyko prieš du metus Sankt Peterburge. Prieš SRKP mes visi trys grojome kitoje post-rock grupėje, kuri iširo. Po kelių susitikimų mes, tie patys trys, pradėjome daryti visiškai kitokią muziką. Iš pradžių buvo labiau smagu nei kažkoks procesas su tikslu. Įrašėme keletą kūrinių savo malonumui ir neilgai
trukus susilaukėme pirmų atsiliepimų bei kvietimų į koncertus.
O kaip atrodo kita SRPK narių gyvenimo pusė?
Didžiąją laiko dalį aš gyvenu Berlyne, kur užsiimu grafiniu dizainu kaip www.epic-shit.com ir studijuoju mediciną. Roman ir Rustam gyvena Sankt Peterburge, kur abu ir dirba.
O bent vienas iš jūsų tiki Skraidančiu Spageti Monstru?
Juokauji? Atsakymas yra “taip”.
Jei teisingai suprantu, būtent tai ir įkvėpė jus jungti elektroninius ritmus su tuo postrokiškai shoegazeišku atmosferiniu garsu?
Na, turiu pripažinti, jog jis tikrai nėra paskutinis dalykas šiame reikale.
O kas yra pirmieji?
Pats pirmiausias iš visų – Michael Dudikoff ir Jabba The Hut, manyčiau. Dolph Lundgren ir jo švelnių prisilietimų vaidyba taip pat daug padarė įtakos.
O kaip dėl grupių, skambančių panašiai?
Jų tikrai daug. Sunku pasakyti už kitus. Žinau, jog Roman yra didelis My Bloody Valentine ir visos tos muzikos bangos gerbėjas, tuo pačiu jis mėgsta minimal šutvę iš Kompakt leidyklos, šiek tiek techno bei
daug įvairios muzikos.
Mes visi mėgstame The Field – tuo esu tikras. Rustam labiau linkęs į įvairą elektroninę muziką, taip pat postroką ir net folką.
Man pačiam patinka sludge ir metalas, nemažai folko, dievinu dubstepą (burialinį) bei įvairiausią elektroninę muziką.
Ar ta visa muzika padeda? Kaip atsiriboji nuo rėmų, kurie skamba tavo galvoje po to, kai prisiklausai muzikos, sukurtos kitų?
Tai veikia visai atvirkščiai. Tai – kaip dėlionė. Surenki geriausias skirtingos muzikos dalis, kad sukurtum tikrą žudymo mechanizmą. Tai kaip DeathPool iš “X-men” – visos super jėgos sudėtos į vieną herojų.
SRKP – Satan And His Army from SRKP on Vimeo.
Tai Chuck Norris visai galėtų būti jūsų riba!
Jis yra kiekvieno sveiko proto žmogaus riba.
Kurdami pasikliaujate labiau matematika ar svajonėmis?
Turiu draugą, kuris yra tikras matematikos genijus. Jis sugeba įžvelgti poeziją matematinėse lygtyse. Tą patį turėtumėme daryti ir mes. Tai yra tas pats: gėlės ir x, ir y. Na, bent jau pagal jį.
Tačiau super jėgos gi yra fantazija, ar ne?
Gali vadinti mus svajotojais su super jėgomis ir matematikos išsilavinimu. Tiesą sakant, tu suvokei pagrindinę mūsų muzikos esmę. Sujungti elektroninės muzikos matematiką ir gyvos muzikos svajones.
Būtent tai mane ir domina: jūsų kūriniai vystosi matematiškai, tačiau mintyse jie piešia fantazijas. Kas būna jūsų galvose, kai darote kūrinį: vakarykštės nakties sapnas ar formulė?
Taip, labai svarbu tai suprasti. Visa ta matematika mums yra tik instrumentas padaryti svajonę tikra.
Ar jūsų galvose buvo kokių nors politinių temų, kai kūrėte “Satan and His Army”?
Ne, visiškai jokių. Mus visus domina konspiracijos kultas ir pan., tačiau tik iš aestetinės ir istorinės pusės. Tačiau tu neturėtum manimi visiškai pasitikėti šiuo atveju (juokiasi).
Ar manai, jog menininkai turėtų savo kūriniuose perteikti savo politines pažiūras?
Be abejo. Jei jie turi ką pasakyti, tegul tai sako.
Tai jūs neturite ką pasakyti? Tiesiog pasakojate žmonėms apie savo sapnus?
Mes tiesiog norime, jog žmonės imtų mąstyti iš esmės. Mano manymu, jie tai turėtų daryti gerokai dažniau.
Galvoti apie ką?
Tiesiog galvoti. Minčių aktyvumas. Nelaikyti tuščios galvos, o mąstyti.
Tai jūs kažkokie minčių sujaukėjai?
Taip, po velnių.
Ir turite tam kažkokią formulę?
Na, mes turime keletą receptų savo rankovėse. Neneigsiu to.
Gerai, sugrįžkime į žemę. Ar Sankt Peterburge egzistuoja kažkokie zinai ar kiti alternatyvūs šaltiniai, kurių dėka žmonės dalijasi savo kultūriniais atradimais?
Buvo keletas zinų čia prieš keletą metų, bet dabar šią funkciją daugiausiai atlieka tinklaraščiai ir pan. Na, pagrindinis madų ir naujos muzikos šaltinis daugumai jaunimo Rusijoje yra Lookatme.ru
O kaip ten reikalai su post-rock/shoegaze scena?
Negaliu tiksliai pasakyti, nesu būtent tas žmogus, kurio apie tai reikėtų klausti. Pastaruoju metu esu pakankamai atitrūkęs nuo vietinės scenos, bet ir nesu tikras, jog ji šiuo metu klesti. Žinau tik keletą grupių iš ten: Pinkshinyultrablast ir The Cheshire Strangler.
Išvardink tris dalykus apie Sankt Peterburgą, kurių nepasiilgsti gyvendamas Berlyne.
Šešis mėnesius trunkanti žiema, modernios kultūros trūkumas ir mažai veiksmo.
Ar iš tiesų taip prastai?
Ne, ne visai. Turbūt taip būna žiemą. Vasarą visai fainai. Tačiau žiemos pakankamai apsnūdusios.
Tada išvardink tris dalykus, kurių, lyginant su Sankt Peterburgu, Berlynas neturi.
Šitas sunkus. Berlynas pakankamai kietas. Na, pirmiausia yra tai, jog aš turiu labai daug draugų Sankt Peterburge ir smagu juos kartas nuo karto susitikti, antra – baltos naktys vasarą, o trečia – mes galime
repetuoti tik ten.
Komentarai