Šis suomių žmogus-orkestras Lietuvoje lankėsi jau …penktą kartą! Tiesa, ar čia yra nors vienas, prisimenantis pirmąjį maestro vizitą dar sovietiniais laikais? Priskirkime šią informaciją mitiniams laikams, kai Lietuvoje koncertavo “The Sugarcubes” su Bjork priešakyje. Vėliau “Zona” distribucijos dėka kai kurie mūsų suko kultinę Jimi Tenor “Intervision” kasetę. 2001-aisiais jis lankėsi “Kaunas Jazz” festivalyje, vėliau grojo ciklo “Involved” koncerte bei “One Man Band” festivalyje Vilniuje.
Paskutiniame Jimi Tenor koncerte “Lofte” publikos nebuvo daug, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad ji buvo neatsitiktinė ir kokybiška. Koncerto pradžioje Jimi atrodė lyg kiek pavargęs ar nusivylęs, tačiau pabaigoje juokavo sau būdingu stiliumi ir net išėjo bisui.
Jimi Tenor gimė 1965-aisiais Lahtyje. Tėvų pakrikštytas kaip Lassi Lehto, savo slapyvardį susidėjo iš savo jaunystės stabo Jimmy Osmond vardo ir tenoro saksofono pavadinimo. Pirmoji jo grupė “Jimi Tenor & His Shamans” pirmąjį albumą išleido 1988, o kaip solo atlikėjas Jimi debiutavo 1994-aisiais. “Take Me Baby” tapo pirmuoju dideliu jo hitu. Jimi Tenor albumus leido tokios kompanijos kaip “Sähkö Recordings”, “Warp Records”, “Kitty-Yo”.
Paskutinis atlikėjo darbas – šiemet kartu su “Kabukabu” išleistas albumas “Mystery of Aether”, kuriame skamba savotiškas afrobeat su Jimi Tenor būdingomis improvizacijomis.
Prieš koncertą Vilniuje trumpam prisėdome pakalbėti su Jimi.
Papasakok apie savo paskutinį albumą.
Jis daugiau ar mažiau buvo įrašinėjamas tame pačiame stiliuje, su “Kabukabu” vaikinais. Daugiau laiko praleidome mano studijoje Helsinkyje. Kai kurios kompozicijos gimė sesijų metu, kai Tony Allen (būgnininkas iš Nigerijos, šiuo metu gyvenantis Paryžiuje, buvęs legendinio afrobeat atlikėjo Fela Anikulapo Kuti orkestro narys; anot F.A.Kuti: “Be Tony Alleno nebūtų afrobeat’o” – ore.lt) lankėsi Helsinkyje. Mes daug grojom kartu. Ieškodavome idėjų, o vėliau aš vienas kūriau.
http://www.youtube.com/watch?v=25HDIpqdAOI
Tai dauguma dainų gimė grojant kartu?
Ne, ne dauguma, gal kokios 3 dainos. Kai kuriuos kūrinius parašiau didelės grupės projektui, kurį turėjau su Tony Allen. Tony nedalyvavo įrašyme. Mūsų būgnininkas grojo ritmą. Viskas labai panašu į aranžavimą didelei grupei.
Kokia buvo tavo pirmoji muzikinė patirtis?
Mokiausi muzikos mokykloje. Ten vyko renginys. Mes grojome ir aš dainavau vieną dainą. Žmonėms labai patiko, publika ėjo iš proto. Ir tada aš pamaniau, kad man patinka šitas jausmas ir tai buvo nuostabu. Aš buvau susižavėjęs ta patirtimi.
Kaip tau pavyksta išlikti kūrybingu ir nesikartoti?
Kuriu muziką kiekvieną dieną. Kiekvieną kartą stengiuosi į ją pažvelgti kitu kampu. Ne visada vienodai kuriu. Pabandau su būgnų mašina arba pianinu, arba išeinu į mišką ir niūniuoju kažką, o po to grįžtu atgal. Stengiuosi surasti skirtingus būdus, kaip kurti muziką. Galbūt tai – vienas svarbiausių veiksnių. Be to, man patinka kurti muziką, todėl tai yra smagus užsiėmimas.
Kas padarė didžiausią muzikinę įtaką paskutiniam albumui?
Sakyčiau, Sun Ra, nes tai labai labai akivaizdu. Galbūt didelės grupės. Charles Mingus ar kažkas panašaus, o taip pat – ir kai kurie suomių kompozitoriai, jų trumpi pasažai. Aš naudoju tonus, kuriuos iš pradžių išgirdau naudojant Einojuhani Rautavaara. Nežinau, ar esi apie jį girdėjęs, tačiau jis labai žinomas klasikinės muzikos kompozitorius. Kai kurių idėjų nebūčiau realizavęs, jei nebūčiau girdėjęs jo muzikos. Einojuhani išgirdau per radiją, kai buvau Niujorke. Labai pasinėriau į tą nuotaiką.
Klausai daug klasikinės muzikos?
Taip. Daugiausia šiuolaikinės klasikinės muzikos. Nelabai mėgstu senų laikų muzikos. Klausau Penderecki ir panašių kompozitorių.
Gali pasigirti ilga muzikine karjera. Koks skirtumas tarp tų laikų, kai buvai jaunas, nepatyręs ir dabarties, kai esi subrendęs ir patyręs?
Manau, truputį sunkiau nustebinti save, jei pavyksta ką nors gero sukurti. Atsimenu 90-ųjų pradžią. Beveik kiekvieną dieną būdavau pakylėtas, kad kūrinys taip gerai pavyko. Jautiesi kaip ekstazėje. O dabar sunkiau tai pajausti ir tai problema.
Akivaizdu, esi labai geras muzikantas. Kokioje srityje nesi toks geras?
Manau, mano didžiausia problema – akordų progresijos. Aišku, aš turiu savo sistemą ir metodus, bet, jei reikėtų būti visapusišku muzikantu, man neišeitų. Tačiau tai nesvarbu, nes mano didžiausiems herojams, pvz., Fela Kuti, tai irgi nepavyktų.
Kokie momentai labiausiai charakterizuotų tavo muzikinį kelią?
Dažniausiai tai atsitinka namie, kai kažkas pavyksta arba užbaigiu dainą. Tai tie momentai. Tada žinai, kad tai gerai padaryta. Žinai, kad rezultatas geras. Dažniausiai idėjos yra geros, bet ne puikios. Tačiau kai turi puikią idėją, tada žinai, kad ji puiki ir tai dažniausiai nutinka namie.
Koks tavo įrašytas albumas labiausiai mėgstamas ir kodėl?
Galbūt „Europa“. Jame daugiausia jausmų.
Kokių suomių muzikantų klausai ar rekomenduotum paklausyti?
Visada kažkas yra. Yra pakankamai gerų elektronikos pogrindžio muzikantų. Jori Hulkkonen visada sukuria kažką verta dėmesio. Taip pat yra grupė “Cleaning Women”. Jie groja savos gamybos instrumentais.
Komentarai