1996-aisiais Opolės miestelyje susikūrę Paprika Korps Lietuvos regio bendruomenei jau gerai pažįstami – pirmą kartą Vilniuje jie koncertavo prieš keliolika metų, o vėliau, pakeliui į Suomiją arba Rusiją, lankėsi dar kelis kartus. Kai kurie Vilniaus klubai ir barai, kur vyko koncertai, jau nebeegzistuoja, pasikeitė ir rastamanų karta, tačiau Paprika Korps ir vėl atkeliauja su savo pulsuojančiu reggae/dub skambesiu. Grupė iš Silezijos yra vienas daugiausiai koncertuojančių Lenkijos kolektyvų – pastaraisiais metais jie sugrojo virš 200 koncertų 20-yje Europos šalių.
Paprika Korps nėra tradicinio regio grupė, jų muzikoje juntama ryški dub ir pankroko stilių įtaka, o tekstuose nėra šiam žanrui būdingos religinės tematikos ar marihuanos garbinimo. Vietoje to, nagrinėjamos žmogaus vietos industriniame pasaulyje temos, jo santykis su supančia aplinka. 6 albumus įrašę „paprikos“, koncertuose ypatingą dėmesį skiria skambesiui, kurį užtikrina prieš kelis metus iš Olandijos grįžęs ir prie grupės prisijungęs Kuba.
Jau 18 metų, o jūs vis dar kartu, ta pačia sudėtimi. Kas laiko jus kartu?
Sunku pasakyti, nes, atrodo, mes iš tikrųjų esame absoliučiai “nesiginčijanti” grupė. Manau, pradėjome labai anksti ir tai, ką darėme, teikė malonumą – visa tai ir liko. Vis dar mėgstame turuoti, sutikti naujus žmones, atrasti naujas vietas – tai sukelia tam tikrą priklausomybę.
Grojimas grupėje iš malonumo dažnai virsta nuobodžiu darbu. Ką darote, kad to išvengtumėt?
Mūsų atveju visada padeda tai, jog kiekviename ture pridedame po kelis naujus kūrinius. Taip nutinka, kad laukiame to, dar nenudrožto, kūrinio. Mano galva, gali tapti nuobodu, jei prarandi susidomėjimą pačia muzika. Kol mums tai patinka ir sutariame tarpusavyje – tai negali tapti nuobodu.
Be to, visi turime kitų darbų, taigi grojimas mums tarsi pro-hobis (šypsosi).
Tiek daug metų grojate regį ir vis dar jokių dredų ir “jah rastafari” skandavimų…
Na, taip. Gal palikime visa tai jamaikiečiams…
Viskas aplink keičiasi, ar įmanoma, kad vieną dieną “paprikos” užgrotų ką nors kito nei regge/dub?
Mūsų muzika keičiasi nuo vieno albumo iki kito, tačiau išlaikome sunkaus regio jausmą ir nemanau, jog tai galėtų radikaliai pasikeisti. Iš kitos pusės, ką tik įrašėme albumą su lenkų folko grupe Ruta, kuriame grojame gerokai įvairiau.
Esat daug keliaujanti grupė, ar turime mėgstamų kraštų, miestų, koncertų vietu? Atrodo, jog Suomija turi ypatingą vietą jūsų širdyse…
Ankstesniais metais koncertuodavome dvigubai daugiau nei dabar, truputį pasenome, kai kurie sukūrė šeimas, taigi nėra taip lengva. Vis dėlto išlaikome turavimo ritmą bent kartą metuose grodami Suomijoje, Balkanuose ir Vakarų Europoje. Kažkodėl suomiams “paprikos” labai patinka. Jie matė mus tiek daug kartų, jog kiekvieną kartą, kai ten grojame, bijau, kad žmonės nebeateis, tačiau iki šiol jie niekada nepavedė. Manau, todėl, kad mūsų regis nėra visiškai regis, o Suomija atrodo labiausiai rokenroliška šalis Europoje. Panašu, jiems mūsų regis, maišytas su roku ir daugybe dub‘o efektų, tikrai patinka.
Labai mažai lenkų grupių atvažiuoja į Lietuvą. Manai, tai dėl Lenkijos-Lietuvos istorijos ar paprasčiausių ekonominių priežasčių – per mažos rinkos?
Mane tai stebina. Nemanau, kad kam nors rūpi seni laikai. Galbūt tai per maža rinka, kaip tu spėji. Kita vertus, drąsūs “paprikansai” groja Vilniuje beveik kasmet nuo 2002-ųjų (šypsosi).
Iš tikrųjų Vilniuje grojote daug kartų. Kuris koncertas labiausiai įsiminė?
Iš tikrųjų visi koncertai Vilniuje buvo gerai. Prisimenu pirmąjį “Green” klube (nebeegzistuojantis grupės dr.Green klubas “Kablyje” – aut. past.). Su dr.Green sugrojome keletą puikių vasaros koncertų “Baltuose Drambliuose”.
Paskutinį albumą “Metalchem” išleidot prieš 3 metus. Ar turite kokių nors naujų įrašų planų?
Kaip minėjau, įrašėme albumą su punkfolk grupe Ruta ir turime jau pusę naujojo albumo dainų. Jei po turo pasispausime, turėtume užbaigti jį iki Naujųjų.
Ar Lenkijos regio scena vis dar stipri? Įvardink keletą kylančių ir potencialių vardų.
Taip, vis dar stipri. Vavamuffin ką tik išleido naują albumą. Taip pat ir Ras Luta, “Eastwest Rockers” vokalistas, su savo grupe jis dabar groja turbūt geriausius koncertus savo karjeroje. Taip pat yra Marika, visada buvusi artima regiui, dabar ji tapo TV žvaigžde, tačiau tai nesugadino jos muzikos. Iš tikrųjų ji dabar net geresnė. Kitas didis vardas – Junior Stress – dainuojantis tik lenkiškai, tačiau labai talentingas. Man dauguma šių vardų jau nėra nauji – dauguma jų scenoje jau bent keletą metų. Ne daug naujų žvaigždžių, bet galbūt turime palaukti (šypsosi).
Tavo pranešimas koncerto “Rzeczpospolita reggae connection” publikai?
Esu prastas pamokslininkas. Tiesiog ateikite ir mėgaukitės mūsų sunkaus regio stiliumi. Ar bent jau pakvieskite į dūzges (šypsosi).
Komentarai