Už lango brėkšta juodai baltas ūkanotas rytas. Kambaryje be užuolaidų sklando prietema, už lango rūksta kaminai, stūgauja uosto kranai ir slenka tykusis Donas. Kažkur Rusijos pietryčiuose. Horizontą rėmina grubūs gamyklų ir fabrikų kontūrai. Skamba britiškosios industrinės post-punk bangos atgarsiai. Groja nerusiška muzika su rusiškais tekstais. Utro (rytas – vert. iš rusų k.)
2010-aisiais Rostovo prie Dono grupė Motorama išleido viena geriausių rusiškų albumų ir tapo laukiami ne tik Rusijos, bet ir Europos scenose. Grupės kūryboje aiškiai juntamas šaltas kai kurių indie grupių skambesys, kurio ištakos – ’80-ųjų Mančesteris ir jo melancholija. Maždaug tuo pačiu metu atsirado ir kita, truputį grubesnė, Motorama versija – Utro.
Kas yra Utro? Šaltas, minimalistinis, niūrus, kampuotas post-punk, glausti tekstai, kuriuose – savotiški archetipai, žodžiai-simboliai, sukuriantys tam tikrą nacionalinį išmatavimą ir pasakojimą (“Namas”, “Upė”, “Sodas”, “Pranašiškas sapnas” ir kt.). Taip pat ir grupę supanti estetika – savotiška interneto svetainė-labirintas, videoklipai, įrašų viršeliai, fotosesijos.
Muzikantai neslepia savo įtakų: legendiniai Rostovo rokeriai Germanas Dižečko ir Olegas Merežovskis, jų kolega iš Voronežo Stasas Jukchno, Aukciono vokalistas Leonidas Fiodorovas, poetas ir dainų tekstų autorius Ilja Kormilcevas, Kino ir elektronikos eksperimentatoriai Aleksejus Borisovas ir Ivanas Sokolovskis.
Iš Vakarų pasaulio Utro ypatingai domisi Wire, The Buzzcocks, The Fall, The Pop Group, Public Image, A Certain Ratio ir panašių atlikėjų kūryba. Žinoma, kiekvieno jų playlistas yra žymiai platesnis ir, svarbiausia, nuolat kintantis, todėl tai tik pirminės gairės.
Vasaros viduryje klausysimės Utro gyvai antrojoje “STRCamp” versijoje, o kol kas traukiame atsakymus iš mažakalbio grupės lyderio Vlado Paršino.
Koks rytas šiandien išaušo Rostove prie Dono?
Apsiniaukęs.
Apie kokį rytą kalbame: tą, kuris ateina po bemiegės nakties ar tą, kai atsibundi žvalus ir pilnas jėgų? Kaip suprantu, labiau tinka pirmasis variantas…
Kaip kam labiau patinka.
Mažai lietuvių galėtų pasakyti, kur maždaug yra Rostovas prie Dono. Kaip apibūdintumėt savo miestą?
Purvinas, daug automobilių, bjaurių pastatų, pigaus alaus ir simpatiškų merginų.
Kaip pats miestas ir jo gyventojai jus priima?
Grojome Rostove du ar tris kartus, viskas buvo normaliai, publika Rostove gana nuosaiki ir rami.
Kadangi gyvenate netoli nuo sienos su Ukraina, negaliu apsieiti be to. Ar tai jūsų ar kažkieno kito karas? Kiek jaučiatės Rusijos dalimi?
Mums atrodo, kad tai ne mūsų karas, tai nepriklausomos valstybės, draugiškos Rusijai, problemos. Mes, deja, nesigaudome politikoje ir sunku atsakyti į šį klausimą, tačiau sprendžiant iš nuojautos, nieko gero šiuo metu nevyksta.
Kalbant apie antrąją klausimo dalį – esame Rusijos piliečiai, bet toli gražu ne visada pritariame tam, ką daro vyriausybė.
Jūsų muzikoje yra paralelių su ’80-ųjų Mančesteriu. Iš kur toks skambesys pietinės Rusijos uostamiestyje?
Rostove dar ’90-aisiais grupių kūryboje jautėsi kažkokia angliško nepriklausomo roko įtaka. Mūsų skambesyje tai turbūt irgi jaučiasi. Man patinka daugelis to laikmečio grupių.
Kita jūsų grupė Motorama dainuoja angliškai, o Utro – rusiškai. Kodėl Motorama negalėjo dainuoti dviem kalbomis?
Man truputį mažiau patinka grupės, dainuojančios dviem kalbomis.
Kas įdomaus, tavo nuomone, vyksta rusiškoje scenoje? Kokie reiškiniai kine, literatūroje, muzikoje, internete paskutiniu metu užkliudė?
Dabar daug grupių, tačiau labai mažai gerų. Patinka grupė Majak (Маяк – Ore.lt past.) iš Charkovo. 2012-ųjų filmas “Antonas čia šalia” («Антон тут рядом» – Ore.lt past.).
Jūsų interneto svetainė tolima one-click kultūrai, kur viskas aišku ir lengvai pasiekiama. Tai daugiau primena kažkokius eskizus, o ne “normalią” muzikos grupės svetainę. Jūs nenormalūs?
Normalūs, tiesiog norėjosi sukurti tokią svetainę-labirintą.
“STRCamp” grosite paryčiui?
Kaip leis, taip ir sugrosim.
Internete:
Komentarai