Paulius Ilevičius skaitytojams jau pažįstamas – prieš keletą metų rašė straipsnius ore.lt ir publikavo interviu su tų dienų alternatyvios muzikos veikėjais. Praėjus dinamiškai laiko atkarpai Paulius vis dar paskendęs raštuose apie muziką, publikuoja savo atradimus ir analizes žinomuose Lietuvos ir tarptautiniuose muzikos leidiniuose. Išbandęs save tiek vesdamas radijo laidas, tiek prie DJ pulto, šiandiena Paulius Ilevičius (arba tiesiog Ilius) sugrįžta į ore.lt. Šįkart – jau kitoje ekrano pusėje dalinasi su mumis savo mintimis ir unikalia muzikine patirtimi.
Intelektualiai emocionali ir kinematografiška Iliaus kompiliacija nuplukdo į ambient ir noise gaudžiančius kanjonus ir išpučia siurrealistiniais musique concrète eksperimentais. Meditatyvi ir savianalizei puikiai deranti 5-oji kelionė su Sunday Bug Special Mix ir OreCast tandemu.
Kūrinių sąrašas:
- Ensemble Economique “Ksenia”
- Time Attendant “Holiday Holograph”
- Mordant Music “NASL”
- Monoton “J.S.C.A.”
- Katie Gately “Stings”
- Kratong “An Outward Spiral”
- COH Plays Cosey “Lying”
- Chris and Cosey “The Gates of Ancient Cities”
- The Wyrding Module “Thrones of Nitre”
Vilniuje baigei anglų filologiją, po to Didžiojoje Britanijoje įgyjai žurnalisto bakalaurą. Nėra paslaptis, kad dabar šiuos profesinius įgūdžius naudoji muzikos žurnalistikoje ir rašai lietuvių ir anglų kalbomis apie vietinius ir tarptautinius muzikinius projektus. Šis užsiėmimas tau spontaniškas saviraiškos būdas, ar vis dėlto tikiesi, kad iš rašymo valgysi duoną?
Kol kas tai yra saviraiškos būdas. Gal kada nors ir pavyks iš to pragyventi, tačiau šiuo metu intencionaliai to nesiekiu. Muzika, apie kurią rašau, yra ganėtinai nišinė, tad su komercija čia – problematiška. Be to, galbūt tai kažkiek apribotų interesų spektrą.
Savo CV jau gali įrašyti, kad kalbinai Blouse, Hercules and Love Affair, Demdike Stare, Sun Glitters, Jemek Jemovit, The Soft moon, Laurel Halo, Simon Scott (ex-Slowdive), Lebanon Hanover, Lycia, Tor Lundvall ir begalę kitų įdomių atlikėjų, turinčių didelį svorį muzikiniame pasaulyje. Kokios neišdildomos patirties pasisėmei?
Na, kiekviename interviu susiduri su vis kita asmenybe, kuri savaip reaguoja į pateiktus klausimus – vieni draugiški, kiti arogantiškesni. Ko gero, vienas esminių dalykų yra tinkamai reprezentuoti atlikėją, nesusireikšminant pačiam. Nes visgi, darant interviu, svarbiausias yra jis/ji. Tam reikia sugeneruoti taiklius klausimus, deramai jais pasinaudojant gauti reikiamą informaciją ir po to ją gerai sukonstruoti ir pateikti.
Eksperimentinės muzikos primadonos Laurie Anderson aforizmas apie muzikos žurnalistiką: “rašyti apie muziką, tai tas pats, kas šokti apie architektūrą”. Ką Tu apie tai manai?
Na, priklauso nuo to, kokiame kontekste šis aforizmas buvo pasakytas. Rašymas yra neatsiejamas nuo klausymo. Tam, kad rašyti ir skaitant suprasti, reikia visų pirma išgirsti ir įsisavinti garsą. Manau, kad muzikos žurnalistika ir muzika nėra lygintini dalykai. Žurnalistika yra greičiau tam tikras komentaras, nuoroda, gidas, einantis šalia, tarnaujantis muzikai. Muzika yra tam tikras pasaulis, kurį muzikos žurnalistika bando pakomentuoti, paaiškinti, susisteminti. Tačiau tam, kad galėtum tuos komentarus suvokti, turi tam pasaulyje pabuvoti.
Kuris tavo pirmasis turimas įrašas tave žavi iki šiol, kaip jis pas tave atsidūrė?
Labai sunku prisiminti. Bet pirmas toptelėjęs į galvą – Foje albumas “Gali Skambėti Keistai”. Tėvai turėjo vinilą, kurį dar nusipirko prie mano akių kažkokiam koncerte Sporto Rūmuose. Šis albumas – man neabejotinai išlieka vienu geriausių Lietuvos muzikinės scenos darbų, puikiai perteikęs laikmečio realijas ir muzikinius vėjus. Tai – ko gero, vienas retų lietuvių priartėjimų prie post-punk/goth rock estetikos.
Ne tik rašai apie muziką, bet dar turi patirties radijo laidų vedime, grojai grupėje, na, o šiuo metu vis dažniau atsistoji prie DJ pulto. Ko galime tikėtis renginio afišoje išvydus užrašą “Ilius”?
Emocingo, atmosferinio, gilaus, brandaus ir išjausto garso. Skamba labai pretenzingai, bet kūrinius stengiuos rinktis kruopščiai.
O kokia mėnulio fazė tinkamiausia klausant šio mikso?
Visos fazės yra tinkamiausios. Svarbu, kad mėnulis šviestų ir mestų deramą spindulį, paryškinantį reikiamus aplinkos kontūrus.
Kadangi priskirčiau tave tamsios alternatyvios muzikos atstovams, negaliu nepaklausti apie Lietuvos darkerių bendruomenę. Atvira ji ar uždara? Kaip manai, kokią ideologiją tamsa nešasi su savimi?
Na, nežinau, ar tai galima oficialiai identifikuoti kaip bendruomenę. Gal greičiau grupelė muzikinių bendraminčių. O šiaip nevartočiau čia žodžio “tamsa”. Man mano klausoma muzika yra veikiau kupina jautrios intro(retro)spekcijos, gilaus aplinkos/geografinės vietos išjautimo, nuoširdumo, kūrybingumo, kartais nostalgijos. O su tuo einanti emocijų puokštė gali būti pati įvairiausia – nuo gilios melancholijos ar liūdesio iki džiaugsmo pliūpsnių. Tad nežinau, kaip čia tą tamsą įterpt. Manau, dalis visuomenės, persisotinę dirbtinio mass media pozityvumo, sensacingumo, įprato bet kokį intravertišką, emocionaliai spalvingesnį meną vadinti tamsiu. Tačiau dažnai jis būna netgi labai šviesus. Tik tos šviesos atspalviai ar ryškumas gali skirtis.
Paanalizuokime ko labiausiai trūksta Lietuvos kultūriniame gyvenime? Bent jau nuo ko reikėtų pradėti?
Labai nenoriu pradėt skųstis :). Kartais atrodo, kad trūksta didesnio kiekio sąmoningesnių klausytojų, kurie eitų į renginius ir mokėtų už bilietus, kuriems muzika būtų didesnis prioritetas. Gal šiek tiek trūksta tokio melomaniško mikroklimato, tokios self-sufficient aplinkos. Turiu omenyje bendras visuomenines tendencijas, kurios galėtų sukurti stabilią ir tvirtai ant kojų stovinčią muzikinę rinką, kokią turime Vakaruose.
Ką 70-ųjų post-punk ir new wave skambesiai veikia šiandiena? Kodėl tai, kas atrodo atgyveno savo laikmetį, šiandienai sugrįžta?
Aš visiems, kurie domisi šia tema, geriau parekomenduosiu gerokai protingesnio už mane veikėjo knygą – Simon Reynolds “Retromania”. Ten galima rasti nemažai atsakymų į šį klausimą, nors ir ne su viskuo sutinku, žinoma.
Socialiniame tinkle dažnai daliniesi dingusių žmonių skelbimais…
Čia pilietinės pareigos jausmas sumišęs su asmeninėmis fobijomis. Kartais tiesiog pagalvoju, kad gal tas vienas pelės click’as kažkam bus lemtingas. O ir pats labai bijočiau tokiu būdu ko nors netekt.
Iš kur semiesi kūrybinės ugnies?
Iš visų esamos ar buvusios aplinkos elementų: žmonių, miestų erdvių, prisiminimų, girdimų garsų. Visa tai formuoja tam tikras vidinio pasaulio konstrukcijas, kurios sudaro nemažą dalį asmenybės.
Mėgstamiausias tylus ritualas ar dvasinė puota.
Kad jie kinta… priklausomai nuo situacijos ir aplinkos, kurioje gyvenu. Pavyzdžiui, kai gyvenau Edinburge didžiulį džiaugsmą ir atgaivą teikdavo pasivaikščiojimas palei Water of Leith upę, vingiuojančią pro senus malūnus ir menkai žmogaus tepaliestus slėnius. Dabar panašias emocijas teikia ėjimas Vilniaus senamiesčiu tingų ir šiltą sekmadienio vakarą ar kada paryčiais :).
Paskutinė sentencija klausantiems skaitytojams:
Įsiklausykite į aplinką ir likite smalsūs garsams.
Sunday Bug Special prenumerata iTunes – http://bit.ly/1kr2ST8, originali Sunday Bug radijo laida čia,
Daugiau apie Ilių jo asmeniniame mixcloud – čia.
Viršelio autoriai: Evelina Stankūnaitė ir Lukas Petraitis.
Interviu ėmė Tomas Vėjas.
Komentarai