Vasario 5 d. į Vilnių atvyksta norvegų grupė, kurios kūrybą būtų galima apibūdinti kaip išvirkščią, purviną ir tiesiog akiplėšiškai komplikuotą kabaretinės muzikos šaržą. Koncertas kultūros bare „Kablys“ – nebe pirmasis „Vulture Industries“ apsilankymas Lietuvoje, tačiau kiekvienas keistuolių pasirodymas – tai vis nauja, šiurpi ir pavojinga akistata su labiausiai išplaukusiais košmarais bei aršiausiais demonais.
„Vulture Industries“ yra bene geriausiai žinomi sunkiosios muzikos auditorijoje, tačiau jų stilių sutalpinti į metalo žanrą vargu ar įmanoma. Mat nors ankstyvoje vaikystėje grupė dar kitu pavadinimu pradėjo veiklą nuo gotikinio metalo, šis etapas neturi nieko bendra su dabartine „Vulture Industries“ kūryba, išskyrus nebent gotikai artimos steampunkiškos estetikos pėdsakus.
Apskritai kalbant, šių norvegų muzikos stilių būtų galima apibūdinti kaip keistą ir eklektišką progresyvaus ir eksperimentinio metalo mišinį, praturtintą simfoninėmis ir kabaretinėmis injekcijomis. Centrinį vaidmenį „Vulture Industries“ kompozicijose užima, žinoma, Bjørnar Nilsen vokalas, kuris vieną akimirką gali progiesmiais iškilmingai skanduoti prozos tekstą dramatiškos melodijos fone, kitą – raudoti, įsakinėti, šėtoniškai įtikinėti ar prapliupti black metalo intonacijomis griaudėjant kapotam progresyvui. Nespėjus mirktelėti, dramatišką melodingumą penketo kūriniuose keičia drastiški beprotybės proveržiai, dekonstrukcija ir chaosas.
„Vulture Industries“ tekstuose viešpatauja žemiška, tačiau nihilizmo ir pasidygėjimo prisisunkusi filosofija. Kaip tikri grifai (angl. vulture – grifas), kūrėjai renkasi ištempti aikštėn pačius nepatogiausius žmogaus egzistencijos užkaborius, nuo ribinių individo kančių iki nesibaigiančio žmogaus ir sumaterialėjusios, godžios ir atšiaurios visuomenės konflikto.
Muzikantai neneigia, kad atsidavimas netradicinei muzikai reikalauja daugiau laiko ir pastangų. Anot jų, kur kas lengviau ir patogiau būtų sulipdyti daugelį „užkabinantį“ kūrinį, tačiau toks greitai nusibostų ir jiems patiems, ir publikai. „Vulture Industries“ renkasi sudėtingesnį kelią – kurti tai, kas reikalauja daugiau darbo bei mąstymo ir iš kūrėjo, ir iš klausytojo. Ir tikrai nėra ko ginčytis, jog „Vulture Industries“ kompozicijos nėra tinkamos nei foninei muzikai, nei lengvam pasiklausymui. Energija, kurią skleidžia norvegų kūriniai, įsiveržia į sąmonę tam, kad joje dominuotų, ir reikalauja besąlygiško dėmesio.
Tas pats pasakytina ir apie gyvus grupės pasirodymus. Pasak koncerto Lietuvoje organizatorių „ALT events“, „Vulture Industries“ garsėja užburiančiais ir įsimintinais pasirodymais pačiose įvairiausiose koncertinėse erdvėse. Ir iš tiesų, vokalisto gebėjimas transformuotis iš paprasto mirtingojo į tarytum psichozės apimtą tamsos diktatorių nepalieka abejingų. Tuo bus galima dar kartą įsitikinti ir paskutinįjį žiemos mėnesį Vilniuje.
Komentarai