Šis renginys turėjo įvykti spalio pabaigoje. Nes spalio pabaigoje paprastai Britanijoje pažymima „John Peel Day“. Dabar jau net dešimt metų, kai žymiausias visų laikų indie radijo didžėjus užsilenkė, o juk jis net lankėsi Lietuvoje.
Anksčiau ta proga organizuodavome indie muzikos koncertus, bet dabar to daryti nereikia – Vilniuje veikia indie muzikos baras „Liverpool“, koncertus jis organizuoja kiekvieną savaitę. Todėl buvo nuspręsta surengti diskusiją, o kad tai neatrodytų kaip Dalios Kutraitės pokalbis „be pykčio“ su profesorium Gudavičiumi, buvo pasiūlyta sudaryti „visų laikų Lietuvos indie muzikos” topą. Juk ir pats John Peel mėgdavo visokius „festive“ topus…
Patį sąrašą sudaryti buvo nelengva. Pradžioje su Karoliu surašėme po 50, kiekvieno mūsų nuomone, įtakingiausių indie stiliaus kūrinių Lietuvoje. Tos grupės, kurios buvo paminėtos mūsų abiejų ir „aukštai“, atsidūrė pirmajame 25-uke, kurį pristatysime vėliau. O likusias dainas pasidalinome per pusę – poriniai numeriai pasiūlyti ir aprašyti Karolio, neporiniai – mano. Sutarėme, kad vienai grupei skiriame daugiausia dvi dainas.
Be abejo, numatėme, kad didžiausi ginčai kils dėl to, kas yra indie ir kas nėra indie. Anksčiau, ’80-aisiais muzikos leidybos pasaulis buvo labai aiškiai pasidalinęs į „didįjį“ ir „nepriklausomą“ (kuriame atlikėjai dažniausiai nesitikėdavo komercinės sėkmės, bet norėdavo išlaikyti kūrybinę „nepriklausomybę“). Tačiau po Nirvana „Nevermind“ laikų viskas susimaišė, ir dabar indie yra vadinamas tam tikras gitarinio (arba nebūtinai) grojimo stilius.
Pagal kanadiečių blogerį „Doctor Woot“ „indie stilius, toks kaip jis atsirado ’80-taisiais yra „kažin kur“ tarp alternatyvaus roko ir britpopo (bet nėra jiems tapatus), o grunge stilius – dar visai šone. Indie suformavo tokie stiliai kaip ’60-ųjų garažinis rokas (o jį – bliuzas), ’70-ųjų Niujorko no wave judėjimas ir ’90-ųjų alternatyvus rokas (kilęs, suprantama, iš pankroko). Savo ruožtu, indie padarė didelę įtaką sekančio dešimtmečio emo muzikai, o dar labiau – jau ’00-ųjų post punk revival, kuriam ir priklauso daugelis mūsų aptariamų pavyzdžių.
Tokia tai viską į vietas sudėstanti schema ir man ji visai priimtina, o jei kas nori kažin ko paprastesnio ir linksmesnio, galima prisiminti per „Facebook“ šią vasarą prasinešusią John Atkinson iš Wrong Hands karikatūrą.
50. Sweetsalt – Running In Circles (2008)
Karolis: „Lietuviškos muzikos negalima nei žiūrėti, nei klausyti“, – 2009 m. ambicingame interviu „Lietuvos rytui“ sakė Sweetsalt. Suprask – pagaliau atsirado jie, siūlantys tai, ko klausyti ir į ką žiūrėti galima. Ir išties, jų daina „Running In Circles“ yra ambicija į tai. Ateitis tada atrodė šviesi: veikė lietuviškas MTV, Sweetsalt laimėjo tarptautinį „Coca-Cola Soundwave“ konkursą, kuris leido jiems groti „Coke“ festivalyje Krokuvoje (tų metų hedlaineriai – The Prodigy, Missy Elliott, Kaiser Chiefs). O tada prasidėjo krizė, indie muzika pabodo net patiems britams. Sweetsalt, taip ir neišleidę debiutinio albumo, šiuo metu yra Coldplay koverius grojanti grupė. „Running In Circles“ – stipriausia ir indie’iškiausia ką Sweetsalt paliko.
JO: Dar paliko dokumentinį vaizdo klipą, kaip gražiai atrodė Vilnius vieną saulėtą 00-ųjų vasaros rytą – troleibusai, garažai visokie…
49. Marichuana – Albini (1995)
JO: Viena iš ’90-ųjų Vilniaus aštraus roko grupių, kurioje grojo G&G Sindikato narys Kastytis „Kastetas“ Sarnickas, o taip pat ir gitaristas, vėliau prodiuseris Donatas „Donciavas“ Juršėnas. Gal ir nevisai indie, bet įtraukta į sąrašą, nes joje apdainuotas legendinis gitarinės muzikos prodiuseris Steve Albini, pagarsėjęs pasisakymais apie nepriklausomą leidybą.
48. Svastikos Sukitės Greitai – 100 Qunigų Quatalikų (1994)
Karolis: Kai Svastikos Sukitės Greitai dar negrojo džiazo su Ventuku prie mikrofono, o Algis Ramanauskas nebuvo įstojęs į konservatorių partiją, ši grupė buvo viena įdomiausių Lietuvos kontrkultūroje. „100 Qunigų Quatalikų“ yra nepatogi, pikta, galbūt ironiška, bet taip neskambanti daina apie religijos įtaką laisvoje Lietuvoje – niekur nedingusią ir po 20 metų. SSG visada buvo apie lyriką, ne apie muziką, bet ši daina turi vieną įsimintiniausių laikmečio gitaros rifų. Ir vienintelė tope su hiphopo partija – net jei kelių kitų čia esančių grupių narys buvo Kastetas.
JO: Nuostabu, kad SSG kažkada specialiose koncertinėse gastrolėse po Lietuvos rajonus „apšildė“ tuomet albumą „La Bomba“ pristačiusius Bix. O dar – tokius kūrinius, kaip „Gitaristų pervarymas“ grojo ir bosininkas Žygimantas Šiaulys, žymaus televizijos laidų vedėjo ir kieto indie priešininko pono Kazimiero sūnus…
47. Condor Avenue – Where Do We Go From Here (2013)
JO: Viena naujausių indie scenos grupių iš Vilniaus – įrodymas, kad šis sąrašas ne tik gyvūnėių kapinės. Neseniai įrašė savo pirmą demo Anglijoje. Sklinda gandai, kad panašus į shoegaze…
46. Tomas Sinickis – Vilnius (2007)
Karolis: Tomas Sinickis į Lietuvos indie istoriją įėjo kaip žmogus, savo poza, dainų žodžių ir interviu kandumu buvęs arčiausiai „lietuviškojo Gallagherio“. Vis dėlto, kaip ir Oasis broliai su dainomis „Talk Tonight“ ar „Wonderwall“, Tomas turėjo švelniąją pusę. Niekada neišleistas „Vilnius“ yra gražiausias to pavyzdys: jautri daina miestui, kuriame muzikantas užaugo ir gyvena. Dabar Tomas į sceną nebeina ir užsiima pelningesne veikla – vadovauja įmonei. Bet „Vilnius“, kaip ir daug kitų jo akustine gitara atliktų dainų, kurių pilnas „YouTube“, įamžino etapą, kai šis muzikantas buvo poetas, „miesto dainius“ – įsivaizduoju, kaip jis tokio apibūdinimo nekęstų – parodęs, kad ir apie Lietuvos reikalus galima sukurti angliškus lyriksus, kurie ne tik gramatiškai taisyklingi, bet ir sudainuojami be nepatogaus akcento.
Taip, tą vakarą LNK Nacionalinėje Muzikos Lygoje jis laimėjo prieš Mamą Rock’n’Roll.
https://www.youtube.com/watch?v=4MsJXHDma3s
45. Glass Sky – Paliesk Mane (1995)
JO: Pats paslaptingiausias sąrašo numeris. ’90-tųjų vidurys, Panevėžys. Grunge grupės Kančia nariai (be vokalisto Arnoldo Jalianiausko) sukuria „feministinio“ indie roko projektą, kiek primenantį tuomet per MTV nuolatos sukamas Lush ar Veruca Salt. „Feministinį“ rašau kabutėse, nes grupės tekstus rašė vyrukai (daugiausia, matyt, apie meilę) bei grupės guru Viktoras Grobovas (įtariu, apie kosmosą). Užtai viena grupės vokalisčių (jų buvo dvi) dabar dirba vienos mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Archeologiniai tyrinėjimai, susiję su šiuo projektu, dar nebaigti.
Karolis: Man atrodo, kad čia geriausia grupės foto, kokių Lietuvos scenoje būta. Tačiau kol kas turime tik ją. Gal kas nors gali parūpinti „Paliesk mane“ mane įrašą?
44. Mark Fiction – I Hope That You Can Run Fast (2012)
Karolis: Tiek po Flamingo, tiek vėliau po Mark Fiction vardu Žilvinas Sebeika buvo atviras, kuklus, melodingų dainų autorius. Confessional singer-songwriter. Retai suprasdavai jo mintis („Beware my thought – they aren’t clear“), bet visada pajausdavai emociją. „I Hope That You Can Run Fast“ yra gražiausia daina iš vienintelio Mark Fiction albumo „Masquerade“. Buvo neaišku, ką grupė su albumu nori daryti: jis pasirodė tyliai, tuo metu, kai fikcijos žymėtojai jau praktiškai nebefunkcionavo. Buvo aišku, kad jiems reikia šias dainas išleisti į pasaulį, antraip jos kankins kasdien atsidarius C: diską. „I Hope That You Can Run Fast“ – daina grupės, neturinčios ką prarasti ir kuriančios tai, ką jaučia, jog turi sukurti. Rezultatas yra tyras, bekompromisis ir dėl to – veikiantis.
43. Chairs and Tables – Flowers (2007)
JO: Kaip ir Flamingo bei Mark Fiction – dar viena grupė, kurios šaknys yra Anykščių mieste. Galbūt Chairs & Tables sėkmingai dar neatsiskleidė koncertų metu, bet iš savo bendraamžių išsiskyrė tuo, kad buvo įtakota ne tik britiško roko klišių (kaip pas mus labiau įprasta), bet ir įdomiausių ’00-ųjų Amerikos indie grupių.
42. Monkey Tank – One Way Ticket (2014)
Karolis: Apie ką vieta aukščiau kalbėjo ir Jonas: didžioji dalis naujųjų laikų lietuviško indie yra britų grupių įkvėpta. Monkey Tank – maloni išimtis. Su savo nirvaniškomis gitaromis ir emo’išku vokalu jie yra viena amerikietiškiausiai skambančių vietos grupių. Tokiai muzikai reikia mažiausiai trijų komponentų: galingo garso, grupės energijos, stipraus priedainio. „One Way Ticket“ turi visus.
41. Siena – Žingsniai (1988)
JO: ‘80-ųjų pabaigos grupė… iš Varėnos – įsivaizduokime, kad būtent jie suformavo tokias vietos grupes kaip Lietuviai kiaulės su vokalistu Emiliu Vėlyviu. Savo ruožtu, pati Siena buvo įtakota ne vien aštraus rusiško roko, bet ir Joy Division ar The Cure – įrodymas, kad šių indie protėvių klausymas prasidėjo anaiptol ne nuo Interpol laikų…
40. Grim City – The Green Picture (2009)
Karolis: Savo esybe Grim City yra psichodelinė grupė, turinti mažai ką bendro su indie tradicija. Tačiau jie užaugo „Liverpool“ vardo koncertuose, Vilniuje jų klausėsi tie patys žmonės, kurie klausosi The Strokes. Tiems klausytojams Grim City atidarė duris į The Doors ir kitų siurrealistų pasaulį, o pati grupė sėmėsi įtakos iš įmantresnės indie scenos atšakos – ką lig šiol savo solinėje kūryboje tęsia grupės vokalistas Markas Palubenka, kadaise nuo scenos grojęs ir „Transmission“ koverį. Grim City iširo taip ir nepalikę deramų įrašų, o gaila – daina „Green Picture“ yra vienas smagiausių lietuviško progresyvaus roko pavyzdžių, kada nors sukurtų.
39. Lemon’s Joy – City of Berries (1996)
JO: ‘90-tųjų pradžioje Vilniuje indie grojo tokios grupės kaip Endless Way ar 3-ij Etaž, vėliau pavirtusi į Lemon‘s Joy (nepainioti su Lemon Joy). Trumpas laimingas laikotarpis, kai LJ galbūt net svajojo apie tarptautinę karjerą, bet greitai kažkas Igorį Kofą paprotino – mažiau gitarų, dainuok lietuviškai, ir indie stiliaus kūrinius pakeitė „Glostyk“ ar „Balta meilė“.
38. Sa-Sa – Fantazija (1984)
Karolis: Seniausias topo kūrinys, parašytas tada, kai žodis „indie“ į Lietuvą dar vargiai buvo atėjęs. Laiką pralenkusi Sa-Sa – viena paslaptingiausių Lietuvos post-punk grupių, surengusi kelis dabar sunkiai prisimenamus koncertus, tačiau turinti išleistą kasetę „Paskutinės dainos“, prieinamą Zona Records bandcamp profilyje. „Fantazija“ yra agresyvi daina, kurios vokalisto – tada ir dabar, chirurgo – žodžiai kalba už save: „Susikiškit fantaziją savo. Į specialų ir universalų klozetą jaunimui.“ Žinot tuos kitos kartos žmones, sakančius, kad „mes čia padarysim, kad jaunimui būtų smagu, kaip jaunimas mėgsta?“ Sa-Sa jiems turi atsakymą.
37. Weekends kartu su Mikutavičiumi ir Psichu – Ateities Čempionai (2004)
JO: Pakilios nuotaikos (beveik kaip klasika jau tapęs Lightning Seeds himnas Anglijos futbolui), įrašytas kartu su guminio kamuolio himno autoriumi, su beveik mokslinės fantastikos vertu tekstu. Galbūt Lukas Spalvis ar Gratas Sirgėdas jį pavers realybe, tai bus proga įrašyti naują šios dainos versiją.
36. Nurengiantys Akių Žvilgsniai – Tavo Vestuvės (1998)
Karolis: Lietuviškieji Pulp. „Tavo Vestuvėse“ tekstų ironija, skambesio lengvumas, net vokalo tembras atkartota beveik neįtikėtinai. Bet dar įdomesnė istorija yra Nurengiančių Akių Žvilgsnių nariai: vokalistas, grupės lyderis ir visų dainų autorius dabar užima vienas esminių pareigų Lietuvos banke, gitaristas redaguoja seksualumo bombas sprogdinantį tinklalapį, bosu vienu metu lyg ir grojo šio topo kolega, o prie būgnų juk sėdėjo – vėl tas pats Kastetas.
35. Vytautas Kernagis – Žemutinių pilių šventė (Kancaras) (1988)
JO: Keistas pavyzdys, kai ironiška daina apie „rusizmų“ naudojimą kasdieninėje kalboje staigai virsta vos ne į no wave panašiu kūriniu. Toks patrakęs buvo ’80-ųjų roko pasaulis. (žr. nuo 3:54)
34. No Dog Barking – Streets Under Pressure (2011)
Karolis: Startavusi tuo metu, kai gitarines indie grupes keitė tokie tyleniai kaip the xx, No Dog Barking buvo laiku ir vietoje. „Streets Under Pressure“ yra jų trumpos karjeros viršūnė: kiekviename stulpelyje nustebinanti, dinamiška ir jautri daina apie miesto gatvių spaudimą, užsibaigianti rokenrolinėmis gitaromis. Ne veltui grupės sudėtis, neskaitant vokalisto, dabar yra galbūt kūrybiškiausioje Lietuvos pogrindžio grupėje – džiazo ir visa ko mišinyje InSearch.
33. Axis – New Day (2004)
JO: Turbūt Baloons ir Empy-X buvo pirmosios Oasis muzikos įtakotos lietuvių grupės, bet Axis ne tik grojo, bet kartais ir atrodė, kaip Citeh fanai. „New Day“ buvo pirmoji ’00-ųjų pradžioje įrašyta šios stilistikos daina. Tekstas apie naują dieną, kuri turi ateiti, kai baigiasi meilė… Beveik tobulas pop kūrinys.
32. mmpsuf – The Rooms (2012)
Karolis: Indie – tai ne vien rokas, tai ir singer-songwriter solo atlikėjai su akustine gitara rankose. Gaivaus balso Eglė Sirvydytė šioje srityje Lietuvoje sunkiai pralenkiama. Jos ir Aivaro Ruzgo duetas mmpsuf sukūrė daug kompozicijų, tačiau nė viena jų nėra tokia žmoniška ir paliečianti taip giliai, kaip „The Rooms“.
JO: Labai gera eiti, pvz., Varšuvos senamiestyje ir matyti didelius mmpsuf plakatus, skaityti pagyrimus užsienio bloguose. Kad ir kur juos nuvestų kelias, tai tiesiog gera Europos grupė.
31. Land ir Taja – You Take The Waters (2005)
JO: Amžinatilsį Radionas Kolominas ne tik grojo Endless Way ar Merlin, bet ir mokė groti gitara (kad ir tą patį Axis gitaristą!). Labiausiai pavykęs jo solinio projekto kūrinys, su daugiaaukščiu priedainiu, kuris išgirstas puikiai ir ilgai groja galvoje. Jei jį būtų sudainavusi ne konjunktūrinėje scenoje labiau žinoma dainininkė Erika „Taja“ Klimenko, tai neabejotinai būtų undergroundo hitas.
30. Tytia Mina Teremina – Ar Vilniuj Yra Feministinių Grupių? (2010)
Karolis: Indietronica (indie + electronica) yra viena smagesnių mutacijų, kurią indie muzika išgyveno naujajame tūkstantmetyje. Lietuvos ji beveik nepalietė, tačiau dėl to elektroninės Tytia Mina Teremina dainos tik dar labiau žavi. „Ar Vilniuj Yra Feministinių Grupių?“ turi viską: lyriką, ritmą, melodiją. Taip, tai yra koveris, tačiau TMT šią dainą iš Turboreanimacijos visiškai nusavino. Tai ar yra Vilniuje feministinių grupių? Nėra. Bet yra TMT.
29. Zhuwys – Už kalnų (1991)
JO: Kūrinys iš plokštelės „Shekit“, išleistos 1991 metais, labiausiai pasakoja apie Šiaulių miesto sceną. Proto-indie be gitarų efektų „jau tada“. Neabejotinas Saulės Laurinantytės ir Pauliaus Arlausko kaip kompozitoriaus talentas.
28. Biplan – Šypsenos (1999)
Karolis: Skamba kaip britpopas, bet iki kaulų smegenų lietuviška. Kas? Ankstyvieji Biplan. Viena iš kelių, o gal net vienintelė grupė Lietuvoje, kuriai indie estetiką pavyko padaryti populiaria visoje Lietuvoje. „Šypsenos“ – jų klasikinė daina, lengva kaip vėjas ir pozityvi kaip Dalai Lama.
27. Dykumos – Holding (2009)
JO: Man asmeniškai tai geriausias iš visų gausių Eglės Sirvydytės ir Domo Strupinsko projektų. Gal nereiktų minėti švento Polly vardo, bet „kažkas į tą pusę“ (pačia geriausia prasme).
26. Spooky Campfire Stories – Black Tree (2010)
Karolis: Dar viena grupė, iširusi per greitai ir nepalikusi tiek, kiek galėjo palikti. Laimei, jie įsirašė „Black Tree“ – dainą, turinčią vieną gražiausių pradžios rifų nuo tada, kai Lietuvoje pradėta groti gitaromis; dainą, kurioje dera net pučiamieji. Tai galėjo skambėti gerai ’94-aisiais, tai skamba gerai 2014-aisiais – jei tik pati grupė būtų tai vertinusi ir išsaugojusi…
Jonas apie indie rašo nuo ’90-ųjų, jis buvo vienų pirmųjų lietuviškų muzikinių fanzinų “Koks Nors Kelias” leidėjas, subjektyvios kultūros portalo, anksčiau ir žurnalo, “Ore.lt” įkūrėjas ir redaktorius, žmogus, stovėjęs už daugelio Lietuvos indie scenos iniciatyvų (Planas A, Indiekubatorius, turas „Muzika vienija“). Nuo lapkričio Jonas vėl rašo į “Ore.lt”: apie dabartinę muzikos industriją ir indie muzikantų galimybes joje.
Karolis indie domėtis pradėjo 2004-aisias, kai išgirdo The Killers. Yra ėmęs interviu iš Editors, Biffy Clyro ir Sinickio. Jo tekstai spausdinti “Delfi.lt”, “Literatūroje ir mene”, “1883magazine” ir kitur. Šiuo metu veda pokalbių apie muziką laidą Žinių radijuje. Visų jo tekstų archyvas internete.
„Topas yra mūsų duoklė muzikai, su kuria užaugome. Vietos jame – dėl azarto, ne dėl kovos. Tokioje mažoje scenoje vis tiek visi sėdime vienoje valtyje. Norime indie šventės, ne varžybų,“ – sako jie.
Komentarai