„Tik dabar supratau, kad bijau aukščio“, – žiūrėdama į įspūdingas, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas, kritikų išgirtas Jūratės Paulėkaitės dekoracijas prisipažino jaunoji aktorė Agnieška Ravdo. Ji – naujoji Oskaro Koršunovo spektaklio „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ Džuljeta. Jau vasario 6 dieną ši Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursė ir trečiakursis Laurynas Jurgelis pakeis daugiau nei dešimtmetį pagrindinius vaidmenis populiariame spektaklyje kūrusius aktorius: Rasą Samuolytę, Gytį Ivanauską ir Giedrių Savicką.
Rasa Samuolytė: „Atsisveikinimas niekada nebūna linksmas“
„Yra liūdesio atsisveikinant su vaidmeniu, bet aš puikiai suprantu, kad taip turi būti. Juk mes patys su Oskaru jau kurį laiką kalbėjome, kad pagrindiniams vaidmenims vertėtų ieškoti jaunos poros. Žinoma, man Džuljeta buvo didžiulė aktorinė mokykla ir su ja susijęs ilgas gyvenimo tarpas. Tas spektaklis man pirmiausia asocijuojasi su įdomiu laikotarpiu, su kelionėmis, žmonėmis, su kuriais praleidau labai daug laiko, su šviesios atminties Jūrate Paulėkaite, kuri man daug reiškė. Visi prisiminimai yra labai gyvi, todėl meluočiau jei sakyčiau, kad man visai neliūdna. Juk joks atsisveikinimas nebūna linksmas. Tai yra natūralu, viskas kada nors baigiasi, o jauniesiems aktoriams linkėčiau, visa galva nerti į miltų sūkurį ir kristi į NEKANTRUMO istoriją, bet nenukristi nuo balkonų, kaip buvo atsitikę Gyčiui Ivanauskui“, – sako aktorė aktorė.
Šiuo metu Rasa Samuolytė padeda Agnieškai pasiruošti atnaujinto spektaklio premjerai, dalinasi savo meninėmis įžvalgomis ir praktiniais patarimais, kaip išlaviruoti siauruose balkonėliuose, nesuklupti ant laiptelių ir karkasų.
Agnieška Ravdo: „Jei suvoktum visą džiaugsmą, baimę ir atsakomybę, turbūt išprotėtum“
„Atsimenu, kai spektaklio įraše pamačiau Rasą Samuolytę (tada jos nepažinojau kaip aktorės) pagalvojau: „Dieve mano, kas ta maža mergaitė, kuri taip nuostabiai vaidina“. Maniau, jai gali būti daugiausiai šešiolika metų. Ji buvo labai įtikinanti. Kai supratau, kad Džuljetą vaidina patyrusi aktorė, buvau tiesiog sužavėta“, – pasakoja Agnieška Ravdo. Ji taip pat prisipažįsta, kad „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ yra jos vienas mėgstamiausių spektaklių, tad ruošiantis premjerai perėjo įvairius jausmų etapus: „Gavus pasiūlymą būna mintys: „Wow!”, „O Dieve mano!”, „Nejaugi?“, paskui, kai pradedi galvoti, kaip viskas vyks, apima baimė, vėliau, kai pradedi dirbti, mokytis tekstą – nusiramini. Kai artėja susitikimas su režisieriumi, vėl užklumpa baimė, atsakomybė. Didelė jausmų paletė, bet, aišku, visų pirma tai yra labai įdomu, juk šis vaidmuo – kiekvienos aktorės svajonė. Ir dar man – tai savotiškas azartas išbandyti save.“
Studentei daug reiškia ir vaidinimas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre: „Kai šiame teatre buvo teatro diena ir mes studentai vaidinome masuotėje, vaikščiojom ir kalbėjom: „O Dieve, įsivaizduojat – Nacionalinio grindys, gal mes kada nors čia stovėsim, vaidinsim“. Dabar jau viskas realu, bet aš dar visko iki galo nesuvokiu. Juk išprotėt būtų galima nuo atsakomybės, baimės, nuo džiaugsmo, nuo visko. Stengiuosi apie tai negalvoti, tiesiog koncentruotis ties kūryba ir darbu, kad atsiribočiau nuo nereikalingo spaudimo.“
Giedrius Savickas: „Greĩčiai užlipti ir nulipti nuo balkonėlio jau nebe tie“
Beveik dvylika metų pakaitomis su aktoriumi Gyčiu Ivanausku Romeo kūręs Giedrius Savickas sako, kad tai buvo ilgas ir svarus jo gyvenimo etapas. „Žinoma, liūdna išeiti, bet tai reikia padaryti, nes jau mano plaukai pražilo, barzda užaugo ir greĩčiai jau nebe tie. Užlipti tai dar užlipti į balkoną, bet nulipti jau darosi sunku, – juokauja aktorius, tačiau kartu ir pripažįsta, kad laikas su „Įstabiąja ir graudžiąja Romeo ir Džuljetos istorija“ jam daug ką reiškia, – Žinoma, tai buvo ilgas ir įdomus mano gyvenimo etapas. Iš pradžių buvo labai sunku įsikūnyti į Romeo, gal tik po kokių 6 metų supratau, kaip reikia jį vaidinti. Per daugiau nei dešimt metų mes pamatėme visą pasaulį, tiksliau, visas pasaulis pamatė šį spektaklį. Buvo turiningas laikas – šitiek žmonių teko sutikti. Kai kurių iš jų jau nebėra – aktoriaus Sauliaus Mykolaičio, scenografės Jūratės Paulėkaitės… Tikrai, labai ryškus etapas, daug atsiminimų, dėl to gaila, kad jis baigiasi, bet nieko nepadarysi. Jauniesiems aktoriams patarinėti nemėgstu, tik linkėčiau, kad jų kūrybinis kelias su „Romeo ir Džuljeta“ būtų toks pats turiningas ir svarus kaip mūsų. Ir kad jie nesugadintų spektaklio.“
Aktorius ketina apsilankyti atnaujintoje spektaklio premjeroje. „Žinoma, ateisiu pažiūrėti, juk aš nemačiau šio spektaklio. Gal pažiūrėjus, pasirodys, kad jis man visai nepatinka“, – juokavo G. Savickas.
Laurynas Jurgelis: „Mes išgyvename tą patį, ką Romeo ir Džuljeta“
Naująjį Romeo vaidinsiantis Laurynas Jurgelis, kaip ir jo bendramokslė, sako, kad prieš premjerą jį užplūdo džiaugsmas, baimė ir didelė atsakomybė: „Iš tikrųjų labai džiugu, kad trečiame kurse gavau tokią galimybę, buvau pakviestas vaidinti Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje. Tačiau taip pat užgulė ir „žiauriai“ didelė atsakomybė, nes spektaklis tiek metų ėjo, „užgyventas“ toks. Dar yra ir sukauptumo jausmas – juk reikės ir man savo dalelę į spektaklį įdėti. Galbūt todėl režisierius ir keičia aktorius į jaunesnius, nes mes dabar išgyvename tą patį, ką ir herojai, su mumis vyksta tas pats, kas su Romeo ir Džuljeta. Mano herojus myli vieną, myli kitą, blaškosi. Man, kaip jam, kyla visokių klausimų, pats kartais nesusivokiu savyje, savo jausmuose. Iš tiesų labai įdomu, kad viskas atitinka.“
Darbas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, pasak Lauryno, vyksta kitaip nei mokantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: „Čia viskas vyksta labai greitai. Reikia labai greitai gaudyti niuansus. Be to, dar eiliuotas tekstas, sudėtinga, bet, man atrodo, kad taip ir gerai: greitai įmeta, greitai gali pajausti viską. Pabūti tokioje scenoje, kaip sakiau, yra didžiulė galimybė, bet svarbiausia yra patirtis su įgudusiais aktoriais, kai gali stebėti, kaip jie dirba. Būdamas kartu, nuolat jauti jų vidinę laisvę, kurios gal ir neįmanoma išmokti, bet jau vien matyti tai, yra pats geriausias dalykas.“
Gytis Ivanauskas: „Tai toks užburtas ratas“
Romeo vaidinęs aktorius Gytis Ivanauskas į spektaklio „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istoriją“ gyvavimą žvelgia kaip į tam tikrą ciklą, užburtą tęstinumo ratą. „Su šituo vaidmeniu, kaip ir su kitais buvusiais vaidmenimis neatsisveikinu ir niekada neatsisveikinsiu, nes jie vis tiek lieka viduje, bet labai džiugu, kad šitas gražus darbas „Romeo ir Džuljeta“ tęsiasi ir kad jis dar gyvens. Labai gera, kad ateina nauji jauni žmonės, kuriuos aš visad palaikau, ir ateina ne tam, kad užimtų mūsų vietą, o tam, kad turėtų vietą saviraiškai. Tam tikra prasme, tai kaip relikvija, kurią perduodam. Tikiuosi, kad kai tie žmonės suaugs, atsiras dar nauji jauni talentai, kurie galės perimti šį reikalą dar į priekį. Tai toks užburtas ratas. Palinkėčiau jiems sekti režisieriaus nurodymus, nes Oskaras visuomet labai prižiūri savo spektaklius, kad jie nenukryptų į šoną. Jo dėka tie spektakliai gauna pagreitį ir visad tobulėja. Tad jauniesiems aktoriams linkiu išlaikyti tą tiesiąją ir tobulėti“, – sako aktorius Gytis Ivanauskas.
Spektaklyje be studentų vaidina patyrę aktoriai: Remigijus Bilinskas, Arvydas Dapšys, Dainius Gavenonis, Vesta Grabštaitė, Vaidotas Martinaitis, Dalia Michelevičiūtė, Eglė Mikulionytė, Marius Repšys, Arūnas Sakalauskas, Rytis Saladžius.
Atnaujinto spektaklio „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, rež. Oskaras Koršunovas, premjera Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje – vasario 6 ir 14 dienomis.
Komentarai