Išsikratę Šventosios smėlį iš džinsų ir planuodami žieminę “Jupiterio” orbitą, “ALT events” toliau stiprina savo kaip aktualios gitarinės muzikos promoter’ių vardą. Negana to, tarpuose jie dar randa jėgų prikaišioti klubinių koncertų, kurie, pripažinkim, dažnai yra geresnė aplinka pažinti grupes intymesnėje aplinkoje. Dėmesio koncentracija ir taip jau kelia tam tikrų keblumų mūsų kartai, o festivalyje tai išvis pavirsta Pelevino vaivorykšte.
Kaip patyrę žvejai, organizatoriai žino vietas ir laiką, kada galima patykoti stambesnės pro šalį praplaukiančios žuvies. Kaip kokioj Norvegijoj šįkart užkibo iškart trys ir vakaras pavirto melomanų puota. Įdomu, kad persipynė anksčiau Vilniuje jau grojusių japonų Mono ir islandų Solstafir keliai. Prie jų prisijungė ir vokiečiai The Ocean. Pastarųjų merchandise plotas buvo didžiausias, bet publikai jie labiausiai įsiminė vokalisto šuoliu nuo “New York” balkono.
Taigi, galima sakyti, kad The Ocean pasisekė, kad jie prisijungė prie jau minėtų japonų ir islandų, o ne atvirkščiai. Nenuostabu, kad vokiečių klausėsi apytuštė salė, o likusieji kantriai kentė eilę prie baro (yra toks unikalus reiškinys: ten visada atrodo, kad barmenai užklupti nepasiruošę ir apakę tokio antplūdžio, o keli žmonės bando atlaikyti šimtų žmonių troškulį. Dažnai dar ir alaus baigiasi tokiais atvejais. Nuostabu, kaip tokių įstaigų vadyba nenori ar nemoka aptarnauti savo klientų ir tuo pačiu daugiau užsidirbti.), apžiūrinėjo turgelį (pusę jo užėmė The Ocean, bet buvo galima rasti Mono kalendorių, fotoalbumą su CD, plakatą ir, žinoma, muzikos, Solstafir atrodė kukliausiai) arba bendravo salės prieigose.
Mono Vilniuje lankėsi jau trečią kartą. Prieš 5 metus jų koncertas “Mulen Ruže” mums atrodė taip. Kvartetas atrodo taip pat – gitaristai visą koncertą prasėdėjo ant kėdžių, būgnininkas – už būgnų (tik nebeliko didžiulio gono už nugaros), vienintelė bosistė Tamaki stovėjo ir net nuėjo kelis metrus iki klavišų ir atgal. Užsimerki ir muzika nuneša, kur nori. Žinoma, pagrindinis skirtumas, kad šįkart Mono daugiausia groja kūrinius iš paskutinių albumų “The Last Down” ir “Rays of Darkness”. Bet vistiek finalinis “Everlasting Light” iš senesniųjų nuskamba kaip senas geras pažįstamas – žmogui būdingi sentimentalūs intertiškumas ir įpročiai. Pagalvoji, galbūt publika taip pat galėtų sėdėti, kaip ir patys muzikantai. Kad artėjantis garso cunamis užpiltų nepasiruošusius ir pusiau snūduriuojančius. Kaip po gero filmo, po Mono koncerto nesinori šnekėti.
Trečias kartas nemelavo ir islandų barzdyloms Solstafir. Buvę vikingų metalo kalviai ir debiutavę Lietuvoje ganėtinai konservatyviame festivalyje “Kilkim žaibu”, kvartetas ganėtinai sparčiai nutraukė tradicijų grandines ir su savo penktuoju albumu “Ótta” išsivadavo iš žanro rėmų. Kalbėjomės po jų antrojo koncerto Lietuvoje ir grupės lyderis Aðalbjörn “Addi” Tryggvason sakė: “Kai kurie žmonės to nesupranta ir jie vadina mus black metal ar net viking metal. Manau, tai juokinga.” Ortodoksams turbūt nepatinka, ką šįvakar groja islandai, tačiau old school metalistų minioje beveik nematau. Priešingai nei Mono, į islandus reikia žiūrėti – kiekvienas jų personažas: kairėje – skrybėliuotas prerijų vienišius, dešinėje – ryžomis kaselėmis pasipuošęs asterix’as, viduryje – plikakaktis islandų skaldas, senoviniais raštais drožinėta gitara ir pakaušyje surištu kuodu. Tik pakeistas būgnininkas skendėjo dūmuose ir tamsoje. O trijulė atgrojo daug “Ótta” kūrinių, tačiau pavirino ir senesnių, kurie, beje, vietomis panašėjo į Mono garso sienas – gal bendras turas turėjo įtakos? “Addi” bandė susidraugaut su publika faktu, kad Islandija pirma pripažino Lietuvą, bet per visą koncertą neatsirado tos energijos apykaitos, kuri uždegtų grupę audringesniems žygiams. Į klausimus, ką norite išgirsti, pasigirsdavo tik nedarnus baubimas. Matyt, po trečiojo vizito, Solstafir tikėjosi išgirsti bent jau “Middegi!” ar “Dagmal!” Tiesa, pamačiusi bandžą, minia suošė pažinusi titulinę “Ótta”.
Artimiausias “Alt events” laiminis – danų barokinio rokenrolo trio Get Your Gun lapkričio 13 d, o gruodžio viduryje nusimato rimta poledinė žūklė festivalyje “Jupiter”.
Komentarai