Jei Slipknot tik grotų savo senstelėjusį nu-metal, jie tikrai nebūtų tiek įdomūs, kad ir šiandien rinktų tūkstantines auditorijas. Tačiau paslėpę veidus po kaukėmis ir sukonstravę amerikoniškos prabos šou, jie intriguoja ir pateikia daugiau nei tik muzikos renginį. Pastaraja prasme, juos apšildę Suicidal Tendencies netgi daugiau nusipelnę muzikos istorijai – jie vadinami vienais crossover žanro pradininkų. Tačiau didelėse scenose “žaidžia” ne vien muzikinė kūryba, o gyvieji numirėliai, kad ir kokie jie būtų juokingi, vistiek domina, toks savotiškas guilty pleasure. Prieš kiek daugiau nei 10 metų teko netyčia pamatyti Slipknot “Roskilde” festivalyje Danijoje, kur jie pakeitė jau tuomet sveikatos problemų turėjųsi a.a. David Bowie. Nepaisant to, kad nu-metal niekada nebuvo itin dominantis stilius, pažiūrėti Slipknot pasirodymą buvo įdomu jau vien iš vizualinės išraiškos. Ir štai jie lamdo Vilniaus “skarbonkę”.
Slipknot muzika – bekompromisė popmuzikos atžvilgiu. Jų tekstai – įniršis, nusivylimas ir tamsiausios gyvenimo pusės. Jų įvaizdis – ekstravagantiškas, ryškus ir mįslingas. Tai – viena populiariausių metalo grupių pasaulyje, pernai jau trečią sykį tapusi stambiausio Didžiosios Britanijos metalo festivalio „Download“ pagrindine žvaigžde.
1995-aisiais susibūrę Slipknot išgarsėjo po ketverių metų – išleidusi debiutinį albumą ir legendinio dainininko Ozzy Osbourne pakviesta koncertuoti jo rengiamame festivalyje „Ozzfest“. Tranki ir brutali grupės grojama muzika, laukinės energijos kupini koncertai, siaubo filmą primenantis sceninis įvaizdis ir šokiruojantys vaizdo klipai greitai pelnė populiarumą metalo gerbėjų tarpe. Debiutinis albumas „Slipknot“ tapo pirmuoju istorijoje garsios leidyklos „Roadrunner Records“ leidiniu, pasiekusiu „platininį“ tiražą.
Nuo 1997-ųjų visų grupės narių veidus koncertuose, vaizdo klipuose ir oficialiose nuotraukose slepia šiurpą keliančios kaukės. Su jomis muzikantai nesiskiria net tada, kai tenka žengti ant apdovanojimų ceremonijų raudonojo kilimo. Vienintelį sykį viešumoje be kaukių jie pasirodė 2010-aisiais – spaudos konferencijoje, kurioje pagerbė mirusio grupės bosisto Paulo Gray atminimą. Kaukes jie pasirinko, nes norėjo, kad „visas dėmesys būtų skirtas muzikai, o ne mūsų asmenybėms“.
Internete:
Komentarai