Retai rašome apie mados pasaulį, tačiau kolegoms “Suru.lt” paskelbus apie mūsų otkutiūro Juozo Statkevičiaus marškinėlių dizaino panašumą su Londono “Cockheart” kompanijos logotipu, ši tema susilaukė atgarsio tiek jų, tiek mūsų erdvėse, o netrukus prasiveržė ir į oficialiąją žiniasklaidą bei pasiekė ir originalius “bybiaširdžius” iš Albiono. Jie padėkojo už temos paviešinimą, savo ruožtu nusprendėme užduoti jiems keletą klausimų.
Juozas Statkevičius, kai kam galbūt žinomas kaip Jozefas Statkus, jau ne pirmą kartą kaltinamas fantazijos trūkumu. Prieš kelis metus jo sukurta suknelė buvo stebėtinai panaši į “Giambattista Valli” kūrinį. Šįkart Juozukas užlipo ant grėblio “pasiskolindamas” britų “Cockheart” patentuotą ženklą.
Dizaineris sako, kad visas šis šaršalas – iš pavydo. Tarkim. Tačiau atsakymas į kaltinimus plagijavimu primena mažo vaiko argumentus: “O šiaip šį piešinį mes visi žinom nuo vaikystės! Jis visur ant tvoros! Sienų! Tualetuose! Matau laiptinėse visam pasaulyje! Taip, kad nereikia literatūros! Aš išdrįsau padaryt ir nereikia pavydėt! (…) Žodžiu, pavėlavot, tuo labiau kad tai nupiešiau pats savo ranka.” Tikrai rankų darbas, bet dėl galvos abejojam. Nežinau, kur lankosi Juozas, tačiau tokio simbolio neteko matyti. Pilna širdžių, pilna bybių, tačiau – ne jungtinių bybiaširdių. Jau ne pirmus metus pastebime, kad kai kurie žmonės nemoka/bijo pasenti. Botoksiniai išsibalinę “žmonės” turbūt norėtų balzamuotis ir likti amžinai jauni. Bet, kas tinka, tarkim, “Mother Eleganza”, tas atrodo juokingai Juozo kutiūre. Gal geriau toliau siūti suknias aikčiojančioms LT ponioms ir nekišti nosies į gatvę.
Kaip siūlo Juozukas, džiaugiamės ir su “įjungtu humoru” šypsomės, matydami, kad dizainerio e-shope minėtų marškinėlių nebėra. Sako, rytoj jau bus nauja idėja, tai linkime, kad dirbtų ne tik rankos, bet ir galva.
Kadangi vietinė žiniasklaida ištransliavo tik gaižų mūsų maestro atsakymą, suteikiame savo nedidelę tribūną vienam “Cockheart” iniciatorių Mathias Sektnan. Jungiam Londoną.
Apie “Cockheart” pirmą kartą išgirdome šioje kopijavimo byloje. Ar tai pirmas kartas, kai girdite apie Lietuvą ir Juozą Statkevičių?
Akivaizdu, ne pirmą kartą išgirdome apie Lietuvą, nes turime ten daug puikių draugų asmeniškai ir per “Cockheart”. Šaliai ir jo žmonėms jaučiame tik pozityvias emocijas. Tačiau pirmą kartą išgirdome apie Juozą Statkevičių ir jo marškinėlius su “bybiaširdimis”.
Kokia buvo jūsų pirmoji reakcija, kai pamatėte savo bybiaširdes ant Juozo drabužių? Ar tai pirmas kartas, kai kažkas jus kopijuoja?
Iš pat pradžių pasijautėme pamaloninti. Pradėjome ne taip seniai ir jei žmonės kopijuoja mūsų darbus, reiškia viską darome tesingai! Pirmą kartą kažkas “didelis” mus nukopijavo. Anksčiau turėjome keletą gerbėjų, kurie darydavo savo daiktus su bybiaširdėmis, tačiau jie niekada neapsimetinėjo, kad tai jų sumanymas ir nebandė iš to pasipelnyti.
Savo atsakyme cituojate Oscar Wilde “Pamėgdžiojimas yra nuoširdžiausia meilinimosi forma”. Beje, ar sulaukėte kokio nors atsakymo iš Juozo?
Išties, pasijautėme labai pamaloninti, tačiau mūsų darbą saugo autorinės teisės. Ne, iki šiol nesulaukėme jokio atsakymo, paskutinį ką girdėjome, kad jis nustojo komentuoti. Tačiau, žinoma, pasiūlymas vis dar galioja. (“Cockheart” klausė Juozo dydžio ir pažadėjo jam atsiųsti marškinėlius su originalia bybiaširde – ore.lt past.)
Juozo pasiteisinimas toks, kad šį simbolį “mes visi žinom nuo vaikystės! Jis visur ant tvoros! Sienų! Tualetuose! Matau laiptinėse visam pasaulyje! Taip, kad nereikia literatūros!”. Man, pavyzdžiui neteko jo niekur matyti nei vaikystėje, nei dabar…
Taip, mes irgi nematėm! Netgi jei tai būtų tiesa, tai nepaneigia fakto, kad mes sukūrėme “Cockheart” drabužių brendą bei ideologiją bei atitinkamą logotipą. Jo darbas atrodo labai panašiai į mūsų ir sprendžiant iš to, kad šie marškinėliai buvo pašalinti, jis tai irgi suvokė.
Pradėjote prieš kelis metus Rytų Londono queer scenoje. Kokie šios scenos ryškiausi momentai (renginiai ir jų vietos, menininkai ir pan.), tavo nuomone?
Sunkoka nurodyti visus ryškiausius mūsų scenos momentus, visą laiką vyksta tiek daug puikių dalykų, bet jei paminėti keletą: HotBox (Rodri, Vlad, Becky), Venice Calypso, Ray Noir, Madeline Wood, Mariann Rosa, church of dreams, chapter10, East Bloc, Samantha Togni, Dopeboy, Kassandra Powell, Lewis Burton, Jason Summerfield.
Kuo norite įkvėpti žmones, nešiojančius jūsų drabužius?
Mūsų svajonė, kad kiekvienas jaustųsi saugus, kad ir kas jis bebūtų, atrodytų, kaip nori, nebijodami ir nesijausdami svetimais. Atskleisti kiekvieno unikalumą!
“Cockheart” palaiko LGBTQI+ judėjimą. Tai vis dar labai komplikuota tema Lietuvoje, kadangi visuomenė yra labai homofobiška. Su kokiomis problemomis susiduriate Anglijoje?
Pagrindinė diskusija šiuo metu sukasi apie transeksualius žmones, vis dar neturinčius tokių pačių teisių kaip kiti žmonės. Ši tema labai stigmatizuota, didėja savižudybių skaičius, o pagalbos siūloma per mažai.
Daug rašome apie muziką, kokie garsai dažniausiai skamba jūsų biure?
Mes visi įklimpę į techno.
Kur norėtumėt, kad nuvestų jūsų “Cockheart” kelionė?
Tikimės vieną dieną tapti stipria parama LGBTQI+ žmonėms visame pasaulyje, sukurti priemones, kad šie žmonės galėtų susijungti ir stovėti drauge.
Komentarai