Nors veganizmas Lietuvoje – pakankamai jaunas judėjimas, jo šaknys siekia tūkstančius metų atgal, o vėliavnešiai – tokios asmenybės kaip Antikos filosofas ir matematikas Pitagoras, indų išsivadavimo judėjimo lyderis Mahatma Ghandis, fizikas Albertas Einšteinas, JAV prezidentas Bill Clinton, sunkiojo metalo senelis Ozzy Osbourne (taip, taip, nepaisant to, kad jaunystėje koncertuose kandžiojo gyvūnams galvas), aktorius Joaquin Phoenix, vienas kultinio “Def Jam” leiblo įkūrėjų Russell Simmons, praeityje ausų kandžiotojas, o dabar karvelių mylėtojas boksininkas Mike Tyson, Radiohead’ų lyderis Thom Yorke ir kiti.
Norėdamos atkreipti dėmesį į globalias problemas arba darsyk trumpam sumirgėti antraštėse, veganišką gyvenimo būdą renkasi šių dienų įžymybės ir pop pasaulio atstovai. Paragavęs mėsos pakaitalų net Bill Gates juos pavadino ateities maistu. Vis dėlto veganizmas vis dar kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų prie įprastinės bulvių-mėsos grandinės pripratusiems lietuviams. Lietuvos veganų bendruomenė stengiasi išvyti baimes ir sugriauti mitus, apipynusius šį mitybos kelią. Nepaisant to, kad daugeliui “normalių” žmonių veganai kažkodėl kelia susierzinimą ir pyktį. Žinomam Vilniaus dvaro pajacui ši mityba atrodo nepilnavertė, o veganai – durnesni už mėsėdžius. Nekalbant jau apie tai, kad kai kurie Seimo nariai ir turtuoliai niekaip nesupranta, kas čia blogo nušauti žvėrį ir pozuoti pasidėjus ant jo koją. Nieko nepadarysi, pirmykštis medžiotojo instinktas stipresnis už progresyvų mąstymą. Nors, pripažinkime, bandymai imituoti mėsą yra vienas keisčiausių veganų užsiėmimų – kam imituoti tai, ko atsiskai?
Į klausimus, kokia prasmė iš sojos pupelių lipdyti netikras dešras ir kepsnelius, kaip tai padaryti ir kodėl tokius produktus reikėtų vadinti maisto ateitimi jau trečius metus bando atsakyti socialinėje platformoje suburta grupė „Lietuvos veganai“, kurioje jau yra virš 9 tūkstančių narių. Kasdien čia atsakoma į dešimtis klausimų, pradedamos ir vystomos diskusijos, bet jos įkūrėjai Ventei Viteikaitei to negana. Po kelių metų virtualybėje atėjo metas persikelti ir į realybę. Ventė, sekdama sėkmingais užsienio pavyzdžiais, ėmėsi organizuoti pirmąją šalyje veganų mugę „Vegfest LT“. Kas paskatino to imtis, kaip sekasi šiam renginiui ruoštis ir daug kitų klausimų palieku atsakyti pačiai Ventei.
Gyveni ne Lietuvoje. Kaip tavo manymu, laikosi Lietuvos veganai?
Manau, laikosi tikrai neblogai ir džiugu, kad veganų bendruomenė jau tokia didelė. Per paskutinius kelerius metus daug kas pasikeitė. Aišku, avižų pienas čia kainuoja milžiniškus pinigus, o sojų dešros sunku gauti, tačiau kokybiškas maistas čia lengviau prieinamas – visi turi giminių kaime ar tėvus, leidžiančius vasaras kolektyviniame sode – palyginus su lietuviais, anglų maistas itin skurdus.
Kas paskatino sukurti grupę „Lietuvos veganai”?
Prieš keletą metų grįžau iš Turkijos, kur ilgai gyvenau ir trumpam apsistojau Lietuvoje. Tuomet buvau dar visai neseniai tapusi vegane ir pasijutau labai vieniša – Turkijoje turėjau krūvą draugų, su kuriais nuolat tūsindavausi, o Lietuvoje nepažinojau nei vieno vegano. Tada sukūriau grupę, į kurią prijungiau savo visus gimines ir pažistamus, kurie nebuvo veganai, tačiau bijojo įžeisti ir grupės nepaliko. Pamažu prie grupės ėmė jungtis žmonės, ji pradėjo augti ir šiuo metu jungia beveik 9 tūkstančius narių.
Papasakok ką dar sumanei, dėl ko apskritai tave kalbinu?
Dabar sugalvojau dar vieną dalyką – organizuoti veganų mugę, o vėliau – festivalį. Į „Vegfest LT” mugę atrinkau beveik pusšimtį nedidelių vietinių verslų. Mugės dalyviai galės paragauti iš augalų pagamintų kumpių, sūrio, ledų, jogurtų ir net varškės sūrelių, paskanauti be kiaušinių, grietinės ir sviesto iškeptų tortų bei pyragų, įsigyti įvairių ekologiškų produktų, receptų knygų, veganų atributikos. Tokie renginiai užsienyje labai populiarūs ir sutraukia tūkstančius žmonių. Anglijoje veganų mugės ir festivaliai rengiami net mažuose miesteliuose.
Kodėl nusprendei, kad tokio renginio Lietuvai reikia?
Manau, kad veganų skaičius pakankamai didelis, ir jaučiu, kad atėjo tam laikas. Norėjau paskatinti veganams draugiškus verslus ir kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie veganišką gyvenimo būdą . Man svarbi bendruomeniškumo idėja – noriu, kad žmonės burtųsi, keistųsi idėjomis, padėtų vieni kitiems. Malonu, kad susidomėjimas muge toks didelis – šiuo metu jau užpildytos visos prekybos vietos.
Ar be prekystalių bus dar kas nors?
Mugės metu taip pat vyks paskaitos, maisto gaminimo pamoka, dokumentinio filmo „Augalinė Varšuva“ peržiūra bei diskusija ko labiausiai trūksta Vilniaus veganams; veiks vaikų zona. Šią programą apsiėmė organizuoti asociacija „Už gyvūnų teises“.
Kodėl atsisakei pirminės festivalio idėjos ir pasirinkai organizuoti mugę?
Nutariau, kad reikia „pasipraktikuoti“ su mažesniu renginiu. Dabar jau „pasipraktikavau“ ir galiu patvirtinti, kad tikrai vyks ir festivalis – jis planuojamas kitų metų pavasarį.
Kas paskatino tapti vegane?
Nuo paauglystės turėjau gerą draugą veganą. Su juo leisdavau daug laiko, taigi, šis gyvenimo būdas buvo pažįstamas, tačiau užtruko ilgai, kol pati tapau vegane. Iš pradžių išnyko alkoholis – jį vartoti tapo labai nuobodu, o dar po metų dingo ir poreikis valgyti mėsą, kiaušinius, pieno produktus. Man priimtina straight edge ideologija – nevartoju ne tik jokių gyvūninių produktų, bet ir alkoholio, rūkalų, kavos, arbatos, vaistų.
Daug kas veganizmą supranta kaip tam tikrą dietą. Ar tikrai šis žodis reiškia tik tai?
Tai ne tik dieta, tai gyvenimo būdas. Veganai mano, kad nedera naudoti gyvūnų savo reikmėms, todėl nevartoja mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių, medaus, vengia kailio ir odos dirbinių, vilnos, šilko, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką, nejodinėja.
Kas sunkiausia būnant veganu?
Yra toks paveikslėlis, sakantis, kad sunkiausia tapus veganu – „aiškintis su kvailiais“. Būti veganu nėra sunku – tiek parduotuvėse, tiek maitinimo įstaigose atsiranda vis daugiau veganiško maisto, tačiau reikia daugiau planuoti, pvz., keliaujant į užsienį visada iš anksto susižinau kur galima veganiškai pavalgyti. Į mėsėdžių balius neinu, nes tingiu.
Ar manai, kad šis gyvenimo būdas teisingiausias?
Taip, jis išsprendžia daugybę visuomenės problemų, tokių kaip badas, „nepagydomos“ ligos, aplinkos tarša.
Ko palinkėtum kiekvienam skaitančiajam, nepriklausomai nuo to, kokio pieno jis įsipylė į šiuo metu gurkšnojamą kavą?
Daryti tai, ką nori, o ne tai, ką yra įpratę.
Internete:
Komentarai