Kol mados kritikas ir blogeris aiškinasi, kas ir kodėl pateko ar nepateko iš i n j e k c i j os į in f e k c i ją, kviečiu mesti vieną žvilgsnį – vienu įkvėpimu į konkurso užkulsį
:
maždaug 12 valandą 40 minučių madingai vėluodami, į Nacionalinę dailės galeriją, kur vakare nusimato dramatiška kulminacija, renkasi jaunieji – (tylos pauzė) – dizaineriai, pilnomis rankomis pakabų ir batų dėžių skuba į vieną-didelį-belangį u-ž-k-u-l-i-s-į užsiimti kampą su savo vardu bei pradėti pasiruošimus. Už gero pusvalandžio įvyksta kastingas – virš dvidešimt gražiūūų-lyg-instagramo-filtrais-padailintų veidelių sustoja prieš jaunuosius, kaip turgui mėsytės, kurias visi apkalba, pirštais rodo ir renkasi. ( visi iškart įsimyli t r y l i k tą (!) ) taip vargšeliai su numeriukais ant kojų trypčioja kokias keturiasdešimt minučių, kol septyniolika besirenkančiųjų, pasitarę išperką būrį dailių bruožų, kam ryžų plaukų reikėjo, kas kojas rodys, almost-black-Friday-tik-be-nuolaidų. Prasideda matavimai ir tie tyri veidai taip susimaišę tarpusavy persirenginėja it karnavale, o tuo metu kažkelioliktas dizaineris pamiršta, kaip atrodo jo pasirinktas p en k i o l i k t a s numeris ir eina jo ieškoti. Klausė dvylikto, šešto ir septyniolikto, pastarieji sakė-jog-nežino, tada dizaineris supranta, kad penkioliktą jau matavo, o vis tik reikia trečio. Lengvas šurmulys įsibėgėja, vieni pradeda darbus, kiti, pasirodysiantys tik antroje renginio dalyje, stumia laiką, pavyzdžiui: atsidaro vyno. – tai pamatęs jaunasis iš kairės pamanė, kad visai gera idėja ir nukopijuodamas išsiuntė asistentus į parduotuvę. Patalpoje tuo metu didėja plaukų lako koncentracija, oro temperatūra irgi kiek pakilusi, it masinis klimato atšilimas paveikia kelis silpnesnius protus ir jie mandagių jau nebevaidina – primena perrengtiesiems, kad daug nevaikščiotų, nes batai gi su etiketėm ir juos reiks rytoj į parduotuvę grąžint -.-.- kas toliau maigo telefoną, o viena padėjėja sėdi ir apsimeta, kad nenužiūrinėja, kaip maivosi pusnuogiai bičai iš kitos kolekcijos. Pusė dar normalių, pusė jau virtę į k i t u s, kaukėtus, apnuogintus, išdažytus – netikėtai – pasklinda – gandas – jog jau ir renginio lankytojai į NDG įleidžiami, panika vienoj barikadų pusėj padidėja trisdešimt procentų ir penkios pirmos išeisiančios kolekcijos jau rikiuojamos prie durų. Kitiems belieka tik laukti, kol atlaisvės jų modeliai ir lengvai drebint kojas arba persiuvinėt sagas – nuimt sagas – prisiūt – ai, vis tik nereikia. Po to prasideda gaudymas tik nuo podiumo parėjusių mergaičių – nuo jų plėšiami rūbai ir velkami kiti – ant vieno veido dedamas antras – šukuosenas daromos kaip prie konvejerio – supinam-ištiesinam-į kuodą-sulaižom-išleidžiam.. Dizaineris jau kiek pabalęs kažkur nueina – asistentai sudeda ne tuos rūbus ant skaičiukais vadinamų žmonių – dizaineris grįžta ir padaro tvarką, pala, bet dar nėra vieno iš penkių būsimų eksponatų paruošto – o patalpoje jau taip karšta – – – balsas sako, kad už poros minučių jau reik išeit (!) – modeliui greitai keičia veidą – tuo pačiu metu velka rūbus tris atsistentai apsupę jį iš visų pusių – blakstienų padažyt nebespėjo – vos per dvi sekundes keturios rankos užrišo batų raištelius ir t r y l i k t a s numeris ištempiamas į veiksmo epicentrą… Tada jau viskas, kaip ir viskas, beveik viskas, kuuuuuuūuuuuuulminacija. Plojimai, blykstės, apkalbos ! ! ! Mama įteikia gėlių puokštę, tėtis paspaudžia ranką ir palaukia mašinoj, kol taip atsargiai atsivežti rūbai-kad-neduok-dieve-nesusiglamžytų sugrūdami į maišus, dizaineris ramiau atsikvėpia ir visas čigonų taboras super greit išsikrausto. Visi toliau gyvena ilgai ir laimingai, karts nuo karto papletkindami.
Internete:
Komentarai