“Terno Vilna” kvies iš arčiau pažinti romų kultūrą

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 19 val. Kirtimų kultūros centre (Dariaus ir Girėno g. 69, Vilnius) vyks nemokamas Lietuvos romų bei balkaniškos muzikos interpretatorių koncertas „Terno Vilna“, papildytas temperamentingais romų šokėjų pasirodymais ir pamokomis.

Renginyje pasirodys Lietuvos romų kolektyvas „Jazz Rom” su šokėjomis, kauniečiai „Rakija Klezmer Orkestar“, prie didžėjaus pulto stos gerai žinomas Vilniaus kompozitorius ir pasaulio muzikos puoselėtojas Marius Stavaris. Renginio metu vyks ir hiperinteraktyvios šokių pamokos su kolektyvo „Sare Roma“ choreografe Justyna Suckiel, kviesianti įsisukti į gaivališką čigoniško-balkaniško šokio sūkurį.

Terno Vilna 2016 organizatoriai pakalbino Justyną – šokėją, pedagogę, jau daugiau nei 19 metų, vedančią treniruotes net šešiolikoje kolektyvų.

Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie savo veiklą susijusią su romų kultūra?

Romų šokius šoku intensyviai jau ketverius metus. Esu kolektyvo „Sare Roma” šokėja, solistė ir choreografė. Šokant šiame kolektyve teko garbė pasirodyti įvairiuose koncertuose, festivaliuose kur galėjau pažinti ne tik romų šokio ypatumus, bet ir kultūrą, tradicijas, papročius. Neretai tenka bendrauti su kitų romų kolektyvų nariais, dalyvauti tarptautinėje romų konferencijoje, vykstančioje kiekvienais metais Latvijoje.

Kodėl būtent romų kultūra? Kaip pradėjote ja domėtis, įsitraukėte į romų šokius?

Romų kultūra pradėjau domėtis nuo vaikystės, žiūrėdavau filmus, bandžiau atkartoti judesius kuriuos mačiau romų šokiuose, be to visada klausiausi romų muzikos, rengdavausi ilgais sijonais ir vaidindavau, kad esu čigonaitė.

Kodėl būtent romų kultūra? Na, tai elementaru – jokios kitos kultūros kūryba taip neišlaisvina žmogaus sielos, kaip romų muzika ir šokis. Kai girdi romų muziką, pačios kojos nenustygstamai pradeda trepsėti, šokdama jaučiuosi lyg skrisčiau. Net pati kartais stebiuosi iš kur atsiranda tas nežmoniškai galingas temperamentas, bet vėliau suprantu, kad būtent romų kultūra ir padeda atskleisti visiškai kitas emocijas ir potyrius nei įprastai. Romų kultūra kiekvienam gali suteikti laisvės, polėkio, pažadinti ugningą temperamentą, kuris kartais glūdi giliai užslėptas.

Kas jums jūsų darbe labiausiai patinka/nepatinka?

Labiausiai patinka romų kūrybingumas, kultūra, ypatingas šiltas bendravimas (kolektyvo narės man jau artimos kaip sesės), koncertai, festivaliai, nuolatinis šokimas ir begalė kitų dalykų! O nepatinka tik vienas – nepunktualumas! (Juokiasi).

Kas jūsų nuomone labiausiai skiria romų kultūrą nuo lietuviškosios arba jas jungia?

Man lietuvių ir romų tautų kultūra skiriasi kaip diena ir naktis. Lietuviai vakarietiškesni, laisviau gyvena, yra šiuolaikiškesni bei ne taip laikosi tradicijų kaip romai. Taigi, pagrindinis ir pats didžiausias skirtumas tarp lietuvių ir romų ir yra tas, kad romai labai stipriai laikosi tradicijų, papročių, vertybių, kuriomis gyveno ir dalinosi iš kartos į kartą. Manau turėti savo šaknis ir tęsti tradicijas – didžiausia vertybė. O didžiausias panašumas yra tai, kad nesvarbu kokios mes esame tautybės – tiek lietuviai, tiek romai niekada nepamiršta, kad visi esame žmonės ir gražiai gyvename arti vieni kitų, vienoje šalyje – visų mūsų mylimoje Lietuvoje.

Kokie unikaliausi jums žinomi romų kultūros, romų kilmės žmonių gyvenimo aspektai?

Vienas iš romų kultūros išskirtinumų yra tai, kad romų merginos tuokiasi skaisčios ir už nuotaką reikia duoti auksinių monetų. Romai tuokiasi labai anksti, pavyzdžiui Rusijoje, Ukrainoje – kartais net būdami 12 metų. Kiekviena ištekėjusi moteris turi nešioti ilgą sijoną bei skarą ant plaukų, dėl ko joks vyras prie jos neprieina matydamas, kad ji turi vyrą. Kiekviename tabore yra baronas, kuris yra atsakingas už romų bendruomenės tvarką. Taip pat romai labai gerbia vyresnio amžiaus žmones, todėl viena iš pagrindinių bendruomenės užduočių yra gerbti ir rūpintis senoliais. Apibendrinant romų gyvenimo aspektus galima teigti, kad santuoka, šeima, bendrija jiems yra visas pasaulis, didžiausios vertybės.

Ar dirbdama arba pristatydama savo veiklą susiduriate su kokiais nors stereotipais? Galbūt kokie nors stereotipai apie romus yra mitas, o kai kurie pasitvirtina?

Dirbdama su romais susidūriau su daugybe komentarų, maždaug „Justyna ir kaip tu gali dirbti su romais? Ar jie nieko iš tavęs nebuvo pavogę?“. Visada atsakau taip pat: dirbti su romais, būtent su tais, su kuriais dirbu, yra viena iš nuostabiausių dovanų, kurias man atsiuntė Dievas! Jokioje kitoje aplinkoje aš taip nesu savimi, kaip būdama su jais, būtent jų kompanijoje jaučiuosi be galo laiminga. Šiltas bendravimas, juokas, šypsenos, pagarba, užuojauta sunkiomis akimirkos – būtent šie bruožai man ir „yra romai“, todėl visiškai nesutinku su visuomenės primestais stereotipais. Dažnai mes girdime tik ką šneka žiniasklaida, patys nepabendravę, nesusidūrę, susidarome nuomonę apie tai, ko nežinome. Kaip žinia, kiekvienoje tautoje yra ir gerų, ir blogų žmonių, o visada lengviausia yra išskirti kitataučius, nepažįstamus. Taigi, sakau ir sakysiu – gerbkime ir mylėkime vieni kitus, tada ir kiti žmonės mylės ir gerbs mus!

Renginys „Terno Vilna“ yra skiriamas artimesniam romų kultūros pažinimui ir patyrimui, siekiant paskatinti atskirties mažinimą ir stereotipų laužymą. Renginio organizatoriai teigia, kad dažnai žmones baugina tai, kas nežinoma ir kviečia sudalyvauti renginyje, kartu „patiriant“ romų muziką ir šokį, pajaučiant jų laisvę bei temperamentą.

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.