“Sūpynės” 2017: klampynės Dūburio ežero saloje

Šių metų “Sūpynės”, be jokios abejonės, įeis į lietuviškų festivalių istoriją kaip vienas purviniausių metų renginių. Net legendinė 2007-ųjų “Tundra” nebuvo tokia klampi. Oro sąlygos metė stiprų iššūkį tiek organizatoriams, tiek lankytojams.

Turbūt didžiausias siaubas festivalių rengėjams yra lietus (nors vienas organizatorių sakė, kad stiprus vėjas yra baisiau). Kol savaitės viduryje Vilnius vos nepatapo Atlantida, “Sūpynės” feisbuke erzino giedro dangaus vaizdais iš Dūburio ežero salos ir, tiesa sakant, beveik privertė patikėti, kad tai kažkokia stebuklinga vieta, kur lietus elektronikos mėgėjų nepalies. Oho, kaip aš klydau. Lietus pasitiko vos įsėdus į mašiną ir ačiū pakeleivei, kuri priminė, kad reiktų įsigyti botus. Dėl visa ko. To nepadarę lakstė ieškodami polietileninių maišelių, kiti ėjo link parkingo apverkdami sugadintus kedus. Parkinge viršuje pasitikę savanoriai iškart perspėjo, kad žemyn jau nebegalima važiuoti, o pievose bandė nurodyti tvirtesnio pagrindo vietas. Kaip paaiškėjo vėliau, daugeliui automobilių traktoriaus pagalbos (mokestis 5eur) vistiek prireikė.

Palikę automobilį parkinge, patraukėm žemyn nuo kalno į salą, kurios prieigose įsikūrė bilietavimo taškas. Priešingai nei “Open’er” patikra, kur nekart buvau paprašytas atidaryti net akinių dėklą, čia niekas pernelyg daug nesikabinėjo ir jau už poros šimtų metrų atsivėrė “Sūpynių” kalvos ir sukrautas didžiulis laužas (festo organizatorius Nerijus “Šnekius” džiaugėsi, kad pagaliau gali užkurti ugnį, nes anksčiau draustinyje to padaryti negalėjo).

Vietą organizatoriai parinko išties puikią – netoli maisto palapinių ir naujosios “Playground” scenos atsivėrė ežero vaizdas, kiek tolėliau įsikūrė “More” scena, šalia kurios kabėjo neoninis pakvietimas apsilankyti miške, kuriame slėpėsi “Less” ir “High” (šeštadienį pirmoje dienos pusėje dar buvo galima sutikti ką tik “Smalą” išvirusius veikėjus, laiko nuo 6am jiems buvo, matyt, per mažai) scenos bei suslapstytos meninės instaliacijos, kurias naktį reikėjo atrasti patiems.

Gaila, bet salos pagrindas buvo suniokota jau pirmąją dienos pusę – viduryje pagrindinio lauko telkšojo purvynas, tapęs “Sūpynių” 2017 simboliu. Greitai į darbą buvo pakinkytas traktorius, tempęs tiek “Toi Toi” transportą, tiek greitosios pagalbos automobilį, tiek muzikantų aparatūrą. Gaila, bet šieno takai, užkloję purvą, pasirodė tik įpusėjus šeštadieniui.

Jau nuo pirmosios dienos pradėjo ryškėti klausytojų favoritai – nors “More” scena buvo įrengta kaip festivalio branduolys, daugiau gerų atsiliepimų teko girdėti apie “Less”, įsikūrusią tarp medžių. Ten viso festivalio metu išsilaikė gana tvirtas pagrindas po kojomis. Kaip čia neprisiminsi puikiojo tvirto “Žiežmarso” dancefloor’o – oi būtų jis pravertęs prie “More”. Tęsiant apie “Less”, išties, ant didžiulės scenos VJ’ų leidžiamos projekcijos, muzika, laviruojanti tarp techno ir ambient, hamakai ir šviesų girliandomis nukabintos medžių šakos mišką pavertė kažkokia mistine vieta, į kurią norėjosi sugrįžti net ir nežinodamas ten grojančių atlikėjų. Kiek teko matyti, daugiausia publikos rinkosi būtent čia – galbūt dėl išskirtinės atmosferos, o galbūt dėl to, kad medžių šakos šiek tiek gelbėjo nuo lietaus, kuris penktadienį ramybėje palikdavo retai.

Iškeitę palapines į automobilį, užmigome su viltim, kad šeštadienis atneš geresnius orus, tačiau vos prabudus teko nusivilti. Kai kuriems, matyt, neatlaikė kantrybė, kadangi parkingas jau nuo pat ryto tuštėjo – popieriniai reiveriai paliko festivalį dar penktadienio naktį, o aplink pradėjo važinėti traktorius, tempęs pabėgėlius iš parkingo purvynų.

Vakarėjant kelioms valandoms nustojo lyti lietus ir didžiojoje “More” scenoje debiutavo Vilniaus Energija – Mesijus ir Adas Gecevičius (Sheep Got Waxed). Naujus kūrinius pristatęs duetas prisižadėjo, kad albumas pasirodys jau šį rudenį. Po Direktoriaus grotų selekcijų ant scenos užlipo Solo Ansamblis, šiemet grojantis beveik visuose festivaliuose. Prisipažinsiu – dėl šios grupės buvo neramu. Maniau, alternatyvios elektronikos ištroškę “Sūpynių” lankytojai nenorės klausyti sparčiai populiarėjančios grupės, tačiau klydau – po ilgo ir triukšmingo intro suskambėjus pirmiesiems „Monotonijos“ rifams, fanai iškart pradėjo dainuoti kartu.

Ironiška, bet turbūt įdomiausia scena buvo ta, kurioje grojo mažiausiai muzikos. “Playground”, turėjusi net atskirą feisbuko eventą, pristatė šūsnį įdomių ir išskirtinių renginių. Penktadienį “Playground” atidavė duoklę muzikantams, tarp kurių puikiai pasirodė Nut Polair bei vis dažniau koncertuojantis Patris, o šeštadienį nuo pat ryto prasidėjo su muzika glaudžiai susiję, tačiau nebūtinai muzikalūs renginiai. Čia paskaitą surengė ir VJ su~y, atskleidęs savo glitch’inimo procesus. Norintieji galėjo pasidaryti portretą, kurį seno televizoriaus bei analoginio vaizdo procesoriaus pagalba užgličindavo ir gaudavo fizinę nuotrauką dovanų. Vien tai jau yra akivaizdi perskyra nuo kitų festivalių – “Granatose” turbūt gautum savo nuotrauką su laikina tatuiruote, o “Sūpynės” suteikė platformą alternatyviam DIY menui.

Atėjus nakčiai “Playground” atsisveikino su paskaitomis bei diskusijomis ir vėl užleido vietą muzikantams bei vaizdo menininkams. Gana įspūdingą pasirodymą surengė Fascia Lata x Ang3l_Sp1der and Ombra Elettrica trio, kurių rodomi vaizdai ir giliai eksperimentinė muzika įtraukė į visišką transą. Po jų sceną vėl užėmė Mesijus su Adu Gecevičiumi, šįkart sujungę pajėgas su menininku justu bø, tačiau vietoje muzikos klausytojus pasitiko ‘psichoaktyvūs’ poezijos skaitymai su garso bei šviesų efektais.

Paskutinę naktį taip pat praleidę mašinoje pabudome su draugės žinute – šalia esančioje parkingo dalyje užsidegė ir sprogo automobilis, greičiausiai perkaitęs dėl bandymo išbristi iš purvyno, kuris sekmadienio rytą buvo dar klampesnis. Supratome, kad dėtis nėra kur – teks ir mums pasinaudoti traktoriaus paslaugomis. Tempiami žiūrėjome į lietuje mirkstančius žmones ir buvo keistai nuostabu, kad net dvi paras kankinęs blogas oras neužgesino žmonių noro šokti.

19686336_501996510142456_730297832_o19820938_503132496695524_2040673405_o