Vasara Lietuvoje trumpa, dažnai – dar trumpesnė nei kalendoriuje. Nieko nuostabaus, kad kiekvieną savaitgalį vyksta po kelis festivalius gamtoje – visi skuba atsiimti už tuos tamsius ir drėgnus cepelininius mėnesius. Pernai vyko pirmasis elektroninės šokių muzikos susibūrimas “Ravine”. Anot organizatorių: “Pernai blynas gavosi visai neprisvilęs, atsiliepimai puikūs, žmonių surinkom pakankamai, todėl entuziazmo netrūksta planuoti ir šiais metais”.
Festivalis “Ravine” yra savaitgalio utopija – iš gamtos, muzikos ir meilės kuriame erdvę socialiniams susidūrimams, nuotykiams ir atradimams. Išgyventos naktys išmokė būti tyrinėtojais, ieškotojais ir istorijų pasakotojais. Čia daug ribų išnyksta. Nebereikia spręsti, tiesog būti. Kartu švęsti savo iracionalumą paskendus miglotoj dauboj. Pajausti bendrumą muzikos forma. Taip jį apibūdina organizatoriai. O slaptoje vietoje 50km nuo Vilniaus, kurią gali sužinoti tik prisiregistravęs festivalio internetiniame puslapyje, pasirodys Edward [ giegling / DE ], Les Yeux Orange [ FR ], Laurine Frost live [ Nervmusic / Marionette /HU ], 12 inčų po žeme [ Smala ], Tadas Quazar [ Juoduomenė ], Ted Amber [ Botanic Minds / UK/LT ], Girių Dvasios [ Cold Tear Records ], MTJUNKER live [ Discotag ], Arnas Gataveckas [ Discotag ], 300 Degrees [ Discotag ], S II P [324 Records /UK/LT ], Lsar [ Tarp dviejų aušrų ], Cheh [ Déclique LB/LT ] ir kiti.
Apie festivalį ir šį bei tą aplink kalbamės su “RavineFest” orgais.
Kas ta “ravinė”, iš kur kilo toks pavadinimas?
Iš anglų kalbos išvertus „ravine“ reiškia dauba, tiesiogiai apibūdina vietą, kurioje vyksta festivalis. O įsiklausius dar skamba panašiai į reivas, reivina – ravine.
Prieš pirmąjį festivalį po ilgų metų grįžot iš užsienių. Kur buvot, ką veikėt?
Buvom Londone. O veikė kas ką – nuo mokslų, darbų iki vakarėlių organizavimo, tiesiog buvimo viso miesto dalimi. Stengėmės paimt iš to miesto kuo daugiau, nematerialia prasme. Ten gimė ne tik lietuvių pamiltas vakarėlių ciklas “Wigwag”.
Kodėl nusprendėt grįžti, kai aplink visi tik kraunasi daiktus ir perka one-way bilietus?
Gal vis dar daug ką klaidina įsitikinimas, kad svetur viskas būna gražiai supakuota ir laukia tavęs, tik atbėk? Norint kažką pasiekti, stengtis reikia visur. Intuityviai atėjo sprendimas grįžti, nėra kažkokių apčiuopiamų priežasčių, kurias išvardijus kiti nebesikrautų daiktų. Žolė žalia ten, kur ją laistai. Gera ant jos vaikščioti basomis.
Kiek žmonių sudaro festivalio organizacinį branduolį?
Nuo 10 iki 20 žmonių, priklausomai nuo organizavimo etapo – būrys draugų, kurie nebijo purvinų rankų, šalto vandens ir bemiegių naktų.
Kadangi nusprendėt pradėti savo festivalį, jums turbūt pasirodė, kad LT festivalių scenoje kažko trūksta ir jūs galite tai pasiūlyti?
Tikriausiai tai nėra tik siekis užpildyti spragas. Festivalio organizavimas yra kūryba, per kurią save realizuoji. Grupė bendraminčių suneša idėjas, iš kurių vėliau stato ir gludina kūrinį, materiją. Ir tai tampa unikalu kiekvieną kartą dėl kuriančių žmonių skirtumų. Be to, užaugo noras save išbandyti dar vienoj plotmėj, kai nebesi tik vartotojas, o pereini į kitą barikadų pusę. Kai nori duoti, ne tik imti.
Kaip manot, ar ne per skambu kelių šimtų bendraminčių susibūrimą vadinti festivaliu?
Festivalis yra renginys, kuriame švenčia panašius interesus turinti bendruomenė.
Mūsų didžiausias bendras interesas – meilė muzikai. O kelis šimtus bendraminčių jau laisvai gali vadinti bendruomene. Tai kaip ir viskas tinka.
Pastarųjų metų šokių muzikos festivalių aktualija – nuolatinis teisėsaugos dėmesys. Štai ką tik Varėnos pareigūnai papildė savo kovos su narkotikais aplankus keliasdešimt bylų. Koks jūsų požiūris ir santykis su tokia “kova”?
Visas “kovos su narkotikais” reikalas yra labai kompleksiškas. Todėl ir sprendimai turėtų būti ne į vienus vartus. Žmonės nuo pat savo pradžių pradžios siekia pakitusios sąmonės, eskeipizmo. Ir tai apima visas psichoaktyvias medžiagas. Kiek tai kenkia pačiam žmogui, o kiek jis, būdamas apsvaigęs, kenkia aplinkai? Kokiu momentu užkirsti kelią galimai nelaimei ir kaip nesuvaržyti svarbios žmogaus teisės rinktis? Gal ir nuvalkiota, bet amžinai aktualu: “Bausti negalima paleisti.” Kas dabar pasakys, kur dėti tą kablelį, kai kiekviena situacija yra vis kitokia. Festivalyje tikimės sąmoningų žmonių, gerbiančių Lietuvos įstatymus. Kaip bus – matysim. Elgsimės pagal situaciją.
Dėl festivalio lokacijos kilo tam tikra įtampa tarp dviejų gerai žinomų šokių muzikos renginių. Galų gale, abu jie įvyko kitose vietose. Kaip jums pavyko rasti, kur rengti “RavineFest”?
E. Vėlyvio filme “Redirected” užmatėm sodybą, kurioje vyko vestuvės. Pasidomėjus paaiškėjo, kad ir lokacija, ir talpinamų žmonių skaičium atitinka mūsų lūkesčius. Pamačius tą vietą gyvai – įsimylėjom.
Kuriuo atlikėju šių metų programoje labiausiai didžiuojatės?
Labai džiaugiamės, kad pavyko pasikviesti Edward iš “Giegling” į mažytę lietuvišką kaimo sodybėlę. Vienodai laukiam ir prancūzų Les Yeux Orange, ir vengro Laurine Frost. O broliai lietuvaičiai – kiekvienas su savo pasirodymu yra dalis to, dėl ko sunkiai dirbam. Todėl vertinam kiekvieno indėlį, laukiam ir stengiamės.
Turbūt ne tik patys organizuojat, bet ir lankotės kolegų renginiuose. Kurie šią vasarą jums atrodo ryškiausi?
Visi kolegos stengiasi dėl savo iškeltos idėjos ir kovoja už būvį. Visi pradedam nuo to pačio pamatinio akmens – meilės muzikai. Todėl tikim ir linkim visiems likti toje pačioje valtyje, pritraukiant vis daugiau žmonių iš viso pasaulio ir leidžiant suprast, kokį gerą vaibą gali sukurt mūsų mažos šalies gamta, čia gyvenantys ir kuriantys žmonės.
Gal jums atrodo kitaip, bet, mano galva, nišiniai festivaliai vis labiau atsidaro ir nori būti universalesniais. Galbūt ši tendencija atspindi ribų tarp žanrų ir subkultūrų nykimą, o galbūt yra tiesiog organizatorių noras pritraukti daugiau žmonių, t.y. daugiau jų eurų. Kaip jums visa tai atrodo?
Tikriausiai sunku visus sukategorizuot. Kažkas tikrai nori eurų ir tegu. Suvokimas, kad tam tikrų ribų nykimas veda prie naujų atradimų, leidžia suktis kartu su pasauliu. Be to, manau, kas turi tvirtas šaknis – taip lengvai neišrausi. O kas neturi, tai gal ir gerai?
Sako: “trečias kartas – nemeluoja, o ketvirtas – garantuoja”. O antras?
Šitą galėsim aptart po festivalio – bus viskas labai aišku.
Internete:
Komentarai