„Kaip tai nėra vandens???? Taigi atsisuki čiaupą ir bėga!!!!“, – niekaip negalėjo patikėti viena 11-okė. Taip, daugeliui mūsų „atsisuki čiaupą ir bėga“ yra natūralus, savaime suprantamas, mums gimus pasaulyje jau buvęs dalykas. „Yra vietų, kur žmonėms net čiaupas yra gana mažai pažįstamas, o gal ir išvis nematytas prietaisas“, – tęsiu aš. „Nesąmonė, taigi nueini į vonią ar virtuvę ir ten būna čiaupas“. „Bet ir vonia, ir virtuvė…bla bla bla“. Šios istorijos niekaip nepamirštu ir dabar prisiminiau ne tik dėl to, kad puikiai tiko įžangai į tolimesnį tekstą, bet dar ir dėl to, kad ji puikiai iliustruoja, kaip stipriai žmogaus žinias apie pasaulį lemia jo socialinis burbulas ir sąveikos su kitais burbulais. Teko sutikti ne vieną vakarietį, kuris juokiasi iš neva visokių atsilikėlių barbarų, kurie net negirdėję, kad Europoje vyko du pasauliniai karai. Na taip, bet ir vakarietis gali taip ir nesužinoti, kad milijonams pasaulio žmonių tūksta to, kuo mes mėgstam kartais pasitaškyti šiaip sau.
Sąveikoje su žmonėmis vanduo tampa socialinis, kultūrinis, politinis ir ekonominis dalykas, galintis nulemti ne tik pavienio žmogaus, bet ir visuomenių, valstybių likimus, pasaulio gyventojų migracijos kryptis*.
Šiandien dalinuosi Mindaugo Kutkos, kuris dabar svečiuojasi Pietų Afrikos Respublikoje, įžvalgomis apie Cape Town’e susidariusią situaciją dėl geriamo vandens trūkumo. Man asmeniškai tai buvo pirmas toks tekstas, kuris leido kone savo kailiu pajusti, ką reiškia, kai bėgantis iš čiaupo vanduo nėbėra savaime suprantamas dalykas, net kai namuose yra virtuvė, o joje čiaupas. Kai apie vandenį imi kalbėti ne abstrakčiai, o konkrečiai – litrais tavo kasdieniame gyvenime – minčių kyla įvairių.
Curt Merlo iliustracija
Numatoma, kad balandžio 21 dieną, t. y., po 3 mėnesių Cape Town’e neliks vandens. Skamba kaip apokaliptinio filmo anonsas, bet tai realybė. Ne – upės kol kas neišdžius, ežerai taip pat, vandenynas irgi bus vietoje – vanduo bus atjungtas miesto ir viso Cape Peninsula regiono vandentiekio sistemoje. Tai bus “Day Zero“.
Ir taip – tai yra sausra!
Sausra ne dabar – vasarą čia niekad normaliai nelyja – sausra buvo žiemą, kai iškrito itin mažas kiekis kritulių – mažiausias ever per statistinį laikotarpį ir vandens talpyklos nesurinko reikiamo vandens kiekio ateinantiems metams.
Kaip viskas atrodys čia balandžio 21 d. nupiešiu vaizdą kiek vėliau, o dabar galite pabandyti įsivaizduoti, kaip yra šiandien. O šiandien vienam žmogui, nuo metų pradžios, leidžiama sunaudoti iki 87 l vandens per dieną. Kadangi tik 33% populiacijos sunaudojo iki 87 l, o visi kiti įpročių per daug nepakeitė, tai nuo vasario 1 dienos vienam žmogui limitas bus 50 l per dieną. Bet limitas yra ne šiaip virtualus – už jo viršijimą gausi įspėjimą ir susimokėsi 2000 eurų baudą! Bauda, jeigu viršysi antrą kartą arba nesusimokėsi – atjungs vandenį. Ribojamas ir grežinių / šulinių naudojimas.
Vasario 1 – jau viso labo už 10 dienų. Pabandom įsivaizduoti, ką reiškia 50 l vandens per dieną:
- Šiuolaikinio tūliko bakelis – 6 l vandens (tai per diena galite nueiti 9 kartus, čia, beje, bakelių standartas yra 9 l).
- Dušas ~ 60 l. Afrika, saulė, karšta, smėlis, prakaitas – nope, jei kažką ne tą užvalgei, tai savo dušą palaidojai tūlike.
- Vonia – 200 l! Bus tik luxury ponams, kurie yra lygesni už kitus.
- Skalbyklė – 35-70 l, skalbsis turbūt irgi tik ponai arba klestės privačios skalbyklos su milžiniškomis kainomis, tad irgi tik ponams.
- Indaplovė – 7 / 14 l (tą patį kiekį indų plaunant rankomis iššvaistoma dar daugiau vandens).
- Sriuba iš mitybos raciono tikriausiai išnyks…
Cape Town’o valdžia paskaičiavo štai tokį vandens sunaudojimą vienam žmogui dienai:
- Dušas (2min.) – 1 kartas (20 l)
- Rankų plovimas – 2 kartai (4 l)
- Tualetas – 1 kartas (9 l)
- Indai – 1 kartas (9 l)
- Dantų valymas su stikline – 1 kartas (0,3 l)
- Maisto ruošimas – 2 kartai (1,8 l)
- Geriamas vanduo stiklinėse – 8 kartai (2 l)
- Vanduo augintiniams – 2 l
- VISO: 49,5 l per dieną.
Tad apie vandens naudojimą namų ruošai kalbos nebėra – siurblys is your best friend, skalbyklė – forget, dušo vandenį galima surinkti tūlikui, tai dar kažkaip turbūt išsivers žmonės nesikasdami duobių šalia daugiabučių, na ir aišku išryškės ofiso nauda tvarkyti reikalams, bet čia darbdavys ilgai nesnaus ir ofisynuose tūlikai bus užrakinti…
O čia pasilyginimui: vidutiniškai Lietuvoje vienas žmogus šeimoje su skaitikliu per mėnesį sunaudoja 2-2,5 kubus vandens – tai yra ~2500 l per mėn. = ~83 l per dieną vandens žmogui. Tiesa, be skaitiklių skaičiuojami 4 kubai/mėn. ~133 l per dieną žmogui.
DAY ZERO!
Vanduo iš čiaupo nebėga, tūliko bakelis tuščias, skalbyklės, indaplovės dykaduoniauja.
Miesto valdžia skelbia, kad ruošiasi planui su 200 vandens išdavimo punktų visoje teritorijoje. Punktuose dalins po 25 l vandens vienam žmogui per dieną. Paskaičiuota, kad viena vieta per dieną galės išdalinti vandens maždaug 200 000 žmonių. Galite įsivaizduoti, kad vienas šeimos narys iš principo stovės eilėje prie vandens 24/7. Kas yra 25 l vandens žmogui per dieną? Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus faktus – kaip ir aišku.
Kaip tokia krizė paveiks valstybės ekonomiką bei gyventojų stabilumą, ypač žemiausio sluoksnio? Jie ir taip neturi nieko, tai nebeturės net vandens, prarast irgi nebeturės ką, nes savigarba stovi aukščiau už vandenį, kurio jie nebeturės…
Johanesburge su vandeniu viskas gerai, sako, kad ten pavojingiau nusikaltimai – taip nusikaltimų ten daugiau, bet mirštamumas nuo nusikaltimų didesnis yra Cape Town’e, aišku čia gaujų reikalai, bet panašu, kad tų reikalų gali padaugėti… Jau dabar informavo kad mokyklas, kurios pačios nepasirūpins išeitimi – uždarys, taigi paaugliai atsidurs gatvėse. Jau dabar deklaruojama, kad prie vandens punktų budės policija ir spec. pajėgos. Kas darysis priemiesčiuose, lušnynuose, belieka paspėlioti.
Tokia padėtis gali ir užtrukti, tad “Day Zero” gali tapti “Zero Sveral Months” iki kol nepradės padoriai lyti.
Kokią įtaką tokia padėtis padarys šiam regionui – verta atskiro teksto, bet cia norės atvykti nebent ekstremalūs turistai, kaip Bear Grylls, pagyventi laukinėm sąlygom, nes ekstremalai kite / surferiai tokių sąlygų gali ir nebeatlaikyt, ką jau kalbet apie eksteremalus, atvažiuojančius ragaut vyno ar žaisti golfo…
Čia ir čia galima sekti situaciją Cape Town’e online.
Pamąstymui faktai apie su vandeniu susijusias problemas / konflikus šiandieniniame pasaulyje:
- Prisiminkim vandens problemas ir chaosą Ispanijoj;
- Kalifornija dar ilgai neatsigaus nuo nesaikingo gilimunio vandens naudojimo;
- Meksika ir JAV kapojasi del Kolorado ir Rio Grande upių vandens naudojimo;
- Izraelis dusina vakarų kranto palestiniečius ribodamas vandens prieigą;
- Jordano upė, tekanti per Libaną, Siriją, Izraelį, Vakarų krantą ir Jordaniją yra nuolatinių tarptautinių konfliktų dėl vandens centre;
- Jemeno sostinė Sana ir kiti miestai yra tiesioginio vandens trūkumo pavojaus zonoje. Tai, įvairiais vertinimais, atsitiks po 1-10 metų, jeigu nieko nebus daroma;
- 70 % Kinijos upių ir ežerų yra taip užteršti, jog negali palaikyti gyvybės jūroje;
- Indija dabar vykdo kampaniją “Rally for Rivers”, nes po 15 metų nebeturės pakankamai vandens patenkinti žmonių poreikiams;
- Pakistane 30-40% ligų ir mirčių nuo ligų kyla dėl užteršto vandens, ten vandentiekio vanduo turi būti užvirinamas prieš vartojimą, o iki 2025 metų išnaudos vandens resursus, tuomet ten padėtis bus 3 kartus blogesnė nei dabar Somalyje;
- Turkija eksportuoja vandenį į Izraelį ir planuoja tiekti daugiau Sirijai, Jordanijai ir Graikijai;
- Prancūzija siunčia tanklaivius su milijonais galonų vandens į Alžyrą;
- Rusija, Naujoji Zelandija, Norvegija ir Škotija svarsto galimybę eksportuoti vandenį;
- Malaizija tiekia (ir per kitą galą politiškai šantažuoja užsukti kraną) didžiąją dalį Singapūrui reikalingo vandens, nes ten siurprize surprize – sausra!
- Karibų jūros salos tanklaiviais atsigabena trūkstamą vandenį, bet turi ruoštis dar didesnėm bėdom.
- Jungtinių Tautų ataskaita teigia, kad jau dabar 43 pasaulio šalys patiria vandens nepriteklių.
- Kiek žmonių pasaulyje bando išgyventi be vandens.
- Pasaulio sausros žemėlapis.
*Vietoj pabaigos
Pri(si)menu viename savo tekste išsakytą mintį:
Be ko žmonės negalėtų išgyventi? Be oro, vandens ir maisto? Žiūrint į įvairius rodiklius, Lietuva – viena iš geriausių pasaulio vietų gyventi atsižvelgiant į šių gyvybei būtinų resursų kokybę ar sąlygas juos išsiauginti. Šitą suvokus ima kilti pavydas pačiai sau, kad čia gyvenu (juk ateity šių resursų, ypač jų kombinacijos, bus ypač stokojama, o tai paskatins žmonių migraciją).
Tekstas pirmą kartą publikuotas interneto puslapyje “Sociali sociologija”
Komentarai